Kitąmet galime sulaukti defliacijos: ką ji reiškia ir kodėl reikėtų prisiminti 2008–2010 metų finansų krizę

Po įspūdingo kainų šuolio 2023 metais vietoj infliacijos Lietuvoje galime sulaukti defliacijos, o dėl to gali mažėti ir atlyginimai, sako ekonomistai.

Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>V.Balkūno nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>V.Balkūno nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kitąmet galime sulaukti defliacijos: kristų kainos, bet grėstų atlyginimų mažėjimas.<br>A.Srėbalienės nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 5, 2022, 5:52 AM, atnaujinta May 5, 2022, 1:15 PM

„Didėja tikimybė, kad po įspūdingo kainų šuolio šiais metais 2023 metais infliaciją Lietuvoje gali pakeisti defliacija. Infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas.

Tad nereikėtų pasiduoti kainų kėlimo manijai, nes aukštai kilę – vėliau galime žemai kristi. Prognozuojame, kad BVP augimas vėl pasieks 3,2 proc., o infliacija kris žemiau nulio“, – Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje trečiadienį sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ragina atsigręžti į 2008–2010 metų krizę

Defliacija – kainų mažėjimas, ją turėjome po 2008–2010 metų finansų krizės. Tuo metu ekonomikos ir kainų augimas buvo labai sulėtėjęs, o kai kur buvo galima stebėti netgi ir kainų mažėjimą, portalui lrytas.lt aiškino Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.

Koronaviruso pandemija ir karas į rinką įnešė šoką – tam tikrų kainų augimą tam tikruose sektoriuose. Norint žinoti, kada kainų augimas sustos ir kas bus po to, anot profesoriaus, reikia žiūrėti į istoriją – 2008–2010 metų finansų krizę.

„Istorija byloja, kad po staigaus kilimo kainų augimas ima lėtėti, kol galiausiai sustoja, o kartais jos net ir ima mažėti, ypač tuose sektoriuose, kuriuose augimas buvo gerokai didesnis negu kitur. Po mūsų dabar stebimos situacijos tikėtini ir defliacijos procesai, bet kada jie bus, dar nežinia.

Kai ištinka ekonominis šokas, visi stebi vieni kitus, būna toks pereinamasis laikotarpis, per kurį vyksta reguliacija – prisitaikoma prie naujų rinkų, vartotojai įpranta mokėti daugiau už tam tikras prekes. Vėliau vartotojai ima suprasti, kad atlyginimai, nors kažkiek ir augs, bet infliacija bus didesnė, todėl pradeda keisti savo elgseną – nebeperka prekių ar paslaugų, nes jos darosi per brangios.

Besikeičianti vartotojų elgsena daro įtaką kai kuriems sektoriams ir tuose sektoriuose, kuriuose yra mažiau perkama, prasideda konkurenciniai procesai, kurie verčia verslus nebekelti kainų arba jas mažinti. Paskui tai persiduoda ir kitiems rinkos dalyviams“, – galimą scenarijų dėstė R.Krušinskas.

Šie procesai galėtų prasidėti tada, kai Europa ras kitus energetinių išteklių tiekėjus, turės su jais ilgalaikes sutartis ir bus aišku, už kokią kainą energetika bus tiekiama. Kai šie klausimai bus išspręsti, nuo to momento galime stebėti kainų stabilizavimąsi ir kai kur defliaciją.

„Gali būti, kad tą poveikį kainų lygiui pamatysime tik kitų metų pabaigoje, kai stabilizuosis situacija ir energetinių išteklių diversifikacija Europoje įgaus pagreitį“, – mano ekonomistas.

Defliacija – ekonomikai blogas procesas

Kad defliacijos tikimybė nemaža, mano ir bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Kadangi visame pasaulyje kainos šiemet labai stipriai pakilusios, matome seniai neregėtą augimo tempą, tai, kada yra tokia aukšta palyginamoji bazė, labai logiška, kad kitąmet ją prašokti bus dar sunkiau“, – portalui lrytas.lt teigė ji.

Pasak ekonomistės, nėra labai didelė tikimybė, kad kitąmet dar labiau pakils naftos, degalų kainos, nes jos jau yra pasiekusios netvarų lygį ir tikrai negalėtų stabilizuotis ilgesniam laikui, nes tuomet jau būtų iššaukiami tokie negrįžtami procesai kaip visiškas iškastinio kuro atsisakymas, staigesnis perėjimas prie kitų energetikos nešėjų.

„O to visai nenori OPEC narės ir kiti naftos rinkos žaidėjai. Todėl jie pasistengs patiekti daugiau žaliavų į tarptautines energetikos rinkas ir atitinkamai stengsis tas kainas suvaldyti. Tokiu atveju, jei kitais metais žaliavų kainos išliktų pastovios ar bent šiek tiek nukristų, daugiau infliacijai išaugti jau nepavyktų. Tad defliacijos tikimybė nemaža, o metinė vidutinė infliacija gali būti teigiama, bet ji jau nebus didelė“, – mano I.Genytė-Pikčienė.

Visgi ji įspėjo, kad defliacija yra ekonomikai blogas procesas, nes neverčia įdarbinti pinigų, nes šių vertė kyla tiesiog juos laikant, mat krinta kainos. „Bet, kada stebėjome tokią aukštą infliaciją šiemet, kitais metais ta defliacija tikrai nesukels kažkokių didelių sunkumų. Tai tiesiog bus grįžimas į normalesnius procesus po didžiulio šoko“, – įsitikinusi ekonomistė.

Savo ruožtu R.Krušinskas baiminasi, kad dėl defliacijos tam tikrame etape kai kuriuose sektoriuose gali mažėti atlyginimai, žmonės gali pasitraukti į šešėlį. „Nors pastaraisiais metais buvo einama į skaidrumo pusę, bet sunkmečiu atsiranda visokių pagundų.

Tuose sektoriuose, kurie pradės nukentėti, problemos gali būti sprendžiamos arba per užimtumą, arba per susitarimus – pavyzdžiui, bus pereinama prie 4 darbo dienų savaitės ir dėl to bus mokami mažesni atlyginimai; NT sektoriuje gali mažėti ne atlyginimai, o oficialus užimtumas. Kiekvienas verslas ieškos išeities pagal save, tas laikas patikrins įmonių vertybes“, – įsitikinęs jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.