Dar blogiau, kad dauguma jų nepatenka pas antrinių žaliavų perdirbėjus, bet atsidurią sąvartynuose.
Vis dėlto Lietuva, anot portalo economist.com, žalos gamtai padaro mažiau, nei kitos šalys. Esą, šiuo metu Lietuvoje perdirbami rekordiniai kiekiai pakuočių: 2017-aisiais joje buvo perdirbta beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) plastikinių pakuočių atliekų – daugiausia Europoje.
Tada, prieš trejus metus, ES vidurkis buvo 42 proc., o prasčiausi rezultatai buvo Suomijoje ir Prancūzijoje – mažiau nei 30 proc.
Anot portalo economist.com, Lietuvos sėkmei didelę įtaką daro užstato sistema, įdiegta 2016 m.
Pirkdami gėrimus, už jų tarą – plastikinę, stiklinę ar skardines – vartotojai papildomai sumoka 0,10 euro. Tuščios pakuotės yra grąžinamos naudojantis parduotuvėse įrengtais taromatais. Jie atspausdina kvitus, ir žmonės užstatą gali atsiimti ten pat, parduotuvėje.
Tai, kas surenkama taromatuose, patenka į užstato sistemos skaičiavimo centrą, o iš jo – stiklo, skardinių bei plastikinės taros perdirbimo įmonėms.
Iki 2017 m. pabaigos 92 proc. visų Lietuvoje parduotų butelių ir skardinių buvo grąžinta – tai kone trigubai daugiau nai anksčiau, kai dar nebuvo užstato sistemos.
Bendras plastikinių pakuočių perdirbimo rodiklis padidėjo beveik 20 proc.
Portalas lrytas.lt primena, kad ne tik 2017-aisiais, bet ir pernai, ir užpernai naudojantis užstato sistema, buvo grąžinta po 92 proc. gėrimų pakuočių, patekusių į rinką ir dalyvaujančių užstato sistemoje.
Iš viso nuo 2016-ųjų, kai pradėjo veikti užstato sistema, Lietuvos gyventojai grąžino 2 mlrd. vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių.
