2020-ųjų Davosas – gamtos ir technologijų reiškiniai, kuriems privalu pasiruošti

Davoso formumas artėja link pabaigos, sausio 24-oji yra paskutinė jo diena. Tačiau 50-metį švenčiantis šis forumas šiemet – kitoks. Jame diskutuota visam pasauliui aktualiomis temomis. Kasmet čia dalyvaujantis „Nextury“ įmonių grupės įkūrėjas Ilja Laursas sako, kad daug dėmesio šiemet skirta ne tik klimato kaitos, bet ir skaitmeninės nelygybės temai bei kapitalizmo modelio permąstymui, kurio pokyčius pajus visa darbo rinka.

Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br>"Reuters"
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br>"Reuters"
Ilja Laursasjame šiemet ir vėl dalyvavo Davoso ekonomikos forume.<br> Organizatorių nuotr.
Ilja Laursasjame šiemet ir vėl dalyvavo Davoso ekonomikos forume.<br> Organizatorių nuotr.
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br> Organizatorių nuotr.
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br> Organizatorių nuotr.
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br> Organizatorių nuotr.
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br> Organizatorių nuotr.
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br> Organizatorių nuotr.
Davoso forume daug dėmesio skirta ir klimato kaitai. <br> Organizatorių nuotr.
Ilja Laursasjame šiemet ir vėl dalyvavo Davoso ekonomikos forume.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ilja Laursasjame šiemet ir vėl dalyvavo Davoso ekonomikos forume.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 24, 2020, 4:42 PM, atnaujinta Jan 24, 2020, 5:15 PM

Pasak I.Laurso, šių metų Davose vyravo šventinė nuotaika. Jau penkiasdešimtus metus tęsiama tradicija – kartu su politikos ir verslo lyderiais diskutuoti temomis, darančiomis poveikį ir pokyčius.

 „Šiais metais dominavo trys temos. Viena iš jų – klimato kaita. Jau ilgai kalbama apie tai, kad žmonija turėtų kažką daryti, spręsti klimato kaitos problemą ir pasiruošti įvairioms stichijoms. Šių metų Australijos gaisrai dar labiau išryškino šią problemą ir skatina ją spręsti“, – sakė I.Laursas.

Antroji pagrindinė forumo tema – nelygybė visomis prasmėmis. Jei anksčiau buvo kalbama apie ekonominę-socialinę nelygybę, šiais metais prisidėjo ir skaitmeninė nelygybė.

Atkreiptas dėmesys, kad ne visi turi vienodas galimybes suprasti, kaip dirbti su naujausiomis technologijomis, didinti savo skaitmeninį raštingumą, turėti priėjimą prie dirbtinio intelekto, kvantinių kompiuterių. Tai suteikia išskirtines galimybes ir potencialą.

„Skaitmeninė nelygybė yra labai rimta problema. Reikia kalbėti apie tai, ką daryti, kad visų pasaulio šalių gyventojai turėtų vienodas galimybes naudotis aukštosiomis technologijomis, kurios keičia pasaulį“, – pabrėžė verslininkas.

Žmogaus rankų darbo nebereiks? 

Pasak I.Laurso, kapitalizmo sąvoka kinta ir ji siejasi su nelygybe.

Iki 1972-ųjų per visą trečią pramoninę revoliuciją, grąžos ir darbui, ir kapitalui augimas buvo visiškai vienodas.

Situacija pasikeitė peržengus 1972 metų slenkstį, kai JAV perėjo prie valstybės valdomos valiutos (JAV dolerio) kurso. Nuo to laiko pradėjo didėti grąžos į darbą ir į kapitalą augimo skirtumas.

Dar po penkiasdešimties metų, dėl progreso ir naujųjų technologijų, patobulėjusios ekonomikos galios, kapitalas pradėjo uždirbti tris kartus daugiau, o grąža į darbą padidėjo tik 15 procentų.

„Šiandien šis klausimas dar aštresnis, nes esame ties riba, kuomet kapitalui iš principo nereikės žmogaus darbo – nei rankų, nei protinio, nei kūrybinio.

Iki šiol buvo išlaikomas balansas, nes bet kokiam kapitalui – gamybos, naujųjų technologijų, programinės įrangos – visais laikais reikėjo kvalifikuotos darbo jėgos. Dėl to, nors grąža buvo skirtinga, bet išsilaikydavo tam tikras balansas“, – pabrėžė I. Laursas.

Pašnekovo teigimu, dabar, dėl technologijų įtakos, kapitalas tampa visiškai savarankišku, yra apsirūpinęs augimo bei reprodukcijos resursais ir instrumentais. Judama dideliu greičiu į pasaulį, kur žmogaus darbo ateities ekonomikoje gali nebereikėti. Didelė rizika, kad darbo vietos pasidarys neprieinamos. Tad analizuojami klausimai, kaip pasiruošti tokiam pasauliui, kaip užtikrinti, kad būtų išlaikomos tas balansas.

Kapitalo nelygybės matrica

Davoso forume atskiras dėmesys skirtas ir finansinei temai. Daug kalbėta apie tai, kad neigiamos palūkanos stabdo ekonominį vystymąsi.

„Paskutinius penkerius metus gyvename neigiamų palūkanų ekonomikoje. Forume kalbėjau apie kapitalo nelygybės matricą ir kaip modernūs finansiniai instrumentai gali padėti išspręsti šią problemą“, – komentavo I.Laursas.

Verslo sektoriuje, tuo metu, kai didelės korporacijos tiesiog spausdina pinigus, mažos įmonės ir startuoliai turi labai ribotą priėjimą prie kapitalo, kuris joms yra ir daug brangesnis.

Privatus, stambesnis kapitalas, viršijantis milijoną eurų, turi priėjimą prie profesionalaus turto valdymo, įvairių fondų bei kitų instrumentų.

Dauguma privačių smulkių santaupų tiesiog tirpsta depozitinėse sąskaitose, nes palūkanos, jei ir išmokamos, yra mažesnės už infliaciją. Didesnio kapitalo valdytojų grąžos vidurkis įprastai yra apie 10-20 procentų per metus.

D.Trumpo žodžiai prieštarauja veiksmams

Forume kalbėjęs D. Trumpas atkreipė dėmesį į savo asmeninius pasiekimus JAV ekonomikos augimo srityje.

„Faktas, kad Amerikos ekonomika kyla, tai rodo paskutinių kelių mėnesių stiprus akcijų kursų augimas. Tačiau D. Trumpo veiksmai vertinami gana skeptiškai, nes jo žodžiai prieštarauja veiksmams. Ir tai suteikia nepasitikėjimo“, – pabrėžė I. Laursas.

Nors D. Trumpas pažymėjo, kad klimato kaitos problema yra labai svarbi Amerikai, artimiausiu metu ketina pasišalinti iš Paryžiaus klimato sutarties. Kitas įdomus faktas – D. Trumpas paskelbė, kad Amerikos ekonomika auga greičiausiai per visą istoriją, bet vertinant tikrąjį ekonominį augimą, Amerikoje 2020-aisiais jis turėtų didėti 2-3 procentais.

Pavyzdžiui, per Obamos kadenciją buvo pasiekti 4 procentai, per Klintono – beveik 5 procentai. Ne mažiau laukiami ir princo Čarlzo bei Gretos Thunberg pasirodymai, kurie iliustruoja, kad klimato problemos yra visiems ryškios ir svarbios.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.