Kadangi kuro stoka lėmė, kad ima trūkinėti tiekimas, energijos išteklių kainos siekia vis naujų rekordų. Europoje veikiančios pramonės milžinės stabdo gamyklas, o tai gali neigiamai paveikti ekonomikos atsigavimą, rašo „Postimees“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ spėjo, kad Lietuvoje bus dar ne viena įmonė, kuri dėl dujų kainos bus priversta stabdyti veiklą.
„Trąšų gamyboje dujų kaina sudaro apie 60-70 proc. Dedamoji labai jautri.
Manau, kad gali būti ne viena įmonė, kuri truputį stabdys veiklą. Nesakau, kad turėtų užsidaryti: dauguma įmonių gamina įvairius produktus, trąšos – tik viena iš jų. Ta pati „Achema“ taip pat tokių turi. Tokių gaminių kainoje dujos nors ir sudaro ženklią dalį, tačiau ne tokią didelę.
Nemanau, kad būtų didelės problemos, tačiau pristabdyti apsukas dviems-keturioms įmonėms gali tekti. Tačiau nesustoti visai, nes produkcija pavasarį bus reikalinga“, – komentavo V.Janulevičius.
Jis aiškino, kad po pandemijos pradėjusios kilti didžiosios ekonomikos, iš letargo miego pažadino visą industriją: reikėjo daugiau metalo – jų kainos iš karto paaugo 60 proc., spalvotųjų metalų kainos šoko taip, kad neatsimenama, kada taip buvo. Pabrango viskas, o tai negalėjo neatsiliepti ir energetikos ištekliams, kurių poreikis taip pat augo augant gamybai.
„Per pandemiją matėme, kaip laipsniškai buvo mažinamas naftos išgavimas. Dabar norima tą skirtumą atsiimti – prie to prisideda ir kainų augimas: gavybos didinimas nevyksta taip, kaip auga paklausa. Matyt, visi tuo kažkiek pasinaudojame. Tačiau mums, lietuviams, europiečiams, neturintiems naudingų iškasenų tą belieka stebėti iš šono“, – komentavo V.Janulevičius.
LPK prezidentas spėja, kad pusmečio kainos turėtų stabilizuotis, nes tam tikras sulėtėjimas jau jaučiamas: pandemija neaiški, gana nemažai serga pasiskiepijusių ir besiskiepijančių, nemažai miršta neskiepytų. Vadinasi, anot pašnekovo, bus tam tikras negatyvios nuotaikos spaudimas, o tai nedidins nei vartojimo, nei atsigavimo.
„Achema“ jau pristabdė
Didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ – prieš savaitę pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga, todėl ji jau dabar yra priversta stabdyti dalį veiklos. Įmonė į prastovas išleido trečdalį – 400 – darbuotojų.
80 proc. „Achemos“ produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina.
„Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus. „Achemos“ situacija panaši – esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Dėl elektros – kita problema
Anot V.Januleivičiaus, sausio vasario naftos ateities sandoriai rodo kiek mažėjančią tendenciją, todėl turėtų mažėti ir dujų kainos.
„O kalbant apie elektrą yra dar kita problema: augant dujų ir naftos kainoms, brangsta ir elektra. Rekordinis augimas palies žymiai platesnį įmonių ratą.
Gamybinėse įmonėse elektros dedamoji sudaro 8-18 proc. Elektros kainos augimas mums buvo staigmena, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo V.Janulevičius. -
Turint nuo 10 iki 18 proc. dedamąją kainoje, tikėtina, kad bus ir mūsų gaminamų produktų kainų augimas. Problema ta, kad pramonės įmonės, matyt, dalį jų sugers iš vidinių resursų, vidinio pelno, bet kainą turės kelti, nes kitaip sustos gamyba.
Turime suprasti, kad toks kiekis prispausdintų pinigų, kurie nebuvo išleisti taip, kad už juos būtų sukurta pridėtinė vertė, negalėjo neiššaukti tokių drastiškų prekių, paslaugų, žaliavų kainų kilimo.
Už kiekvieną pinigą turi būti sukurta vertė, o jie šiuo atveju buvo liejami į rinką, kad žmonės, įmonės, valstybės išgyventų – jie nepagrįsti jokia verte. Kainų kilimas kitų produktų bus ilgalaikiškesnis – energetika sugrįš į ankstesnį lygį, bet kitos grįžti atgal gali ir po metų ar dvejų“.
Krenta ir rinkos milžinės
Chemijos pramonės gigantė BASF pranešė, kad nors kompanija pati pasigamina 80 proc. elektros energijos, rekordinė elektros kaina daro didelį poveikį jos veiklai.
Stambiausia Europoje vario gamintoja „Aurubis“ informavo, kad didelės išlaidos energijai sumenkins pelną ir rentabilumą. Nors „Aurubis“ ėmėsi strateginių sprendimų, kad sumažintų kainos riziką, tačiau didelės elektros kainos atsiliepė ir jai.
Energija brangsta, nes JAV, Europos ir Azijos ekonomikos atsitiesia po pandemijos, o žmonės grįžta į darbus biuruose. Šiemet dujos Europoje pabrango daugiau nei tris kartus, o elektros energija – dusyk.
„Jei visiems išaugs elektros ir dujų sąskaitos, vartotojams liks mažiau pinigų, kuriuos jie galėtų išleisti kam kitam, o tai smogs ir pramoninėms kompanijoms“, – verslo ir finansinių naujienų agentūrai „Bloomberg“ kalbėjo konsultacijų kompanijos „Accenture“ atstovas Oganas Kose.
BASF atstovas Thomasas Nonnastas spaudos pranešime nurodė, kad per du mėnesius elektros kaina pastebimai išaugo.
Norvegijos chemikalų gamintoja „Yara International“, tiekianti apie trečdalį pasaulio amoniako paklausos, paskelbė, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų Europoje amoniako gamybą sumažina 40 proc. Amoniakas naudojamas ne tik trąšoms gaminti, bet ir tekstilės, sveikatos apsaugos ir kosmetikos pramonėje.
Kita didelė trąšų gamintoja „CF Industies Holdings“ pranešė, kad dėl tos pačios priežasties – pabrangusios elektros energijos – stabdo dvi gamyklas Jungtinėje Karalystėje.
Prancūzijos cukraus gamintoja „Teracos“ kalba apie tai, kad pabrangusios dujos turės reikšmingos įtakos gamybos išlaidoms. Kita prancūziška įmonė – krakmolo gamintoja „Roquette Freres“ – nurodė, kad didesnės išlaidos elektrai darys spaudimą ir kitoms kainoms, kurias turės padengti vartotojai.
Vienas didžiausių etanolio gamintojų Europoje „CropEnergies“ pranešė, kad išaugusios elektros kainos sumenkins pelną, nors apyvarta ir išaugs.
Investicinis bankas „Goldman Sachs“ teigia, kad šią žiemą, stipriau atšalus orui, Europa susidurs su elektros tiekimo sutrikimais. Jis taip pat įspėja pramoninius energijos vartotojus – reikia ruoštis tam, kad teks riboti energijos vartojimą. Europai stinga laiko iki šildymo sezono užpildyti saugyklas, o šiuo metu jose mažiausia atsargų per visą pastarąjį dešimtmetį.
