Didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo nauda – apie keliasdešimt milijonų eurų – Lietuvos biudžetą anksčiausiai pasiektų 2025-aisiais, teigia Finansų ministerija.

Viena mokesčio dalių suteiktų teisę apmokestinti ir informacinių technologijų milžines „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Amazon“, „TikTok“ ne tik šalyse, kur įsikūrusios šios įmonės, bet ir ten, kur įsikūrę jų vartotojai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viena mokesčio dalių suteiktų teisę apmokestinti ir informacinių technologijų milžines „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Amazon“, „TikTok“ ne tik šalyse, kur įsikūrusios šios įmonės, bet ir ten, kur įsikūrę jų vartotojai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viena mokesčio dalių suteiktų teisę apmokestinti ir informacinių technologijų milžines „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Amazon“, „TikTok“ ne tik šalyse, kur įsikūrusios šios įmonės, bet ir ten, kur įsikūrę jų vartotojai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viena mokesčio dalių suteiktų teisę apmokestinti ir informacinių technologijų milžines „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Amazon“, „TikTok“ ne tik šalyse, kur įsikūrusios šios įmonės, bet ir ten, kur įsikūrę jų vartotojai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ignas Jačauskas, BNS

May 19, 2022, 2:56 PM, atnaujinta May 20, 2022, 8:09 AM

Kaip naujienų agentūrai BNS nurodė ministerija, Lietuva palaiko 2021-ųjų spalį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Fiskalinių reikalų komitete, vienijančiame 141 jurisdikcijas, pasiektą „galutinį istorinį sutarimą“ dėl tarptautinių įmonių pelno apmokestinimo taisyklių peržiūros.

„Kalbant apie galimą finansinę naudą, išankstiniais preliminariais duomenimis, Lietuvą galėtų pasiekti iki kelių dešimčių milijonų eurų tokio mokesčio lėšų, tačiau didžioji dalis pajamų pasieks iš vadinamojo II ramsčio, kuris nėra susijęs su tarptautinėmis socialinių tinklų ar medijos paslaugų kompanijomis“, – teigiama Finansų ministerijos komentare BNS.

„Šiuo metu modeliuojama, jei globalus mokestis bus priimtas, papildomos biudžeto lėšos Lietuvą galėtų anksčiausiai pasiekti 2025 metais už 2024 metus“, – informavo ministerija.

Pasak jos, dėl konkrečių lėšų paskirstymo bus galima spręsti ateityje, atsižvelgiant į tarptautinį susitarimą ir įgyvendinimo direktyvas.

Viena mokesčio dalių suteiktų teisę apmokestinti ir informacinių technologijų milžines „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Amazon“, „TikTok“ ne tik šalyse, kur įsikūrusios šios įmonės, bet ir ten, kur įsikūrę jų vartotojai.

Šių kompanijų apmokestinimo jau nuo 2023-iųjų siekia Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiuosius Lietuvos naujienų portalus. Šį klausimą asociacijos atstovai aptarė praėjusią savaitę su finansų viceministre Rūta Bilkštyte ir ministerijos ekspertais.

Siūlymas diferencijuoti pagal apyvartą

Kaip skelbta, pernai spalį pasiekto EBPO koordinuojamo globalus susitarimo esmę sudaro „dviejų ramsčių“ principas.

Pirmuoju jų siekiama, kad tarptautinės didžiausios įmonės mokėtų mokesčius ir tose šalyse, kur generuoja pajamas. Šie nauji principai būtų taikomi 20 mlrd. eurų apyvartą ir 10 proc. pelningumą pasiekiančioms kompanijoms. Tuo pačiu nustatytos ir vietos jurisdikcijos „grindys“ – įmonė turi gauti bent 1 mln. eurų pajamų.

Anot ministerijos, pirmasis ramstis numato įsipareigojimą valstybėms atsisakyti jau taikomų skaitmeninių paslaugų mokesčių ir panašių priemonių visoms įmonėms, o kartu – ir įsipareigojimą neįvesti naujų.

Vadinamasis antrasis ramstis – minimalus pasaulinis pelno mokestis (ne mažiau kaip 15 proc.) didelėms tarptautinėms korporacijoms, viršijančioms 750 mln. eurų metinę apyvartą, taip sprendžiant problemas, susijusias su pelno perkėlimu.

