Pasekmių neišvengsime
„Visų pirma, reikėtų neignoruoti aplinkybių ir suvokti, kad gyvename išties netipiniu laikotarpiu: kaimynystėje turime karą, taip pat agresyvias šalis už sienos. Neapibrėžtumas jau veikia mūsų sprendimus, verslo polėkį investuoti bei priimti sprendimus ilgesniam laikotarpiui“, – dabartinę situaciją įvertino kalbinta ekonomistė.
Anot I.Genytės-Pikčienės, tokios rizikos negali būti be pasekmių. Juolab, kad ekonomika įprastai vertinama dinaminiais dydžiais – dabartinė situacija lyginama su buvusia prieš metus.
Pašnekovės vertinimu, praėję metai buvo įspūdingi ekonomine prasme: kilo tiek eksportuojančių, tiek orientuotų į vidaus rinką sektorių rodikliai.
Kadangi gyventojai po pandemijos sąskaitose buvo sukaupę nemažas sumas, nestebina, kad jie norėjo plačiau atverti pinigines. Dėl šios priežasties stipriai augo vartojimas, pagerėjo situacija net tų verslų, kurie per pandemiją nukentėjo labiausiai.
„Todėl šiemet kardinaliai pasikeitus ekonomikos dalyvių lūkesčiams ir elgsenai, normalu, kad pranokti pernykščius metus bus tikrai nelengva, bet tai nereiškia, kad sunkmetis bus toks sudėtingas, koks buvo 2009 m.
Lietuvos ekonomikos rodikliai rodo, kad šiam išbandymui esame geriau pasiruošę, sukaupę lėšų savo sąskaitose, mažiau skolų turi tiek viešasis, tiek privatus sektoriai“, – dėstė ekonomistė.
Be to, ji paminėjo, kad pirmąjį pusmetį eksportas išaugo beveik trečdaliu. Nors tai džiugina, I.Genytė-Pikčienė ragino nepamiršti, kad pateikta statistika yra to meto kainomis.
„Tokie įspūdingi tempai yra ne vien dėl to, kad išvežame gerokai daugiau prekių, bet ir dėl to, kad jos pabrangusios dėl išaugusių sąnaudų, energetikos kainų, darbo kaštų augimo“, – pabrėžė pašnekovė.
Kol kas Lietuvos eksportas pagreičio nepraranda, reikia tikėtis, kad tai tęsis ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, sakė pašnekovė. Visgi tam tikrų tranzitinių kanalų praradimas iš Rytų įtakos daro, tad greičiausiai matysime stabtelėjimą, bet ilgainiui Lietuva turi potencialo augti.
„Tai sudėtingas metas, bet galime pasidžiaugti, kad bambagysles su šalimis agresorėmis Lietuva yra nukarpiusi gerokai seniau, todėl priklausomybė nėra tokia, kuri ilgam sustabdytų Lietuvą“, – teigė ekonomistė.
Ruoštis reikia, tačiau vieno patarimo nėra
Tačiau kokio dydžio ir trukmės šis stabtelėjimas bus, ekonomistė negalėjo pasakyti.
„Kol kas visą scenarijaus tempą ir trukmę diktuoja geopolitika ir geriausia, kas mums visiems gali nutikti, yra Ukrainos pergalė prieš Rusiją. Tai sumažintų neapibrėžtumą daugeliui valstybių, įskaitant Baltijos šalis ir Lietuvą“, – teigė pašnekovė.
Tačiau karo pasekmės jau jaučiamos – dalyje įmonių atleidžiami darbuotojai. „Normalu, kad karas meta nerimo šešėlį, kad tai nėra vienkartiniai atvejai, jų bus dar daugiau“, – komentavo ekonomistė.
Paklausta, kaip gyventojai galėtų ruoštis sunkmečiui, I.Genytė-Pikčienė patikino, kad jau atėjo laikas, kai ne vienam namų ūkiui prireiks panaudoti turimą finansinę pagalvę, nes infliacija lekia tokiu tempu, kokį stebėjome tik praėjusiame amžiuje.
