„Praėjusiais metais šalies ekonomika krito vienu mažiausių skaičiumi visoje ES. Tačiau nerimą kelia du rizikos veiksniai. Turime išaugusį nedarbą ir daug darbo neturinčių asmenų – tokių asmenų turime daugiau nei 260 tūkst. Antra yra rizika, kad ekonomikos susitraukimo, nuosmukio laikotarpiu šešėlinė ekonomika gali išaugti, ir karantino ribojimo priemonės turi savą specifiką“, – po prezidento susitikimo su verslo atstovais antradienį teigė S. Krėpšta.
Jo teigimu, viena iš prezidento siūlomų priemonių skatinti žmones po pandemijos įsitraukti į darbo rinką – NPD kėlimas.
„Kalbant apie darbo vietų atkūrimą, verta, prezidento nuomone, biudžeto kontekste diskutuoti apie pokarantinines darbo vietų išsaugojimo, atkūrimo ir naujų darbo vietų sukūrimo priemones. Jos turėtų būti svarbios diskutuojant biudžetą.
Taip pat verta kalbėti apie mokestines paskatas, kurios taip pat turėtų skatinamąją poveikį šalies ekonomikai ir darbo vietų atkūrimo situacijai. Kaip viena iš idėjų galėtų būti svarstoma NPD didinimas, kuris padidintų pajamas mažai uždirbantiems asmenims ir taip pat skatintų asmenis grįžti į darbo rinką“, – teigė jis.
Pasak S. Krėpštos, NPD galėtų didėti 50 eurų.
„Prezidentas aktyviai svarsto tokią galimybę, nes kaip tik yra momentas, biudžeto peržiūra“, – sakė jis.
S. Krėpšta taip pat pridūrė, kad prezidentas ketina teikti įstatymą, kuriuo būtų nustatyta, kad tik praėjus 6 mėnesiams po naujų mokesčių įvedimo šie būtų pradedami taikyti.
„Taip pat buvo aptarta anksčiau išsakyta prezidento idėja dėl 6 mėnesių taisyklės, kuri galiotų ir būtų užtikrintas šis tarpas prieš padidinant mokesčius. Dauguma verslo bendruomenės pritaria šiai idėjai, ir prezidentas yra nusiteikęs teikti šį įstatymą artimiausiu metu“, – sakė jis.
Anot S. Krėpštos, augantį šešėlį įvairiuose ekonomikos segmentuose padėtų pažaboti plečiami skaitmenizacijos mastai.
„Kalbant apie šešėlio priemones čia žvilgsnis krypsta į skaitmenines elektronines priemones sektorinėse srityse. Kaip viena iš priemonių yra nuo kito mėnesio pirmos dienos įsigaliojanti skaitmenizacija automobilių prekyboje.
Taip pat jau kelerius metus diskutuojame apie statybininkų kortelę, kuri galėtų labai reikšmingai sumažinti šešėlį statybų sektoriuje. Verta diskutuoti ir apie kitas priemones maitinimo sektoriui, kurios taikomos kitose šalyse ir galėtų skaitmenizuoti apyvartas ir taip sumažinti šešėlį“, – teigė jis.
„Tai generuotų papildomus šalies finansinius resursus kalbant apie biudžeto peržiūrą ir būtinybę suvaldyti skolos augimą“, – pridūrė S. Krėpšta.
G. Nausėda NPD didinimą inicijavo ir pernai bei sulaukė pritarimo Seime – NPD tuomet padidintas 50 eurų iki 400 eurų. Pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų liepą.
Pernai svarstant 2021-ųjų metų biudžetą Prezidentūra sakė, kad šalies vadovas norėtų dar spartesnio NPD didinimo.
Neaišku, kokią problemą spręstų
Prezidento patarėjui S.Krėpštai užsiminus, kad šalies vadovas G.Nausėda ketina siūlyti šiais metais didinti NPD, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nėra aišku, kokią problemą bandoma spręsti.
„Apie pasiūlymus išgirdau vakar iš žiniasklaidos, nelabai turėjau galimybių giliai vertinti. Nelabai aišku, kokią problemą bandoma spręsti.
Noriu priminti, kad praėjusiais metais Prezidentūra siūlė mažinti gyventojų pajamų mokestį baimindamasi darbo užmokesčio mažėjimo. Darbo užmokestis praėjusiais metais augo 10 proc., bet dar buvo galima įsivaizduoti, kad praėjusiais metais buvo daug netikrumo ir neaiškumo, kaip COVID–19 pandemija paveiks ekonomiką, kokius sektorius, kokiu mastu, tarptautinę prekybą, kokios bus platesnės makroekonominės pasekmės“, – trečiadienį sakė I.Šimonytė.
Šiais metais, anot premjerės, dvejonių nėra, nes yra labai aišku, kokie sektoriai labiausiai nukentėjo, ir jiems padėti numatytos specialios priemonės.
