„Patikrinome 80 proc. visų Lietuvos prekiautojų žuvimi ir dažniausiai užfiksuotas pažeidimas – netinkamai laikoma šaldyta žuvis“, – sakė A.Mikalauskienė.
Ji pabrėžė, kad šaldyta žuvis privalo būti parduodama tik originalioje gamintojo pakuotėje, kuri negali būti pažeista. Taip numato Lietuvos higienos normos. Tačiau patikrinimų metu pastebėta, kad dažnai šaldymo vitrinose išdėliota žuvis jau būdavo išimta iš originalios gamintojo pakuotės, taip pat net būdavo laikoma vitrinose kartu su karšto ir šalto rūkymo žuvimis.
„Turgavietėse prekiautojai yra linkę pažeisti gamintojo pakuotę. Jie akcentuoja, kad pirkėjai nori įsigyti vieną ar dvi žuvis, o didmeninėje gamintojo pakuotėje yra supakuotas didesnis kiekis žuvų.
Tačiau tikrai yra ir mažesnių pakuočių. Aišku, supakuotą vieną žuvį rasti sudėtinga, bet dvi, tris, pusę kilogramo ar kilogramą – tikrai įmanoma“, – pasakojo ji, paminėdama, kad, jei žuvis jau yra išpakuota, pirkėjas turi teisę prašyti prekeivio parodyti originalią pakuotę su originalia ženklinimo etikete.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į temperatūrą, kurioje laikoma šaldyta žuvis, nes VMVT patikrinimų metu užfiksuota nemažai atvejų, kada žuvies produktai buvo laikyti aukštesnėje temperatūroje, nei reikalaujama.
„Ji visada turi būti laikoma –18 laipsnių temperatūroje, bet nustatyta daug atvejų, kada šaldyta žuvis laikyta +6 laipsnių temperatūroje kartu su kita termiškai apdorota žuvimi.
Vartotojas, įsigydamas tokią žuvį, turi žinoti, kad tas produktas, labai tikėtina, yra nekokybiškas, nes žuvis laikoma netinkamomis sąlygomis. Žuvis apdžiūva, prasideda gedimo, riebalų oksidacijos procesai“, – įspėjo ji.
VMVT atstovė paminėjo, jog prekiautojai privalo kontroliuoti šaldytos žuvies laikymo temperatūrą, tad kiekvienoje šaldymo vitrinoje privalo būti po termometrą.
„Kai yra karšta, prekiautojas vieną ar du kartus per dieną turi pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis laikomi jo produktai. O vartotojas visada gali paprašyti prekiautojo parodyti termometrą ir pasižiūrėti jo rodmenis“, – teigė ji.
Specialistai taip pat nustatė ir žuvų produktų ženklinimo bei atsekamumo pažeidimų. Ne visiems produktams prekiautojai turėjo įsigijimo dokumentus, vartotojams nenurodė privalomos ženklinimo informacijos – žuvies rūšies ir produkto pavadinimo, gamybos metodo, vietos, kurioje produktas buvo pagautas ar išaugintas, žvejybai naudoto įrankio ir kt.
Prekybininkams neužtikrinus atsekamumo ir neįrodžius parduodamų žuvų produktų kilmės, buvo uždrausta tiekti rinkai beveik 725 kg nesaugių žuvų produktų.
„Kai produktas yra netinkamas vartoti, jis perduodamas šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojui. Jis ir nusprendžia, ar tas produktas dar tinkamas žvėreliams šerti, ar jį jau reikia utilizuoti“, – atsakė, kur padėta beveik tona iš rinkos pašalintos žuvies.
Anot A.Mikalauskienės, išeitis sustabdyti tokius pažeidimus yra tik viena: jei žmonės nepirks netinkamai pateiktos produkcijos, tada ja ir nebebus prekiaujama.
VMVT nurodė, kad už nustatytus pažeidimus prekybininkams bus taikoma ir administracinė atsakomybė.
