Partijų lyderiai braižo planus, ko imtųsi atėję į valdžią: kai kurių sprendimų siūlo mokytis iš Estijos

Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių. Aktyviausi šiuo klausimu – socialdemokratai. Jie nori iškovoti galimybę žmonėms iš šios pakopos pasitraukti kada tik panorėjus, tačiau visi jų įstatymo pakeitimo siūlymai Seimo vis atmetami. Vis dėlto kai kurie portalo lrytas.lt pakalbinti opozicijos lyderiai patikino, kad jei kitą kadenciją taptų valdančiaisiais, tokio pakeitimo imtųsi ir patys.

Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Į antrosios pakopos pensijų kaupimą dalis Seimo narių kasmet stengiasi įnešti pokyčių.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Mazuronis.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Mazuronis.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Blinkevičiūtė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Blinkevičiūtė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Karbauskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Karbauskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 17, 2022, 7:28 PM

Pakeitė nuomonę?

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis portalui lrytas.lt kalbėjo, kad jo įsivaizdavimas apie antrąją pensijų pakopą dabar yra kiek kitoks, nei realybėje turima situacija: „Privatūs pensijų fondai turi ir gali būti, bet jie niekaip neturi būti susiję su valstybe, su „Sodra“.

Ir jei žmogus nori kaupti, jis pats turi pasirinkti pensijų fondą ir ten padėti savo lėšas. Tik taip viskas vyks sąžiningai ir tie žmonės, kurie valdo pensijų fondus, atsakys už tai, ką jie daro.“

Verta priminti, kad būtent praėjusią kadenciją valdant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) buvo priimtas pakeitimas, kuriuo į antrąją pensijų pakopą gyventojai imti įrašyti automatiniu būdu. Ši sistema pradėjo veikti 2019 m. Iki tol norėjusieji kaupti daugiau turėjo patys tuo pasirūpinti ir sudaryti sutartis su pensijų fondais.

Tai vis audrina dalį socialdemokratų, todėl jie kone kasmet siūlo keisti šį Pensijų kaupimo įstatymą. Jų manymu, vertėtų leisti gyventojams pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos bet kuriuo metu, tačiau Seimui tokiam siūlymui vis nepritariant šie ėmė raginti leisti pasitraukti bent tiems, kurie sukaupė nedidelę – iki 5 tūkst. eurų – sumą. Seimas tokį siūlymą taip pat atmetė.

Pernai progos pakeisti įstatymą nepraleido ir patys LVŽS frakcijos nariai. Jie numatė leisti iš pensijų fondo pasiimti didesnį kaip 5 tūkst., bet mažesnį nei 10 tūkst. eurų turtą. Tačiau ir šis siūlymas nesulaukė Seimo palaikymo.

Anot R.Karbauskio, su fondais turėtų būti pasirašomos įprastos paslaugų sutartys, kurias nutraukus reikėtų sumokėti tam tikrą mokestį. Toks modelis nuo pernai jau taikomas Estijoje.

„Į pensijų fondus žiūriu kaip į paprastą verslą, kurio interesas yra rinkti pinigus iš būsimų pensininkų ir kur nors investuoti. Į juos reikia žiūrėti kaip į bankus – pasidedi savo pinigus banke, o paskui bet kada gali nutraukti tą sutartį sumokėdamas nutraukimo mokestį.

Tai normali verslo praktika. Juk pensijų fondai investuoja į ilgalaikes investicijas, o kai žmogus pasitraukia, reikia tai kažkokiu būdu kompensuoti. Aš pritarčiau Estijos modeliui“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Jo teigimu, valstybė galėtų kištis tik į sutartis, sudaromas tarp gyventojų ir pensijų fondų, kad jose neatsirastų mažomis raidėmis, neva slaptai užrašytų sutarčių išlygų, kurių žmonės gali nepamatyti, neperskaityti, nesuprasti ir taip apsigauti.

„Kažkoks absurdas“

Darbo partijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis taip pat mano, kad gyventojams turėtų būti sudaryta galimybė iš antrosios pensijų kaupimo pakopos pasitraukti bet kuriuo metu.

„Jei reikia, galime fondus palikti, bet jokio prievartinio mechanizmo, kada atsisakiusieji kaupti vėl yra įtraukiami, negali būti. Kažkoks absurdas. Juk žmonės yra sąmoningi ir puikiai supranta, kur jiems dalyvauti ir kur – ne. Tas periodiškas valstybės stumdymas į antrąją pakopą kvepia negražiu bandymu manipuliuoti žmogaus valia – gal jis pamirš, gal neužpildys kokių nors nutraukimo prašymų. Tai nesąžiningas valdžios žingsnis.

