Žinia, šiuos archajiškus protėvių paveldo paminklus ruoštasi tvarkyti, tačiau šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nusprendė nebeskirti per 200 tūkst. numatytų eurų Žardės piliakalniui sutvarkyti. Priežastis – esą kiti investiciniai miesto projektai (Danės skvero sutvarkymas ir kt.) pabrango. Dėl to kuršių paveldui teko riestainio skylė.
Ši situacija gali keistis, mat 2021–2030 m. strateginiame miesto plane piliakalniai į investicinių projektų sąrašą įtraukti.
„Aš labai tikiuosi, kad piliakalniai nebus pamiršti. Tiek dirbome... Yra parengti techniniai projektai, daug derinta su Kultūros paveldo departamentu. Aplinkybė, kad Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos darbai įtraukti į strateginį planą, yra svarbi“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Praeities šešėliai
Klaipėdos miesto teritorijoje yra du kuršių laikus menantys piliakalniai: Žardės – pietiniame miesto krašte ir Purmalių – šiauriniame. Abu jie daugybę metų nematę jokių tvarkybos darbų. Žardėje buvo laidojami šunys, o Purmaliai skendėjo šiukšlėse.
Dar 2018 metais Klaipėdos savivaldybė parengė projektą Žardės piliakalniui tvarkyti.
„Jis susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje suplanuoti bendrieji statybos darbai: įrengti automobilių stovėjimo vietas, poilsio vietą netoli Žardės ežerėlio, išvalyti ežerėlį. Kita dalis skirta paveldosauginiams darbams: piliakalnio šlaitams, želdiniams tvarkyti, laiptams ir takams įrengti.
Neketiname dangoraižių ant piliakalnių statyti. Įgyvendinus projektą pietinėje miesto dalyje atsirastų naujas rekreacinis plotas, kultūrinė bei edukacinė oazė“, – argumentavo V.Juška.
Deja, anuomet pagalius į ratus ėmė kaišioti pats Kultūros paveldo departementas (KPD). Jo Klaipėdos skyrius išdavė sąlygas bendrųjų statybos darbų projekto daliai, tačiau neišdavė sąlygų paties piliakalnio tvarkybos ir išsaugojimo projektui.
„Kadangi piliakalniai yra valstybinėje žemėje, gavome sutikimą įgyvendinti projektą iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), tačiau KPD Klaipėdos skyriui jo nepakako. Jų nuomone, NŽT turėjo suteikti įgaliojimą arba pati kreiptis dėl tvarkybos darbų. Tačiau NŽT tokios praktikos netaiko, ji savo veiklą grindė sutikimais.
O argi ne keista, jog vienu atveju (pirmojoje projekto dalyje) KPD Klaipėdos skyriui netrukdė mūsų planas tvarkytis valstybinėje žemėje, o antru atveju jie rado priežastį neišduoti sąlygų ir nederinti projekto“, – anuomet komentavo V.Juška.
Dabar, anot jo, biurokratiniai reikalai jau sutvarkyti, tad beliko vienintelis – finansavimo – klausimas.
Lieka viltis
KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad miesto strateginio plano turinio negalima nurašyti.
„Džiaugiuosi, kad įtraukti piliakalniai. Tos kuršių paveldo teritorijos buvo užleistos... O mes matome, kad yra žmonių, turistų, kuriems baltiškasis paveldas – įdomus, jie lanko piliakalnius.
Apskritai, manau, kad turizmo specialistai turėtų įtraukti ir populiarinti mūsų kuršiškąjį paveldą, piliakalnius į kažkokį turizmo kelią įtraukti. Ir nebūtų gėda, jei tie paveldo paminklai būtų sutvarkyti. O papasakoti apie kuršius mes turime ką“, – teigė paveldosaugininkas.
Tiesa, piliakalnių sutvarkymas atsieis nepigiai mokesčių mokėtojams. Anot V.Juškos, per tuos metus, kai buvo derinami biurokratiniai reikalai, Žardės piliakalnio tvarkybos projektas pabrango.
„Buvo 200 tūkst., dabar skaičiuojamoji vertė yra 250 tūkst. eurų. Purmalių piliakalnio aplinkos tvarkyba – apie 400 tūkst. eurų. Ten ir takai nauji, ir aikštelės įrengimas automobiliams. Daug sudėtingesnis projektas nei Žardėje“, – teigė jis.
Purmalių tvarkybos projektą parengę architektai Mantas Daukšys ir Laima Šliogerienė numato įrengti takelius, kuriais eidami žmonės galėtų apžiūrėti vertybę, poilsio zonas, informacinius stendus, sutvarkyti želdinius, iškertant tik menkaverčius krūmus, bet paliekant medžius. Taip pat suprojektuota įvaža piliakalnio link iš Medelyno gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelė.
„Tikslas yra, kad žmonės galėtų atvykti prie piliakalnio su automobiliais, vyktų ekskursijos autobusu ir būtų kur transporto priemones pastatyti“, – sakė V.Juška.
