Anot jos, Lietuvoje beveik 30 metų veikiančių fiksuoto finansavimo programų valdymas nėra efektyvus. Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, toks finansavimo būdas neskatina į rezultatus orientuoto biudžeto.
„Mūsų biudžete yra dalis neaktualių programų. Mūsų panosėje yra dalykų, kas yra neįtikėtina, kad mes apie tas programas nesikalbame, nediskutuojame, nesiderame jau keletą dešimtmečių“, – spaudos konferencijoje sakė A.Dulkys.
Fiksuotas arba iš anksto numatytas finansavimas skiriamas 19-ai fondų ir įstaigų, pavyzdžiui, Kelių priežiūros ir plėtros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo programai, Kultūros bei Sporto rėmimo fondams.
Pasak A.Dulkio, daugiau kaip pusė tokių programų veikia ilgiau nei 16 metų, tačiau finansavimo būdo kriterijai nenustatyti, tvirtinant ar keičiant jiems skiriamas lėšas nesiremiama sąnaudų ir naudos analize, neatsižvelgiama į veikos rezultatus.
Šioms programoms metų pabaigoje nepanaudojus lėšų, jos nėra grąžinamos į valstybės biudžetą. Anot Valstybės kontrolės, pernai likutis siekė beveik 208 mln. eurų.
„Mes nekalbame ir nepasitikriname, ar tebėra tie patys tikslai, kokie yra kriterijai, dažnai matome, kad skiriamų lėšų dydis yra automatinis, bet jis neturi objektyvaus pagrindimo. Tokiu atveju atsitinka, kad kai nėra kriterijų, mes važiuojame iš inercijos su tokiu finansavimu, pradedame nejučia finansuoti ir tokias veiklas kurioms, mūsų nuomone, nereikia jokio specialaus modelio, nereikia išskirtinumo“, – sakė A.Dulkys.
Pasak jo, pinigai tiesiog perskirstomi kitiems poreikiams, jeigu jiems pritrūko lėšų.
„Valstybės auditoriai tikrai nesiūlo naikinti šių fondų ar nefinansuoti tokių veiklų, mes tiesiog siunčiame signalą, kad atėjo laikas tas programas persižiūrėti iš naujo ir įsivertinti, ką mums reiškia tie 700 mln., tie 200 mln. eurų“, – sakė A.Dulkys.
Anot Valstybės kontrolės, 2018 metais tokioms programoms skirta beveik 706 mln. eurų – 5 proc. viso valstybės biudžeto išlaidų.
