Statybų asociacija ragina peržiūrėti valstybės investicijų programą – dėl žaliavų brangimo reikia numatyti papildomus 180–250 mln. eurų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad, brangstant visoms svarbiausioms statybinėms žaliavoms, taip pat augant darbo užmokesčiui, Valstybės investicijų programoje (VIP) būtina numatyti didesnes lėšas statybų sektoriui. Jo teigimu, ši programa turėtų būti koreguojama kartu su Seime tikslinamu biudžetu, nes gali likti neįgyvendinta.

Statybų asociacija ragina peržiūrėti valstybės investicijų programą – dėl žaliavų brangimo reikia numatyti papildomus 180–250 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statybų asociacija ragina peržiūrėti valstybės investicijų programą – dėl žaliavų brangimo reikia numatyti papildomus 180–250 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statybų asociacija ragina peržiūrėti valstybės investicijų programą – dėl žaliavų brangimo reikia numatyti papildomus 180–250 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statybų asociacija ragina peržiūrėti valstybės investicijų programą – dėl žaliavų brangimo reikia numatyti papildomus 180–250 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
D.Gedvilas.
D.Gedvilas.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 28, 2022, 5:23 PM

Apie tai D.Gedvilas ketvirtadienį kalbėjo Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ surengtoje diskusijoje, minėjęs, kad statybos darbų už 3,8 mlrd. eurų 2021 m. atlikusios Lietuvos statybų įmonės patiria sunkumus, visų pirma, dėl rekordinių statybinių medžiagų kainų.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, kuriais LSA prezidentas dalinosi su Seimo nariais, statybinės medžiagos šių metų kovą, lyginant su praėjusiais metais, brango 24,4 proc. Be to, 12 proc. augo ir darbo užmokestis statybų sektoriuje.

Daugiausia, 60–75 proc., visų statybos kaštų, pasak LSA vadovo, sudaro būtent statybinės medžiagos, 18–30 proc. lėšų skiriama darbo užmokesčiui, o mechanizmai ir įrengimai bei suvartojama elektra, vanduo, dujos atitinkamai sudaro 7–14 ir 1,5–7 proc. visų statybos darbų kainos.

„Didžiausią svorį turi statybinių medžiagų kainos, jos praktiškai lemia ir statybos brangimą“, – parlamentarams teigė D.Gedvilas. Svarbiausios statybose naudojamos medžiagos, anot jo, yra metalai ir jo gaminiai, mediena, šiltinimo medžiagos, cementas, elektros instaliacinės, santechninės medžiagos, bitumas, kuras. Šių žaliavų kainų pokyčiai turi didžiausią įtaką statybų vertei, o jos – brango, sako LSA vadovas.

„Nuo šitų medžiagų kainų augimo labai priklauso, kaip sėkmingai pasiseks už sutartą kainą pastatyti vieną ar kitą statinį“, – pabrėžė D.Gedvilas.

Jis nuogąstavo, kad, Seimui svarstant biudžeto patikslinimus, kartu nesvarstoma pernai patvirtinta VIP, kuriame apskaičiuotos sumos, pasak D.Gedvilo, žymiai išaugus statybų kaštams, tapo netikslios.

„Mus stebina, kad Seimo patvirtinta VIP nėra aptariama darbotvarkėje. Manau, kad šis dokumentas turėtų būti pristatytas ir Seimas turėtų peržiūrėti tas kainas, kurias suplanavo praėjusių metų rudenį. Tai yra prieš metus suprojektuota VIP. Visi sutinka, kad ji neatitinka dabartinių kainų ir šiandien, su biudžeto koregavimu, nėra pateikta Seimo nariams ir nėra svarstoma“, – kalbėjo LSA prezidentas.

Pasak statybų sektoriaus atstovo, dėl to, siekiant įgyvendinti programą, būtina numatyti papildomus 180–250 mln. eurų lėšų būtent statybų projektams, kurių sąmatinė investicijų vertė išaugo nuo 2,5 iki 3,05 mlrd. eurų.

„Matome, kad vietoje 2,5 mlrd. eurų, skirtų statybai, turėtų būti mažiausiai 3 mlrd. Bet kadangi jau turime besibaigiantį balandį, mūsų manymu, apie 180–250 mln. eurų yra deficitas tam, kad pernai patvirtinta programa būtų įgyvendinta“, – tikino D.Gedvilas.

„VIP, skirta statinių ir infrastruktūros statybai, turėtų būti peržiūrima. Jei tas nebus padaryta, gali likti klaidos biudžeto planavime“, – pranešimo besiklausiusius parlamentarus informavo jis.

2022–2024 m. Valstybės investicijų programoje iš viso numatyta beveik 3 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų. Arti 2 mlrd. eurų jų suplanuota šiemet, 2023 m. – apie 750 mln., o dar po metų – apie 350 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.