Nuotolinis darbas – kaip pasiekti, kad naudą jaustų ir darbuotojas, ir darbdavys?

JAV kompanija „Upwork“ tyrime „Ateities nuotolinio darbo tendencijos“ prognozuoja, kad 2025 m. pastovių ir nuotolinio darbo vietų skaičius susilygins, tad kalbėti apie nuotolinį darbą kaip apie naują tendenciją – nebeišeina. Vis daugiau įmonių savo kasdieninėje veikloje įtvirtina nuotolinio darbo principus ir jais naudojasi. Tad šiandien reikia įrodinėti ne pačio nuotolinio darbo naudą, tačiau ieškoti būdų, kaip tokius darbo santykius paversti kuo produktyvesniais – tiek darbuotojams, tiek dar darbdaviams. 

 Lankstus darbas yra pirmiausiai mąstymo pokytis – darbuotojas prisiima atsakomybę už savo darbo laiką ir rezultatą.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Lankstus darbas yra pirmiausiai mąstymo pokytis – darbuotojas prisiima atsakomybę už savo darbo laiką ir rezultatą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Mindaugas Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ žmogiškųjų išteklių partneris

Oct 4, 2019, 4:49 PM, atnaujinta Oct 4, 2019, 4:52 PM

Darbo santykiai, paremti pasitikėjimu

Pasakojama, kad vadybos „tėvas“ Frederickas Tayloras pats stovėdavo su chronometru ir matuodavo laiką, per kurį darbininkas iškasdavo griovį. Tuomet jis patobulindavo kurį nors darbo elementą ir vėl matuodavo pokytį. Taip buvo siekiama atrasti geriausią kasimo būdą – tą, kuris užimdavo mažiausiai laiko. 

O dabar įsivaizduokime, kad vadybos klasikas tą patį atlieka su millennialsu – duoda jam kastuvą į rankas ir su juo elgiasi kaip priedu prie kastuvo. Kaip manote, ar daug millennialsu ryt ateis į darbą? Greičiausiai reikės rinkti naują komandą. O po dienos – dar vieną ir taip toliau. 

Kas įvyko? Pirmiausiai, mentaliteto pokytis – vadinamoji darbo ir gyvenimo suderinamumo koncepcija (angl. Work/Life Integration) tapo vyraujanti. „UpWork“ tyrime net 81 proc. vadinamosios tūkstantmetininkų kartos atstovų pareiškė, kad jiems svarbu suderinti asmeninį gyvenimą su darbu ir, jei tenka rinktis tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, darbas tampa ne tokiu dažnu laimėtoju. Nuotolinis darbas leidžia suderinti skirtingus mūsų vaidmenis gyvenime, pavyzdžiui: mamos ir darbuotojos; sportininko ir darbuotojo; keliautojo ir darbuotojo ir t.t.

Į nuotolinį darbą, kai darbines funkcijas galima atlikti ne tik tam skirtoje vietoje, galima žiūrėti kaip į kompromisą tarp darbdavio ir darbuotojo ir argumentai čia stiprūs: internetas ir programinė įranga leidžia dirbti iš bet kur; pasaulis tapo globalus kaip niekad – jei dirbate paslaugų centre, tai turite būti tikri, kad klientas gaus jūsų konsultaciją ar paslaugą 24 val. 7 dienas per savaitę – nes jūsų klientai yra Stokholme, Kopenhagoje, Londone, ar Niujorke; pagaliau įmonės sutaupo, nes reikia mažiau darbo vietų biure – „Dell“ skaičiuoja, kad per metus sutaupo apie 12 mlrd. JAV dol., kurios turėjo būti skirtos naujų darbo vietų įrengimui.

Tačiau man lankstus darbas yra pirmiausiai mąstymo pokytis – darbuotojas prisiima atsakomybę už savo darbo laiką ir rezultatą. Nereikia stebėtojo su chronometru – pats darbuotojas supranta, kad yra partneris, siekiantis bendro tikslo. Tiesa, kaip ir bet kokius santykius, nuotolinį darbą reikia puoselėti, todėl pateikiu kelis patarimus, kuriuos pastebėjau iš savo darbinės veiklos ir kurie prisideda prie produktyvaus lankstaus darbo. 

