NT mokestį mato skirtingai
Pasiūlymai atsirado iš 2021 m. suburtos mokesčių darbo grupės, kurią sukvietė Finansų ministerija. Vienas iš akivaizdžių rezultatų – trys skirtingi NT mokesčio variantai, pasakojo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
„Žinome, kad tai yra socialiai jautrus mokestis, nors savo prigimtimi visame pasaulyje tai prilygsta miesto infrastruktūros mokesčiui, bet Lietuvoje bandome sureguliuoti dar ši tą papildomai: valdyti „burbulą“, spekuliacijas, bandyti riboti ar skatinti NT įsigijimą“, – įsitikinęs M.Statulevičius.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovo teigimu, iš šio mokesčio šiuo metu surenkama apie 5 mln. eurų, kurie nukeliauja į valstybės bendrą biudžetą ir naudojami bendroms reikmėms, taip neatlikdami tikslo.
M.Statulevičius teigė, kad toks šio mokesčio modelis yra gan artimas infrastruktūros mokesčiui, kuris dabar yra taikomas savivaldybėse. Visgi pastebimas infrastruktūros vystymasis ir gautos lėšos Lietuvos miestams, anot specialisto, gali būti gauti netiesiogiai ir tai padarius po lėšų perskirstyto iš bendro valstybės biudžeto.
Pasak M.Statulevičiaus, šiuo mokesčiu siekiama apimti kuo daugiau žmonių, tačiau, anot eksperto, visuomenė nemato jokios naudos.
Visgi V.Mitalas turėjo panašių pastebėjimų dėl NT mokesčio: „Manau, kad svarbiausia yra pamatyti bendrą mokesčių sistemos vaizdą ir apie jį pradėti diskutuoti. Dabar „iš kepurės traukiame“ vieną, traukiame kitą mokestį.“
„Visi suprantame, kad už tas naujoves, už tris variantus, kuriuos pateikė Finansų ministerija, susimokės tie žmonės, kurie už NT jau vieną kartą mokėjo pirkdami ir mokės dar kartą“, – aiškino politikas.
V.Mitalas kol kas laukia daugiau informacijos ir aiškesnio konteksto, tačiau poziciją turi aiškią: „Esu labai skeptiškas tais visais gąsdinimais. Tuo labiau, kad mokestis jau galioja ir 2021 m. apima daug platesnį ratą žmonių negu 2020 m. – nuo 5 tūkst. gyventojų iki 20 tūkst.“
„Aš nežinau, ar reikia dar kažką nuveikti šioje srityje, nei kad buvo nuveikta anksčiau. O kitas klausimas – pagalvokim, kam to reikia“, – situaciją komentavo Laisvės partijos atstovas.
Visgi, M.Statulevičiaus įsitikinimu, pats blogiausias projektas būtų pasirinktas toks, kuriame būtų numatyta daug išimčių: „Pasidarykime išimčių „higieną“ ir tada žiūrėkime, kaip ta imtis galėtų būti platesnė ir kuo mažiau skaudi įvedimo laikotarpiu.“ Ekspertas pridūrė ir tai, kad šiuo metu tiek NT mokesčio įstatyme, tiek žemės įstatyme yra apie 20 išimčių.
Taip pat Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas pabrėžė, kad būtų „klaida“ įvesti didelį NT mokestį pačioje pradžioje – yra itin svarbu užtikrinti laipsniškumą ir išlaikyti socialinė jautrumą. M.Statulevičiaus teigimu, ministerija skaičiuoja, kad taip surinktų nuo 20 mln. iki 100 mln. eurų vien iš privataus NT apmokestinimo.
Randa sąsajų
Laisvės partijos narys V.Mitalas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad svarstymai dėl NT mokesčio labai sutampa su išaugusiomis turto kainomis ir esą reikia pripažinti, kad tai yra juokinga.
„Žiūrėkit, kas atsitiko 2021 metais Lietuvoje: gyventojų indėlių sukaupimas Lietuvoje išaugo 22 proc. bankuose, t. y., daugiausiai ES“, – dėstė politikas. Pasak V.Mitalo, būtent tai turėjo įtakos kainų pokyčiams: NT kainų atotrūkis nuo realios vertės nėra kritinis – nereikia bėgti ir pilti vandenį „ant gaisro“.
Juolab politikas įsitikinęs, kad įvestas bet koks NT mokestinis nieko nepakeis: „Jeigu tai yra tiktai fiskalinė priemonė, o aš manau, kad taip ir yra, tai be kitų mokesčių mažinimo yra paprasčiausiai nepadoru.“
A.Sysas akcentavo, kad šiuo klausimu turi kitokią nuomonę: „Esu NT mokesčio šalininkas.“ Politikas pridūrė, kad tai turėtų būti mokestis, kuris būtų nedidelis, tačiau taikomas visiems be išimčių: taikymas turėtų būti tiek viešajam sektoriui, tiek savivaldybėms ir valstybės įstaigoms, tiek religinėms bendruomenėms.