Tikisi priemonių darbo vietoms išsaugoti
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslo bendruomenė tikisi, jog pakoreguotame biudžete atsiras priemonės, skirtos darbo vietų kūrimui.
„Kalbant apie postpandemines priemones, išreiškėme didelį lūkestį, kad naujame biudžete atsiras ne tik karantininės priemonės kaip subsidijos ar prastovų kompensavimas, bet bus ir priemonės, skirtos darbo vietų išsaugojimui.
Pasigirsta diskusijos, kad gal reikėtų atsisakyti tų priemonių, kad jos buvo netikslingos ar netikslios. Mes išreiškėme prezidentui lūkestį, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas sudizainins tas priemones, kurios bus skirtos darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui pokarantininiu laikotarpiu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Romanovskis.
Jis sakė, kad LVK palaiko šalies vadovo siūlymą sieti pelno mokesčio lengvatą su darbo užmokesčio fondo didėjimu, kai įmonės didina mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimus.
Pasak A. Romanovskio, susitikime buvo aptarta ir „šešėlio“ grėsmė.
„Mes kaip organizacija pasiūlėme kalbėti apie atsiskaitymo grynaisiais pinigais išgyvendinimą įsigyjant tarp juridinių asmenų akcizines prekes, ar tai būtų alkoholis, ar kuras, ar tabakas, nes matome, kad čia pakankamai didelė „šešėlio“ rizika ir čia tokie reguliavimai galėtų prisidėti prie „šešėlio“ išgyvendinimo“, – sakė A. Romanovskis.
„Dar viena tema, kurią palietėme, – tabako kontrabandos plaukimas iš Baltarusijos. Tai daugeliu atvejų valstybės valdomi fabrikai, kurie de facto eksportuoja į Lietuvą kontrabandą. Mes pasiūlėme, kad gal Lietuva galėtų siūlyti savo partneriams Europoje ir JAV taikyti sankcijas tiems kontrabandos skleidėjams, kurie taip skatina šešėlinę ekonomiką Lietuvoje“, – sakė A. Romanovskis.
Siūlo, kaip sukurti naujų darbo vietų
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad pažaboti šešėlinę ekonomiką šalyje padėtų galimybė bendruomenėms įsitraukti į viešuosius pirkimus bei lygiateisiškumo principo verslams užtikrinimas.
„(Su prezidentu – ELTA) kalbėjome apie tai, kad, norint išeliminuoti šešėlį, nerodomą darbą, reikia, kad ir pati valstybė, ir jos žmonės laikytųsi labai aiškaus lygiateisiškumo principo visiems verslams. Kas labai mažintų šešėlį, tai visos bendruomenės galimybė įsitraukti į viešuosius prikimus ir į tam tikrą regioninį paklausos ir pasiūlos sureguliavimą“, – po susitikimo su šalies vadovu teigė ji.
Anot D. Matukienės, padidinus smulkaus verslo įtrauktį ir skatinimą regionuose, būtų galima sukurti apie 100 tūkst. naujų darbo vietų.
„Mūsų taryba pasiūlė socialiai orientuotą žalios ekonomikos programą, ir mes ją jau esame pristatę ir prezidentui, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Šita programa galėtų per 5 metus sukurti papildomas 100 tūkst. naujų, efektyvių darbo vietų. Kartu užtikrinti, kad mūsų regioninis vartotojas turėtų galimybę gauti labai kokybišką produkciją iš vietinių ūkininkų ir iš smulkaus verslo, kurio didžioji dauguma yra regionuose. Tuomet būtų išeliminuota ir labai nesveika konkurencija viešuosiuose pirkimuose, ir atsirastų skaidrumas“, – kalbėjo ji.
D. Matukienė taip pat teigė, kad bus siekiama, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo riba būtų keliama iki 85 tūkst. eurų.
„Dabar, kaip žinome, PVM mokesčio (mokėtojo riba – ELTA) yra 45 tūkst. eurų. Europos Komisija (EK) leido Lietuvai šitą ribą padidinti iki 55 tūkst. Mūsų prašymas buvo, kad ši riba būtų padidinta iki 55 tūkst. eurų, kaip ir leido EK.
Visgi atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma labai smulkaus verslo negalėjo dirbti 5 mėnesius, ir bedarbių šiandien yra virš 260 tūkst., mūsų pasiūlymas buvo leisti padidinti ribą ir kreiptis į EK dėl jos didinimo iki 85 tūkst. eurų“, – akcentavo ji.
D. Matukienės teigimu, siekiant tvaraus darbo vietų kūrimo, taip pat svarbu suteikti palankesnes galimybes naujiems verslams steigti.
„Būtina sutelkti visą dėmesį į Užimtumo tarnybos galimybes kuriantiems naujus verslus. Per Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) buvo priemonė, kuri kasmet leido maždaug 4 tūkst. žmonių gauti subsidijas ir įkurti savo darbo vietas. Kai kurios priemonės veikia, bet kai kurioms priemonėms, ypač per ŽŪM, pinigų neatsirado“, – kalbėjo ji.