„Tikrai yra gyventojų, kurie susiduria su sparčios infliacijos akistata ir yra priversti stipriai apriboti ne pirmojo būtinumo išlaidas. Patarimų, kurie tiktų visiems, bet netiktų niekam, tikrai neverta dalinti“, – akcentavo televizijos laidos dalyvė.
Visgi kalbinta ekonomistė patarė turėti likvidžių atsargų nenumatytiems atvejams, rūpintis ir ilgalaikiu taupymu.
„Idealiu atveju rekomenduojama atsargai turėti pusmečio išlaidų sumą. Bent jau 3 mėn. būtų neblogai, per tokį laiką namų ūkis galėtų susirasti alternatyvų ir prisitaikyti“, – aiškino ji.
Vis tik I.Genytės-Pikčienės pastebėjimu, tiek įmonės, tiek ir patys gyventojai turi sukaupę solidžių atsargų. „Tokį geopolitinį ir ekonominį išbandymą pasitikome kone stipriausiu ekonominiu ir finansiniu stuburu mūsų istorijoje“, – apibendrino pašnekovė.
Tačiau pabrėžė, kad gyventojai dabar gyvena visai neprastai: daugelis sugeba ne tik savarankiškai susidoroti su infliacija, bet ir energingai remti kovojančią Ukrainą.
„Pasisekė, kad mes atsakingai valdėme praeitą krizę, galėjome nesusikrauti perteklinių skolų, kurios mus gąsdintų kylančių palūkanų normų aplinkoje. Tie sprendimai, kurie buvo taiklūs ir teisingi, šiuo metu mums padeda“, – komentavo pašnekovė.
Infliacija gali vystytis keliais scenarijais
I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad pernai sparčiai augo tiek mažmeninės prekybos rodikliai, tiek atlyginimai. Visa tai vedė prie vadinamosios infliacinės spiralės. Anot ekonomistės, šie veiksniai ir netgi gyventojų „euforinis optimizmas“ tiek būsto rinkoje, tiek vartojime nebuvo tvarus.
„Tačiau karas pašonėje lūkesčius perorientavo į visiškai kitą pusę – gyventojai elgiasi apdairiau, vartojimas palyginamosiomis kainomis nebekyla. Natūralu, kad lūkesčiams pasikeitus elgsena prisitaikė prie naujų aplinkybių: perteklinių prabangos ar laisvalaikio vartojimo apraiškų yra gerokai mažiau“, – patikino „INVL“ vyriausioji ekonomistė.
Kaip ji aiškino, vieni nė nepajuto infliacijos šoko, o kiti jau perka tik pirmojo būtinumo prekes ir paslaugas. Tačiau net ir tų pačių prekių krepšelis yra smarkiai pabrangęs.
„Jeigu Europa atras stuburą ir paskelbs embargą bet kokiai energetikai iš Rusijos, tuomet infliacija toliau vystysis. Jei bus taip, kaip yra dabar, ir dėl sankcijų nebus sutarta, infliacijos atoslūgio galime sulaukti greičiau“, – svarstė I.Genytė-Pikčienė.
Nežinomybė kyla ir dėl žemės ūkio žaliavų, mat Rusija bei Ukraina yra svarbios eksportuotojos, tad daug kas priklausys nuo šių metų derliaus.
Problemų yra ir su trąšomis, kurių kainos jau taip pat rekordinės. Jos aukštumas pasiekė tada, kai pasaulis nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkų, kurios yra reikšmingos kalio trąšų eksportuotojos.
Bet I.Genytė-Pikčienė nemano, kad tokia situacija ūkininkai ar maisto gamintojai galėtų pasinaudoti ir dirbtinai pakelti maisto produktų kainas – viską sureguliuos rinka.