Socialdemokratas A.Sysas sakė, kad toks sprendimas būtų sąžiningas ir doras. Anot politiko, gyventojams taikomas nedidelis mokestis neturėtų sukelti didelės krizės. Taip pat A.Sysas remiasi ir kitų ekspertų, Europos Komisijos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis ir tikina, kad NT mokestis yra būtinas.
Būtent taip, pasak A.Syso, būtų pagerinta Lietuvos fiskalinė sistema, nesudarant papildomų problemų. Visgi tikinama, kad 5 milijonai prie valstybės milijardinio biudžeto yra „juokinga“ suma.
„Jei savivaldai būtų leista valdyti, tai viskas stotų į savo vietas – būtume panašūs į kitas šalis, kur tai duoda naudos ir nestabdo procesų NT rinkoje“, – tvirtino socialdemokratas A.Sysas.
Neišsprendžiama jau ne vienerius metus
„Manau, kad niekas nepasistūmėjo, nes niekam to mokesčio ir nereikia. Kai kalbame apie surinkimą ir lyginame su kitomis valstybėmis, tai nėra toks dramatiškas atsilikimas“, – komentavo V.Mitalas.
Laisvės partijos narys atkreipia ir į kitą vyraujantį požiūrį: politikai vis galvoja, kaip ir kur galėtų nukreipti tokias lėšas – tai yra pavojingas „mąstymo kampas“. Visgi politiko tikinimu, surinktas lėšas turėtų gauti savivaldos infrastruktūros vystymui.
„Jeigu būtų kiti mokestiniai palengvinimai, tai aš net ir turto mokestį svarstyčiau, bet dabar nėra kalbos“, – įsitikinęs V.Mitalas. Jis taip pat sako, kad kol nėra sutarimo koalicijoje ir aiškumo, tol planą reiktų atgal „įdėti į kepurę“.
„Įvesti ekonomikos augimą trukdančius mokesčius, atsisakyti stabdančių arba juos mažinti“, – išeitį pasiūlė politikas.
„Kad priimtų trūksta politinės valios: jeigu tai nedaroma pirmais kadencijos metais, tai kuo arčiau rinkimų, tai iškart iššaukia neigiamą reakciją“, – situaciją komentavo A.Sysas. Juolab, anot politiko, politinių partijų programose parašytus pažadus reikia vykdyti – kitaip bus sulaukta rinkėjų bausmės.
Vis dėlto A.Sysas tikina, kad įvestas mažas visuotinis NT mokestis yra tvarus ir turėtų teigiamą pokytį: „Mus pastatytų prie tų šalių, kurios vieną kartą yra ir negrįžta tik kalbomis.“
M.Statulevičiaus teigimu, verta atsižvelgti į tai, ką valdžia sakė anksčiau: „Aiškiai deklaravo, kad nuo kitų metų jokių naujų mokesčių nebus ir toje šviesoje mes pradedame kalbėti metų pabaigoje.“ Būtent taip, pasak eksperto, bus diskutuojama pavasarį, rudenį greičiausiai priims įstatymą ir taip jis įsigalios nuo 2023–2024 m.
„Valdžia tyliai ir neišdiskutuotai priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais už teisę statyti valstybinėje žemėje verslas turės mokėti iki 75 proc. vienakartinį mokestį, kuris reiškia, kad vidutinis butas Vilniuje mūsų skaičiavimais pabrangs apie 10–15 tūkst. eurų“, – kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
„Yra du klausimai, apie kuriuos yra daug kalbama, bet nieko nepadaroma: NT mokestis ir kitas yra nuosavybės teisės kūrimas sklypams“, – sakė M.Statulevičius, ir šią situaciją įvardija „užburtu ratu“.
Specialistas pabrėžė ir tai, kad verslo atstovai vertina investicinį patrauklumą ir užtikrinamą saugumą, todėl Lietuvoje veikiantis modelis, kuriuo miestai nevaldo žemės ir juos tik nuomoja, yra mažinantis investicijas.
Juolab M.Statulevičius sako pasigedęs to paties NT mokesčio pagrindimo, tikslų ir konkrečių savivaldų poreikių.
Ekspertas įsitikinęs, kad yra tik vienas kelias: „Reikia imti ir padaryti arba pripažinti, kad to negalime“. M.Statulevičius apibendrino savo idėjas: „Sutvarkyti visas išimtis ir surinktą sumą nukreipti į savivaldybės biudžetą, tada sugrįšime prie mokesčio esmės.“
