Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. (2,5 mln. tonų) sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų.
„Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln. eurų pajamų per metus“, – spaudos konferencijoje sakė M.Bartuška.
Pasak jo, jei įmonei pačiai nepavyktų kompensuoti praradimų, iš valstybės reikėtų apie 10 mln. eurų paramos infrastruktūrai išlaikyti.
Jis atkreipė dėmesį, jog sankcijos galios tik naujoms sutartims, todėl vežimai pagal dabartines sutartis toliau galės vykti. „Lietuvos geležinkeliai“ su Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belaruskalij“ turi ilgalaikę sutartį iki 2023 metų pabaigos. Vis dėlto, pasak jo, vežimai sutrikti gali ir anksčiau.
„Tai nereiškia, kad tikrai tie produktai galės važiuoti iki 2023 metų pabaigos, nes sankcijos veikia ne tik Lietuvos, bet ir visos ES įmones. Jeigu pas kažką logistikos grandinėje sutartys yra trumpesnės, jos, natūralu, nutrūks, sutarčių pratęsti nebus galima, ir tada efektas atsiras“, – sakė M.Bartuška.
Jo teigimu, norint sušvelninti apribojimų įtaką, siekiama diversifikuoti veiklą, kuo daugiau krovinių vežti geležinkeliais, optimizuoti veiklą.
„LTG grupė baltarusiškų krovinių vežimo veiklą visuomet laikė turinčią aukštą riziką, tad jau anksčiau sutelkė visą dėmesį į veiklos diversifikavimą. Krovinių vežėjas „LTG Cargo“ jau įsteigė dukterines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje, proveržio tikimės ir greitu metu pradėję reguliarius reisus europine vėže į Kauno intermodalinių krovinių terminalą. Tačiau šiandien grupės pajamos iš Baltarusiškų krovinių siekia apie 100 mln. eurų, o pakeisti šiuos krovinius kitais užtruks ne vienerius metus“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Sankcijų įtaka pradžioje bus menka
ES patvirtintų sankcijų Baltarusijai įtaka Lietuvos transporto sektoriui, pirmiausia vežant geležinkeliais ir kraunant Klaipėdos uoste baltarusiškas kalio trąšas, pradžioje bus menka, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Pirmas dalykas, tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu sankcijų įtaka Lietuvai bus menka. Sankcijos įsigalioja tik naujoms sutartims, kitaip sakant, tos sutartys, kurios yra sudarytos, jos, tikėtina galės būti taikomos ir toliau“, – žurnalistams penktadienį sakė Marius Skuodis.
Anot jo, pavyzdžiui, dalis „Lietuvos geležinkelių“, gabenančių baltarusiškas trąšas iki Klaipėdos uosto, sutarčių su „Belaruskalij“, yra iki 2023 metų.
ES sankcijų poveikis Klaipėdos jūrų uostui taip pat sudarytų iki 20 proc. jame perkraunamų trąšų kiekio (2,5 mln. tonų), uosto direkcija netektų iki 3 mln. eurų pajamų, o uosto krovos kompanijos – iki 11 mln. eurų pajamų.
„ES sankcijos kol kas taikomos ne visoms baltarusiškoms kalio trąšoms, o įvežamoms tik pagal tam tikrus kodus“, – teigia Susisiekimo ministerija.
„Sankcijos apima tik apie 20 proc. Lietuvoje kraunamų trąšų. Kitaip sakant, 80 proc. lieka nepaveiktos, nepaisant sutarčių, nepaisant nieko. Dėl to darau išvadą, kad trumpuoju laikotarpiu sankcijų poveikis yra nedidelis. Bet reikia pabrėžti – mes nežinome, kokių veiksmų gali imtis mūsų kaimynas. Naftos produktai yra geras pavyzdys – ir be sankcijų naftos produktai buvo nukreipti per Rusijos uostus. Nepaisant sankcijų, gali visko būti“, – svarstė ministras.
M.Skuodis pabrėžė, kad prognozuoti, kas bus ateityje su baltarusiškų krovinių srautais, yra labai sunku.
