– Lietuvoje šįmet pirmą kartą nuo 2004 metų gyventojų skaičius ne sumažėjo, o išaugo maždaug 6,5 tūkst. pirmiausiai dėl mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių. Bet lietuvių Lietuvoje toliau mažėja. Ar įmanoma sustabdyti šį procesą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Seimo Migracijos komisijos pirmininkės Vidos Ačienės.
– Šie metai pirmieji, kai Lietuvos gyventojų daugėja, nors augimas dar palyginti menkas. Aišku, migracijos svarstykles į pliuso pusę nusvėrė trečiųjų šalių piliečiai, bet vis viena tai reikia vertinti teigiamai. Lietuvos piliečių emigracija taip pat šįmet nuslopo, o rugpjūtį ir rugsėjį vėl pagausėjusį išvykstančiųjų srautą daugiausiai lėmė studijas užsienyje pasirinkęs jaunimas.
Emigracija – įsisenėjęs reiškinys. Dabar mes susiduriame su jos pasekmėmis darbo rinkai. Mūsų komisija sulaukė darbdavių prašymų supaprastinti užsieniečių įdarbinimo tvarką.
– Tačiau ar jie ilgam užsibus Lietuvoje ir tvariai užkamšys darbo rinkos spragas?
– Iš tiesų pas mus atvykę imigrantai gali migruoti toliau – į turtingesnes valstybes. Galiojantys įstatymai jiems leidžia gyventi Lietuvoje laikinai, o terminui pasibaigus, jie vėl turi prašyti tokio leidimo.
Tuo tarpu Lenkijoje ir Vokietijoje 5 metus pragyvenusiems užsieniečiams jau suteikiama teisė gyventi nuolat. Lietuvos įstatymuose tai nenumatyta ir dėl to tampame mažiau konkurencingi pritraukiant darbo jėgą iš trečiųjų šalių.
Jau įsigaliojo įstatymų pataisos, kurios JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos, po „Brexit“ galbūt ir Jungtinės Karalystės piliečiams leis paprasčiau įsikurti Lietuvoje. Bet nemanau, kad daug šių šalių gyventojų atvyks dirbti pas mus. Tad kol kas tokios pataisos mažai ką keičia.
Pasikvietę Statistikos departamento specialistus, aiškinomės dabartinę padėtį. Emigracija jau stabilizavosi, bet darbo rinkoje daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Mat jaunimas vis dar išvyksta laimės ieškoti svetur. Jei padėtis nesikeis, po kokių 10 metų Lietuvoje gali atsirasti apie 300 tūkst. neužimtų darbo vietų.
– Vadinasi, Lietuvai lieka vienintelė išeitis – svetingiau atverti duris pas mus atvykti ir dirbti norintiems ukrainiečiams, baltarusiams?
– Gal tikrai esame perdaug stipriai užveržę varžtus darbo jėgai iš trečiųjų šalių. Juk negalime sau leisti, kad Lietuvoje nebūtų kam dirbti. Geriau, kai pas mus atvyksta artimesni kultūros ir mąstymo požiūriu žmonės iš kaimyninių kraštų nei iš kitų žemynų.
Mūsų komisija su verslo asociacijų ir valdžios įstaigų atstovais aptarė, ką reikėtų nedelsiant daryti. Jau pavyko žengti žingsnį tobulinant imigracijos procedūras – mažinamos biurokratinės kliūtys.
Darbdaviai skundžiasi, kad dėl sudėtingų procedūrų sunku pasitelkti užsieniečius sezoniniams darbams. Juos pas mus atsiunčia kaip į komandiruotę Lenkijos įmonės. Mūsų darbdaviai atsiskaito su lenkais, o Lietuva netenka dalies mokesčių.
– Seniai žinoma problema. Kodėl vežimas nejuda iš vietos?
– Sunku pasakyti, kokie čia trukdžiai. Sakoma: yra įstatymas, yra ir jo apstatymas, kaip nutiko šiuo atveju. Lietuvai tai labai nenaudinga. Mūsų komisija priėmė nutarimą, kad turi būti skubiai keičiami įstatymai, trukdantys įsivežti darbo jėgą patiems, be lenkų įmonių pagalbos.
– Gal per daug bijome užsieniečių?
– Girdžiu nuogąstavimų, kad užsieniečiai sutiks dirbti, gaudami mažesnį atlygį nei lietuviai, ir stabdys darbo užmokesčio augimą. Tai mato į Vakarų šalis išvykę Lietuvos piliečiai – juos darbdaviai neretai pasirenka todėl, kad jie mažiau reiklūs darbo pajamoms ir sąlygoms.
Tačiau Lietuvoje padėtis kitokia – mūsų darbdaviai užsieniečius dirbti priima ne dairydamiesi pigesnės darbo jėgos, o tiesiog nerasdami reikalingų darbuotojų tarp vietinių gyventojų. Nėra statistikos, kuri rodytų, jog imigrantams mokami mažesni atlyginimai, nors žmonės ir baiminasi, kad atvykėliai dempinguos darbo užmokestį.
Verslininkai kalba kitaip: jei mūsų imigracinė politika ilgam išliks nelanksti, gali nebelikti norinčiųjų atvykti dirbti pas mus, nes kaimyninės šalys siūlo jiems daug palankesnes sąlygas.
Lietuvoje laikinai gyvenantiems užsieniečiams vis dar labai sunku pasikviesti kitus savo šeimos narius. Natūralu, kad pas mus dirbantys žmonės nori gyventi kartu su artimaisiais, bet sąlygos šiems asmenims legaliai apsigyventi mūsų šalyje nėra sukurtos.
