Didžiausia per daugelį metų krizė kilo dėl to, kad per pirmąjį atostogų sezoną po dvejų pandemijos metų oro linijų bendrovės susidūrė su beprotiška bilietų paklausa ir darbo jėgos trūkumu. Mat per prastovas daug darbuotojų buvo atleisti arba išėjo iš darbo ir neskuba grįžti. Iš tų, kurie liko, dalis turi nedarbingumą, dalis – streikuoja reikalaudami didesnių atlyginimų esant rekordinei infliacijai. Tas pats stebima ne tik oro linijose, bet ir oro uostuose bei geležinkeliuose.
Situacija maksimaliai įtempta, todėl bet kokia nedidelė klaida, pavyzdžiui, kompiuterio gedimas bet kuriame Europos oro uoste gali sukelti chaosą.
Kad sumažintų darbo jėgos trūkumą, kai kurių šalių valdžios institucijos švelnina imigracijos taisykles, o Airija pažadėjo pasitelkti netgi kariuomenę, jei Dublino oro uoste labai trūks darbuotojų.
Tiesa, oro linijos „Ryanair“ ir „Jet2“ teigia, kad jos darbuotojų pradėjo ieškoti pakankamai anksti ir personalo stygiaus nepajuto.
Oro uostai įveda kvotas
Vasara oro uostų darbuotojams visada būna sunki, bet ši vasara – ypatinga. Vėluojančių ir atšaukiamų skrydžių skaičiai pasiekė naują lygį. Pavyzdžiui, didžiausiame Europos oro uoste, Londono Hitrou, atidėtų skrydžių skaičius šiuo metu 78 proc. didesnis nei paskutinę įprastą vasarą prieš 2019 m. pandemiją, teigia aviacijos analitikai „Official Aviation Guide“ (OAG).
Hitrou šia prasme yra toli gražu ne pats problemiškiausias oro uostas. „Hopper“ analitikai, remdamiesi OAG duomenimis, sudarė Europos oro uostų reitingą pagal atidėtų skrydžių skaičių. Liepos mėnesį antiherojų sąrašo viršuje – Briuselis (Belgija) ir Frankfurtas (Vokietija). Amsterdamo Šipholo (Nyderlandai) ir Paryžiaus Charleso de Gaulle'io (Prancūzija) oro uostų – antrojo ir trečiojo pagal užimtumą Europoje – rezultatai buvo prastesni nei Hitrou. Čia reikia pasakyti, kad, nepaisant sprogstamos paklausos, aviacijos sektorius po pandemijos dar net nėra visiškai atsigavęs.
Apie tai, kad ribos aptarnaujamų keleivių skaičių, pirmasis pranešė Hitrou. Paskui jį pasekė Amsterdamo Šipholo ir Londono Gatviko oro uostai. Londono Hitrou bent iki rugsėjo 11 d. nustatyta 100 tūkst. keleivių per dieną kvota. Tai 4 tūkst. keleivių mažiau nei turėtų būti aptarnaujama pagal dabartinį tvarkaraštį, rašo „bbc.com“.
Į tokius raginimus priešiškai sureagavo oro bendrovė „Emirates Airlines“. Dubajuje įsikūrusi oro transporto bendrovė atmetė oro uosto prašymą skubiai sumažinti skrydžių skaičių.
Vis dėlto netrukus ji paskelbė sutinkanti apriboti savo skrydžių iš Hitrou oro uosto pardavimus. Tiesa, ne iki rugsėjo 11 d., bet iki rugpjūčio vidurio.
Iš pradžių „Emirates Airlines“ teigė, kad oro uosto reikalavimas „nepagrįstas ir nepriimtinas“. Po Hitrou sprendimo riboti aptarnaujamų keleivių skaičių iki 100 tūkst. per dieną, oro bendrovė apkaltino oro uostą „akivaizdžiu klientų ignoravimu“ bei nekompetencija.
Kita Jungtinių Arabų Emyratų oro transporto bendrovė „Etihad“ liepos 15 d. naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad, nepaisydama Hitrou prašymo, iki mėnesio pabaigos vykdys penkis kasdienius Abu Dabio-Hitrou skrydžius į abi puses visu pajėgumu.