Taip būtų sukuriama alternatyva kai kuriose valstybėse dabar jau galiojantiems nacionaliniams skaitmeninių paslaugų mokesčiams – prisijungusios prie susitarimo šalys būtų įpareigotos atsisakyti šių ir panašių mokestinių iniciatyvų.

Pažymima, kad abi šios priemonės nebūtų nutaikytos tik į skaitmeninį verslą – taisyklės bus taikomos praktiškai visoms tarptautinėms kompanijoms (išskyrus gamtos išteklių gavybos bei finansinių paslaugų ir draudimo įmones), atitinkančioms kriterijus, neišskiriant tarptautinių socialinių tinklų ar medijų kompanijų.

IŽA anksčiau skelbė sieksianti atskiro skaitmeninių paslaugų mokesčio. Vis dėlto ministerija pažymi, jog diskusijos apie atskiro skaitmeninio mokesčio įvedimą galėtų vykti tik „jei dėl kokių nors priežasčių globalus pelno mokestis nebūtų galiausiai priimtas“.

Kyla klausimų dėl paskirstymo žiniasklaidai

IŽA siūlo mokestį didžiosioms technologijų kompanijoms įvesti jau kitąmet.

„Asociacijos nuomone, prie pasaulinės mokesčių reformos, į kurią įeina ir skaitmeninių paslaugų mokestis, reikia jungtis kuo anksčiau – nuo 2023 metų ir jau dabar daryti namų darbus, kad šių naujovių atėjimas į Lietuvą būtų kuo sklandesnis“, – BNS sakė IŽA vadovė Lina Bušinskaitė.

Anot jos, svarbiausias valstybės tikslas turėtų būti, kad Lietuvoje uždirbti pinigai neišeitų iš šalies neapmokestinti, nes tai yra „socialiai neteisinga vietinio verslo atžvilgiu, kuris moka kur kas didesnius mokesčius nei pasaulinės technologijų milžinės Lietuvoje“.

„Taip pat siūlome, kad dalis surinktų lėšų iš pasaulinių kompanijų, tokių kaip „Google“, „Facebook“ ir kitos, būtų nukreiptos žiniasklaidos rinkai, t. y. sugrįžtų į tą rinką, kuri ir padeda sugeneruoti daugiausiai pajamų pasaulinėms technologijų milžinėms“, – teigė asociacijos vadovė.

„Ar mokesčiai į valstybės biudžetą bus surenkami per skaitmeninių paslaugų mokestį, ar per kitą naujai įvedamą mokestį, rinkai nėra didelio skirtumo, svarbiausia, kad pinigai sugrįžtų į žiniasklaidos sektorių per naujai kuriamą fondą, kuris turėtų perimti dalį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo funkcijų“, – tvirtino L.Bušinskaitė.

Tuo metu ministerija pažymi, jog tiesiogiai sieti mokesčio su specialiu žiniasklaidai skirtu fondu nebėra galimybės po nepalankaus Konstitucinio Teismo išaiškinimo tokiam finansavimo modeliui, nes mokesčiai, įmokos ar rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat per fondus: Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Rezervinį, Garantinį, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.

IŽA: kompanijos naudojasi žiniasklaidos produkcija

IŽA akcentuoja, jog didžiųjų pasaulinių technologijų kompanijų apmokestinimo siekiama, nes jos Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, generuoja papildomas pajamas pritaikius modernius technologinius sprendimus skleidžiant vietinės interneto žiniasklaidos priemonių sukurtą produkciją.

Asociacijos teigimu, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija nuo kitų metų planuoja atsisakyti nacionalinių skaitmeninių mokesčių ir jungtis prie pasaulinės mokesčių reformos. Kai kurios, pavyzdžiui, Italija, tai daryti planuoja nuo 2024 metų.

Pasak IŽA, nacionalinius skaitmeninius mokesčius yra įdiegusios Turkija bei Indija, tačiau jos irgi jungiasi prie minėto susitarimo, kuris turėtų pakeisti nacionalines iniciatyvas. Indija pereinamuoju laikotarpiu ketina taikyti išlyginamąjį mokestį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.