Patarimai organizacijai, kaip palaikyti nuotolinio darbo kultūrą 

Užtikrinkite grįžtamąjį ryšį. Viena didžiausių bėdų, su kuria susiduria nuotoliniu būdu dirbantys žmonės,  yra nepakankamas grįžtamasis ryšys. Tai natūralu – dirbant biure, dažniau susilaukiame vadovų patarimų, pagyrimų, įvertinimo. Svarbu, kad net fiziškai nesant darbuotojo biure, būtų užtikrintas ryšys su juo – šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis tai visai nesunku padaryti. Reikia pastebėti ne tik galutinį rezultatą, tačiau ir tarpinius pasiekimus. 

Kontroliuokite ne procesą, o rezultatą. Nuotolinis darbas orientuotas į tikslą ir rezultatą, o ne procesą, todėl pasistenkite, kad darbuotojai tai aiškiai suprastų. Būna, kad nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas jaučia nepagrįsta norą įrodyti savo svarbą, kad yra užsiėmęs. Svarbu jį nuraminti ir užtikrinti, kad jis vertinamas pagal galutinį rezultatą, o ne tarpinius. 

Kurkite pasitikėjimą. Nuotolinis darbas visų pirma remiasi pasitikėjimu. Pasaulyje, kur karaliauja darbo laiko apskaitos sistemos, toks teiginys skamba kaip šventvagiškas, tačiau, kaip ir minėjau, nuotolinis darbas remiasi partnerišku santykiu, o be pasitikėjimo jo nesukursite. 

Patarimai darbuotojams, kaip įvaldyti nuotolinio darbo kultūrą

Niekas neneigia, kad lankstaus darbo kultūra turi ir pliusų, ir turi minusų. Didžiausias kliuvinys ją įvaldyti – mūsų įpročiai. Juos galima palyginti su sportavimu – prisimenate, kaip pirmą kartą pabėgiojus ar nuėjus į sporto klubą, buvo sunku tai padaryti darkart ir darkart. Bet po kurio laiko, kai susiformavo sportavimo įprotis, pajutote ir reguliaraus sporto teikiamą naudą. Tas pats yra su nuotoliniu darbu – svarbu sau padėti, o rezultatą pamatysite po kurio laiko:

Disciplinuokite save. Jei esate įpratęs dirbti nuo 9 iki 18 val., tuomet ir namuose stenkitės dirbti tomis valandomis, kuomet esate įpratęs. Taip sumažės pagundų darbą paversti laisvalaikiu.

Susikurkite darbinę erdvę. Mūsų produktyvumas labai priklauso nuo aplinkos, kurioje dirbame. Pavyzdžiui, virtuvės stalas mums asocijuojasi su maistu, tad prisėdę prie jo, jūs, greičiausiai galvosite ne apie darbą. O jei dar šaldytuvas šalia... Todėl įsirenkite erdvę, kuri jums asocijuotųsi su darbu – esu tai pats išbandęs ir tai veikia!

Nenutokite nuo darbo kultūros. Organizacijos kultūra yra labai svarbu, todėl ir dirbamas vienas nenutolkite nuo jos. Vienas iš nuotolinio darbo minusų – galite pasijausti esantys izoliuoti nuo kitų darbuotojų. Kad taip neatsitiktų, būkite proaktyvūs – reguliariai susisiekite su bendradarbiais ir vadovais, klauskite ir išklauskite biuro naujienas. 

Apibendrinimui galima pacituoti nesenstančią graikų poeto Hesiodo išmintį, kad visame kame turi būti saikas. Nors nuotolinis darbas savyje turi milžinišką potencialą, tačiau jis nėra vertybė savaime.

Vertybe jis virsta tada, kai juo tinkamai naudojamasi: kai žmogus pažįsta save, dirba atsižvelgdamas į tai, kuriuo paros metu jis yra efektyviausias, gerai planuoja laiką ir moka tinkamai balansuoti darbą ir asmeninį gyvenimą. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.