– Ką siūlo Migracijos komisija?
– Aptarsime šį klausimą su Vidaus reikalų ministerija ir, remdamiesi kitų šalių praktika, teiksime įstatymo pataisas, kurios leistų 5 metus pas mus gyvenantiems užsieniečiams gauti nuolatinio gyventojo statusą, taip pat stengsimės sudaryti sąlygas lengviau įsikurti Lietuvoje ir jų šeimų nariams.
– Imigrantai gali padėti šaliai apsirūpinti trūkstama darbo jėga, bet Lietuvos demografinių problemų nepavyks išspręsti net ir lengviau įsileidžiant užsieniečius. Ar politikai žino kokių receptų, kurie leistų tikėtis didesnio gimstamumo, paskatintų grįžti jau išvykusį jaunimą?
– Taip, lietuvių emigracija tęsiasi, nors ir sulėtėjusi. Ypač mažėja žmonių kaimiškuose regionuose – jie išvyksta arba į užsienį, arba į didžiuosius miestus. Tai matau rajone, kuriame gyvenu – Raseiniuose: tuštėja kaimai, stūkso namai užkaltais langais. Lietuva buvo kaimų ir mažų miestelių šalis, o dabar šis mūsų tradicinis pasaulis nyksta.
Nagrinėjame Airijos patirtį susigrąžinant emigrantus. Dabar šioje šalyje jau labai aukštas gyvenimo lygis, bet iš pradžių jie taikė ir įvairius politinius bei ekonominius instrumentus, skatinusius airius grįžti į tėvynę. Gal kai ką galėtume pritaikyti ir Lietuvoje.
Lietuvos infrastruktūra gali aptarnauti 5 mln. gyventojų, o jų likę mažiau nei 3 mln., todėl kiekvienam šalies žmogui tenkanti šio ūkio išlaikymo našta sunkėja.
Gatvės jau daugmaž sutvarkytos, nemažai renovuotų namų, bet šių sąlygų negana, kad žmonės neišvažiuotų. Gal šiek tiek pristabdė rajonų nykimą kaimo bendruomenių plėtra. Tvirtinami žmonių ryšiai ir tai skatina juos neskubėti palikti gimtinės.
Tačiau gyventojų Lietuvoje vis viena mažėja jau vien todėl, kad gimsta mažiau žmonių nei miršta. Tai taip pat emigracijos, plitusios kaip užkratas, pasekmė.
Lietuviai iš pradžių važiavo aklai, nežinodami nei kur dirbs, nei kaip gyvens. Dabar dalis tokių žmonių grįžta, bet nemažai jų įsikūrė, pasistatė namus, vaikai baigia užsienyje mokyklas ir neretai jau prastai moka lietuvių kalbą. Didžiai abejoju, ar šie emigrantai sugrįš.
Tačiau negalime sėdėti sudėję rankas ir nieko nedaryti. Pirmiausia reikia skatinti gimstamumą. Vienas instrumentų – didesni vaiko pinigai. Gal jie kiek padės gerinti demografinius rodiklius.
– Vis viena reikia, kad daugiau išvykusio jaunimo sugrįžtų, nes dabar į mokyklų pirmas klases ateina dvigubai mažiau vaikų nei jas baigia.
Vadinasi, ateityje Lietuvos gali laukti gili demografinė duobė.
– Žinoma, tie žmonės, kuriems meilė gimtinei grįžta tik į senatvę, jau nelabai padidins Lietuvoje gimstamumą. Bet gal vaiko pinigai kiek paskatins pasukti namo ir emigravusį jaunimą.
Komisijoje svarstysime ir kaip padėti grįžtančių mūsų emigrantų vaikams geriau išmokti lietuvių kalbą, lengviau prisitaikyti mokyklose.
Galbūt sugrįš ir dalis iš Lietuvos emigravusių protų, jei jiems bus sudarytos sąlygos neblogai uždirbti ir tėvynėje.
Pavyzdžiui, svarstėme profesijų, kurių darbuotojai reikalingi Lietuvai, sąrašą. Tikslas – pritraukti daugiau specialistų iš užsienio, palengvinant apsigyvenimo mūsų šalyje sąlygas. Bet jiems turės būti mokamas bent pustrečio vidutinės Lietuvoje mėnesio algos dydžio darbo užmokestis, o tai – daugiau kaip 2 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.
Gal tokios palyginti nemažos algos jau domins ir emigravusius iš Lietuvos specialistus, nes gyvenimas tėvynėje turi ir kitų privalumų.
– Ar nemalšina jaunimo noro sugrįžti ir kalbos, kaip viskas Lietuvoje blogai, kaip prastai tvarkosi valdžia, kaip niekas nesikeičia į gerą?
– Deja, pozityvaus požiūrio į tėvynę mums trūksta. Gal toks mūsų mentalitetas: namuose viskas blogai, o svetimuose kraštuose – viskas nuostabu.
Nuolat kritikuoja padėtį Lietuvoje ir opozicijos politikai, ir žiniasklaida. Žinių laidos dažniausiai pradedamos blogomis naujienomis.
Kita vertus, tai natūralu – norisi būti populiariems, o populiarumą daug lengviau pelnyti kritikuojant nei giriant. Staiga pakeisti tokių įpročių nepavyks.
Vis dėlto pamažu gerėjant gyvenimo sąlygoms Lietuvoje, turėtų keistis ir žmonių mąstymas, požiūris į tėvynę.
