Pokyčiai prasidėjo jau anksčiau, tačiau dabartinė valdančioji dauguma iš karto pamėgino toliau stumtis į priekį, ne vienoje bendrovėje pakeitusi vadovybę. Į kairę ir į dešinę žarstyti pažadai, kad bus siekiama veiklos efektyvumo, paisoma visų teisės aktų ir laikomasi aukščiausių standartų.
Žodžiai gražūs, tačiau veiksmai juos atitinka toli gražu ne visuomet. Antai politikai uždraudė vidaus sandorius, kai valstybinė kompanija perka prekes ar paslaugas iš savo antrinių įmonių. Išimtis buvo pritaikyta tik savivaldybėms, kurios samdo savo komunalininkus.
Vis dėlto ir kiti surado landų. Dar pernai tuometė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė D.Vilytė prabilo, kad bent jau „Lietuvos energija“ (dabar – „Ignitis grupė“) ir „Lietuvos geležinkeliai“ ėmė naudotis įstatymų spragomis: pagrindinei kompanijai draudžiama pirkti ką nors iš antrinės be jokių konkursų, užtat antrinei iš antrinės – ne.
Apskritai kai kurioms valstybinėms bendrovėms viešųjų pirkimų konkursai – tarsi buliui raudonas skuduras. „Lietuvos geležinkeliai“ kaip įmanydami suko uodegą, kad tiktai jų kontroliuojamos įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) ir „LG Cargo“ nebūtų pripažintos perkančiosiomis organizacijomis ir joms negaliotų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.
Nepavyko. Dar praėjusiais metais VPT, o vėliau ir Apeliacinis teismas pripažino, kad šios bendrovės privalo laikytis įstatymo nuostatų. Tad šįmet vasarį geležinkelininkai paskelbė, kad nuo šiol antrinės įmonės tapo perkančiosiomis organizacijomis ir laikysis visų reikalavimų, nors tai neva yra nelygios konkurencinės sąlygos.
Bet tiekėjai dar anksčiau įžvelgė, kad bent jau VLRD, perkantis nemažai riedmenų remontui reikalingų detalių ir įrangos, ėmė kai kuriuos gamintojų atstovus tiesiog ignoruoti, o prašymus pateikti pasiūlymus siųsdavo tik savo pasirinktoms įmonėms.
Liepą Vilniaus apygardos teismas dėl to pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – Estijos kapitalo įmonės „Skinest Baltija“ prašymu buvo sustabdytas VLRD skelbtas maždaug 50 tūkst. eurų vertės riedmenų stabdžių įsigijimo konkursas. Mat estų įmonė tiesiog nebuvo pakviesta jame dalyvauti, o kai net neprašyta nusiuntė savo pasiūlymą, jo geležinkelininkai paprasčiausiai nevertino.
Pirkti tiesiogiai iš gamintojų, kai apeinami tarpininkai, galbūt ir pigiau. Bet, nevertinant net galimų įstatymo pažeidimų, tokiais atvejais nutinka ir kuriozinių situacijų. Tas pat VLRD pamėgino įsigyti Serbijoje gaminamų lokomotyvų stabdžių trinkelių, bet, užuot susisiekęs su pačiais gamintojais, susiderėjo su jiems anksčiau atstovavusiu sukčiumi.
Negana to, į Turkijos banką buvo pervestas 100 procentų avansas. O tų trinkelių taip niekas ir neatgabeno. Geležinkelininkams liko tik kreiptis į policiją dėl sukčiavimo ir nurašyti į nuostolius daugiau nei 16 tūkst. eurų.
To nebūtų nutikę, jei įmonė būtų paskelbusi viešąjį pirkimo konkursą ir aiškias jo sąlygas visiems dalyviams.
Neišnyko valstybės įmonėse ir vidaus sandoriai, kurių vertė vien „Lietuvos geležinkelių“ grupėje 2018 m., kai prie vairo jau tvirtai stovėjo naujieji jos vadovai, siekė net 102 mln. eurų.
Panaši liga tebekamuoja ir kitas valstybines kompanijas.
Štai „Ignitis grupei“ priklausanti „Ignitis gamyba“ neseniai paskelbė konkursą plūduriuojančiai fotovoltinei elektrinei Kruonio baseine įrengti. Jį laimėjo ne kas kitas, o tos pačios grupės kontroliuojama įmonė „Ignitis“, pasiūliusi tai padaryti už 239,9 tūkst. eurų.
Antrą vietą užėmusi mūsų šalies bendrovė „Solet Technics“ nusprendė kreiptis į VPT ir Konkurencijos tarybą, kad šios institucijos išsiaiškintų, ar tai nėra interesų konfliktas, nes akivaizdu, kad sandorį ketinama sudaryti grupės viduje, taip iš esmės apribojant konkurenciją.
Net jei „Ignitis“ pasiūlymas ekonominiu atžvilgiu geresnis, kaip pripažino pirkimo komisija, kvepia mažų mažiausiai neskaniai.
Mat ši įmonė iš savo pagrindinės kompanijos yra gavusi net 20 mln. eurų vertės paskolą viešosios ir privačios partnerystės bei kitokiems projektams finansuoti.
Turint tokią finansinę pagalvę nesunku konkurse dalyvauti su mažesne kaina. Be to, kas gali garantuoti, kad šiai bendrovei nebuvo žinomi konkurentų pasiūlymai.
Gal dar būtų galima užmerkti akis, jeigu elektrinė būtų perkama už pačios „Ignitis gamybos“ lėšas, tačiau šiuo atveju naujoviškai jėgainei Kruonio baseine įrengti buvo gauta Europos Sąjungos parama.
Konkurencijos tarybos ir VPT pozicija šiuo atveju yra itin svarbi, nes tuomet bent taptų aišku, ar viešųjų konkursų vėliava pridengti vidaus sandoriai yra legalūs, ar ne.
Neatmestina, kad šis ginčas gali nukeliauti ir iki teismo.
Žinoma, valstybinių įmonių mokami dividendai išties svariai prisideda prie biudžeto, ypač dabar, ne pačiais geriausiais jam laikais. Tačiau jeigu pelnas auginamas ribojant konkurenciją, lazda smogia kitu galu – juk mažiau mokesčių sumokės kitos bendrovės, kurios liks be užsakymų.