Lyg ir suteikiame žmogui galimybę rinktis, bet iš kitos pusės – bandome padaryti viską, kad jam būtų kuo sunkiau įgyvendinti savo pasirinkimą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Mazuronis.

Jis taip pat tikina, kad pensijų fondai turėtų veikti be valstybės įsikišimo: „Jei jie dirba pelningai, kuria pridėtinę vertę, žmonės į juos eis ir patys. Nereikia jokių dirbtinių, prievartinių valdžios vykdomų mechanizmų, kad fondai išsilaikytų.“

Visgi A.Mazuronis sakė abejojantis pensijų fondų kuriama pridėtine verte.

Pensijų fondai yra viena iš didesnių apgaulių ir manipuliacijų. Iš jų nauda tik tokia – ten dirbantys žmonės gauna didelius atlyginimus“, – rėžė jis, paminėdamas, kad prie pensijos pridedami 25 ar daugiau eurų taip sparčiai kylant infliacijai mažai kam padės.

„Labai teisingai padarė estai. Jie leidžia pasitraukti sumokėjus mokestį. Nereikia išradinėti dviračio, reikia nuleidus galvą pasimokyti iš kaimynų, nes ne mes pirmi protingą sprendimą sugalvojome“, – teigė politikas.

Gana pokyčių

Tačiau tokios nuomonės laikosi ne visa opozicija. Štai Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad pensijų kaupimo reformoms dar būtų per anksti, o norintieji atsisakyti kaupimo tokią valią išreikšti turi visą pusmetį, po informavimo apie įtraukimą į antrąją pensijų pakopą.

„Jau ir taip pokyčiai vyksta per dažnai. Svarbu – ilgalaikiai sprendimai. Juk kai ateina senatvė, tų pajamų neužtenka, o paskui tenka prašyti ir išmokų, todėl sprendimai negali būti trumpalaikiai.

Jei jauni žmonės, sulaukę pensijos, nori gauti solidžias pajamas, turi galvoti apie ateitį jau dabar, investuoti į alternatyvius šaltinius, ne tik pasikliauti „Sodros“ pensija“, – portalui lrytas.lt kalbėjo S.Skvernelis.

Tą patį portalui lrytas.lt sakė ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė: „Pats blogiausias dalykas, kai priimti įstatymai kasmet ar kiekvienos kadencijos metu yra keičiami. Nėra sukuriamas pastovumas, atsiranda nepasitikėjimas veikiančia sistema. O turbūt šioje srityje yra padaryta daugiausia pakeitimų nuo pat antrosios pakopos veikimo pradžios.“

Tačiau kiti socialdemokratų partijos nariai apie antrąją pensijų pakopą atsiliepia gerokai griežčiau. Štai Gintautas Paluckas portalui lrytas.lt šią sistemą yra pavadinęs finansine vergove, o Algirdas Sysas – geru „bizniu“ pensijų fondams, dėl kurių mažas pajamas uždirbantieji naudos nesulaukia.

Visgi, V.Blinkevičiūtės nuomone, kai ką keisti reikėtų: „Šiandien galiu pasakyti tik tiek – reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti administracines antrosios pensijų pakopos valdymo išlaidas ir tikrai tie žmonės, kurie nenori ir negali dalyvauti dėl įvairių priežasčių, neturėtų būti varomi tą daryti.“

Kiša koją interesai?

Jei yra Seimo narių, kurie pritartų Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimui, kodėl kiekvieną tokį pasiūlymą Seimas atmeta?

A.Mazuronis ir pats tuo stebėjosi: „Kai konservatoriai buvo opozicijoje, jie apie pensijų kaupimą kalbėjo šiek tiek kitaip. Bet matome, kad opozicijoje kalbėjo viena, o atėję į valdžią daro kita.“

G.Paluckas yra svarstęs, jog galbūt pensijų fondų lobistai yra stipresni, o „gal kolegoms trūksta jautrumo vertinant gyvenimiškas situacijas“.

R.Karbauskio manymu, viena iš priežasčių ir yra būtent ta, kad dabartinė valdžia, liberalai bei konservatoriai, yra itin susiję su verslu, nors ir labai jį pastaruoju metu nuvilia.