Neįmanoma fiziškai perregistruoti
Svarbu pažymėti, kad maždaug trečdalis nekvotinių bilietų jau parduota. Vadinasi, oro linijų bendrovėms teks ne tik mažinti skrydžių skaičių, bet ir kaip nors įtikinti žmones nepirkti daugiau bilietų.
„Visų atšauktų skrydžių tiesiog neįmanoma fiziškai perregistruoti – stinga darbuotojų. Šiuo metu aviacijos pramonėje trūksta 20–30 proc. darbo jėgos, palyginti su įprastu lygiu vasaros sezono įkarštyje“, – esamą situaciją komentavo Paulas Charlesas, specialistas, dirbęs oro bendrovėje „Virgin Atlantic“ ir geležinkelio po Lamanšu operatorėje „Eurostar“.
Stambiausių Europos oro linijų bendrovių tvarkaraščiai pirmąją rugpjūčio savaitę jau sumažėjo 10 proc., palyginti su atostogų sezonu prieš balandį, rodo OAG duomenys.
Labiausiai apetitą sumažino „British Airways“ – beveik 20 proc., o „Easyjet“ ir „Wizz Air“ – maždaug po 10 proc. Didžiausias Europos vežėjas „Ryanair“ nusprendė verčiau paišlaidauti, nei prarasti dalį keleivių. Dėl to jo tvarkaraštis tik 3,4 proc. kuklesnis nei pavasarį.
Sutrumpinus tvarkaraštį išvengiama skrydžių atšaukimo paskutinę minutę. Pastarasis kelias brangesnis, nes reikia sumokėti ir oro uostams, ir kompensacijas keleiviams, jei skrydis atšaukiamas likus mažiau nei dviem savaitėms iki išvykimo.
„Didžiojoje Britanijoje paskutinę minutę atšauktų skrydžių procentas grįžo į įprastą padėtį, situacija normalizuojasi ir kitose rinkose. Jei tokia padėtis išliks iki vasaros pabaigos, galima daryti išvadą, kad priemonės, kurių buvo imtasi, davė rezultatų“, – rašė OAG analitikas Johnas Grantas.
Gali būti ir blogiau
Tai drąsi prielaida. Debesys horizonte dar neišsisklaidė. Gali būti ir blogiau. Šioje lygtyje du esminiai nežinomieji yra streikai ir COVID-19.
Nuo vasaros pradžios streikuoja „Ryanair“ skrydžių palydovai Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Portugalijoje, oro linijų bendrovės „Brussels Airlines“ pilotai ir antžeminės tarnybos Paryžiaus Charleso de Gaulle'io oro uoste.
Jie reikalauja didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Kai kurių streikų poveikis skrydžiams buvo minimalus: „Ryanair“ prarado apie 2 proc. skrydžių, o „Air France“ – ne daugiau kaip 10 proc.
Kita vertus, Skandinavijos SAS sekėsi prasčiau. Per dešimt pilotų streiko dienų buvo atšaukta daugiau nei pusė skrydžių. Bendrovė mažina sąnaudas, kad išgyventų, tačiau profsąjungos nepatenkintos restruktūrizavimo sąlygomis.
Kai kurių streikų buvo išvengta arba jie buvo atidėti paskutinę minutę, daugiausia – nusileidus bendrovėms. „Norwegian Air“ pilotai, „British Airways“ Hitrou oro uoste dirbantys registracijos punktų darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai ir Charleso de Gaulle'io oro uosto antžeminio personalo darbuotojai persigalvojo ir darbo nenutraukė.
Tačiau grėsmė neišnyko. Streikais grasina „Lufthansa“ antžeminis personalas ir „Ryanair“ bei „easyJet“ skrydžių palydovai Ispanijoje. Dėl naujos užsikrėtimo COVID-19 bangos Europoje gali padaugėti darbuotojų nedarbingumo atostogų, o blogiausiu atveju – sugrįžti pandemijos metu taikyti apribojimai.
„Tai ne pirma krizė, – optimistiškai nusiteikęs Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walshas. – Mokomės, prisitaikome ir kitą kartą susitvarkysime geriau.
Taip, laikraščiuose matau ir antraštes, ir nuotraukas. Tačiau dažniausiai tai yra pavieniai atvejai, tai nesikartoja diena po dienos, savaitė po savaitės. Tikrai negalima teigti, kad visos oro transporto bendrovės ir oro uostai turi problemų“.