„Todėl ir nepavyksta priimti vienų ar kitų pasiūlymų, kai valdžia su verslais susijusi dėl naudos, balsų, rinkėjų, ji į verslus įsiklauso ir nedaro sprendimų, kurie potencialiems rinkėjams būtų nenaudingi“, – komentavo R.Karbauskis.

Tiek A.Mazuronis, tiek R.Karbauskis patikino, kad jei kitą kadenciją būtų valdančiojoje daugumoje, pensijų kaupimo sistemoje būtų galima tikėtis reformų.

Valstybė neturi užsiimti pensijų fondų reklama

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka priminė, kad pakeitimą, po kurio leista pensiją kaupti ir privačiuose pensijų fonduose, priėmė būtent socialdemokratai. Tokia sistema pradėjo veikti 2004 m.

„Partijos keičiasi, bet įvesta sistema lieka. Aišku, būta įvairiausių pakeitimų, bet iki šiol nė viena partija aiškiai nepasakė, kad antroji pakopa yra nereikalinga, kaip kad buvo pasakyta Estijoje ir leista estams iš kaupimo pasitraukti“, – portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas.

Jo manymu, greičiausiai pokyčių Lietuvoje dėl pensijų sistemos artimiausiu metu ir nesulauksime, nes daliai politikų, kaip jis sakė, tiesiog trūksta išmanymo, kaip veikia privati pensijų sistema, kokia ji yra Vakarų šalyse. Taip pat stipriai veikia ir interesų grupės.

„Į antrąją pensijų pakopą žmonės įrašomi automatiškai, po trejų metų jie vėl įtraukiami į kaupimą. Tiesiai šviesiai sakant – tai aprūpinimas klientais, pensijų fondams nebereikia įrodinėti gyventojams, kad ta sistema naudinga. Jiems geriau pakalbinti politikus ir politikai juos aprūpina klientais“, – sukritikavo R.Lazutka.

Anot jo, antrojoje pakopoje sukaupti pinigai gali atrodyti vertingi tik šiai dienai, nes kylant infliacijai ir augant atlyginimams po kelių dešimčių metų šios sumos iš tiesų bus menkos. Profesorius tai palygino su gyvybės draudimu.

Pavyzdžiui, kadaise tėvai apdraudė vaiką iki 18 metų 5 ar 10 tūkst. litų suma. Tuo metu tai atrodė dideli pinigai, tačiau šiai dienai – tik smulkmena. Pasak jo, lygiai tokia pati situacija yra ir kaupiant pinigus pensijų fonduose, o ir sulaukus pensijos ne visiems pinigus pavyksta atsiimti vienu ypu, kelių dešimčių eurų išmokos mokamos periodiškai.

„Tai nėra socialinės apsaugos sistema, nėra garantuotas išmokos dydis. Nereikia žmonių įrašyti automatiškai, versti dalyvauti kaupime. Tegu pensijų fondų valdytojai, kaip ir bet kokios paslaugos teikėjai, turto, gyvybės draudimo, bankai, siūlo savo paslaugas patys. Kiek prisivilios gyventojų, tiek ir turės klientų. Valstybė neturi užsiimti pensijų fondų reklama.

Ir nereikėtų šių fondų finansuoti iš valstybės biudžeto“, – pareiškė R.Lazutka.

Pernai iš pensijų fondų estai traukėsi net keliomis bangomis, sausio pradžioje rašė rus.postimees.ee. Pirmuoju srautu fondus paliko per 149,2 tūkst. estų, antruoju – per 12,2 tūkst. Pastaruoju etapu iš pensijų fondo buvo išsiimta 1,3 mlrd. eurų, nuo kurių buvo nurėžta 20 proc. pajamų mokesčio.

Trečiuoju srautu paraiškas pateikė 23,3 tūkst. gyventojų, o ketvirtoji banga prasidėjo gruodžio 1 d. ir tęsis iki kovo pabaigos. Dėl išėjimo iš pensijų fondų jau kreipėsi 985 estai.

Šiemet Lietuvoje į antrosios pakopos fondus įtraukta apie 300 tūkst. žmonių. Į kaupimą pirmą kartą automatiškai įtraukiami ne tik iki šiol niekada nekaupę pensijai, bet ir 2019 metais atsisakę tai daryti ar sustabdę įmokų pervedimą. Nenorintieji kaupti gali iki liepos atsisakyti tai daryti.

„Sodra“ informuoja, kad vidutinė metinė fondų grąža pernai buvo 21 proc. – didžiausia per visą jų veiklos istoriją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.