Siūlo nesitikėti pigios elektros: nesvarbu, ką rinksitės, iki pavasario teks išlaidauti

Valstybė iki šių metų pabaigos kompensuos dalį elektros kainos, tačiau, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjusio ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, kompensacijų prireiks ir kitąmet, nes elektros kainų kritimas nenumatomas. Tik šįkart reikėtų atsižvelgti ne tik į gyventojus, bet ir verslus, kurie buvo pamiršti.

Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>T.Bauro nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>T.Bauro nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 11, 2022, 7:20 PM

– Metų pabaigoje baigsis valstybės skiriama 9 centų kompensacija už kiekvieną kilovatvalandę. Kas bus po Naujų metų?

Kompensacijas dengiame skolintais pinigais. Tai daro ne tik Lietuva, bet ir kitos euro zonos valstybės.

O kaip bus kitais metais, priklausys nuo elektros kainų. Mano manymu, elektros kaina išliks aukšta, tad tikėtina, jog Vyriausybei teks imtis papildomų veiksmų, dar vieno antiinfliacinio plano arba koreguoti dabartines kompensacijas, galbūt jas net padidinti, labiau kreipti dėmesį ne tik į vartotojus, bet ir į verslą.

Tad jei elektros kainos išliks aukštos, kompensacijos, manau, tikrai bus.

– Kaip paaiškintumėte „Perlo Energijos“ veiksmus? Kas atsitiko?

– Įmonė skaičiavo, kad elektrą pirks ir parduos tam tikromis kainomis, bet dabar elektrą perka už aukštesnę kainą, nes biržoje ji labai svyruoja ir sunku numatyti, kokia ji bus po kelių dienų. Tad įmonė rizikavo savo finansų balanse turėti labai didelį minusą, nes pardavinėjo klientams elektrą už tokią žemą kainą, kurios tikriausiai net biržoje nebematome.

Įmonė blogai prognozavo elektros kainas, neįvertino geopolitinių rizikų, tikėtina, neturėjo ir pakankamai resursų, kad galėtų išsilaikyti rinkoje. O staigus pranešimas dėl koreguojamų sutarčių suduos smūgį ne tik įmonės reputacijai, bet ir kitiems nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams.

Patarimas žmonėms – nepasiduoti sutarčių keitimui ir nesijaudinti dėl visos elektros tiekėjų rinkos.

– Ar kitus elektros energijos tiekėjus gali ištikti „Perlas Energija“ scenarijus?

– Kiti nepriklausomi elektros tiekėjai yra didesni, rimtesni žaidėjai, turintys gerokai daugiau patirties energetikos srityje. Jie klientams gali pasiūlyti elektros energiją iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, tad, manau, dėl kitų tiekėjų nereikia nerimauti.

Bet Vyriausybė turėtų pakoreguoti teisės aktus ir pereiti prie griežtesnės nepriklausomų elektros energijos tiekėjų priežiūros, tada iš viso nereikėtų panikuoti ar bijoti.

– Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad elektros rinka nėra iki galo liberalizuota. Ar su tuo sutinkate?

– Iš dalies sutinku, nes šiuo metu elektros kaina didmeninėje rinkoje yra gana aukšta ir bet kokiu atveju visi tiekėjai perka elektrą biržoje už dideles ir nestabilias kainas. Tad nelabai svarbu, kurį tiekėją žmogus pasirinks, reikia nusiteikti, kad kurį laiką, iki metų pabaigos ar iki kito pavasario, gyvensime su aukšta elektros kaina, ir nieko nepadarysime.

– Kaip elektros kainų augimą išgyventi įmonėms? Juk visas kainos padidėjimas vėliau nugula į produkto kainą, kurią moka gyventojai. Ar įmonėms irgi reikėtų mokesčių lengvatų?

– Čia ir yra keistoji mūsų antiinfliacinio plano dalis. Iš vienos pusės, antiinfliacinis planas yra labai geras gyventojams, bet jame labai mažai dėmesio skirta verslui.

Gyventojams dalį elektros kainos padidėjimo kompensuojame, bet verslui energijos ištekliai taip pat brangsta. Tada įmonės neturi kitos išeities, kaip tik kelti kainas. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje yra tokia aukšta infliacija, palyginti su kitomis euro zonos šalimis.

Reikėtų pagirti verslus, nes, kiek žinau, nemažai įmonių stengiasi maksimaliai apsaugoti vartotojus ir neperkelia visos energetikos išteklių pabrangimo naštos ant vartotojų pečių. Bet reikia suprasti, kad įmonių finansiniai rezervai senka, įmonės negali amžinai subsidijuoti vidaus ir eksporto vartojimo.

Vienintelė gera naujiena yra ta, kad jau pradedame matyti naftos, maisto, įvairių metalo žaliavų kainų kritimą. Tad nepaisant to, kad Europoje turime energetikos sektoriaus problemą, gali būti, kad infliacija Lietuvoje rugsėjį ar spalį pasieks piką.

– O kaip paaiškintumėte elektros kainų šuolį? Nafta, dujos brango dėl karo Ukrainoje. O kodėl brangsta elektra?

– Brangsta dėl dujų. Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) dujos vaidina svarbų vaidmenį elektros gamyboje ir jos kainodaroje. Tad aukštos dujų kainos veikia ir elektros kainas.

Reikia nusiteikti, kad ir toliau elektros kaina bus nestabili, nes, mano nuomone, Rusija su „Gazprom“ rudenį ir žiemą Europai dujas tieks nestabiliai, bus dienų ar savaičių, kai dujų tiekimas bus labai žemas. Tai didins paniką, nerimą finansų rinkose ir kilstels dujų kainas. Vadinasi, ir elektros kaina liks aukšta.

– Lietuva turi jungtis su Švedija, Lenkija, taip pat dar esame BRELL tinkle. O iš Skandinavijos tiekiama elektra tikrai nėra gaminama dujomis, ar ne taip?

– Ji nėra gaminama dujomis, bet rizika taip pat matoma. Vasarą ir rudens pradžioje elektra Skandinavijoje yra gaminama iš vandens išteklių, o Norvegija šią savaitę paskelbė, jog rudenį turės apriboti energetikos išteklių, vadinasi, ir elektros, eksportą į kitas Europos šalis, nes jų vandens rezervuarai yra stipriai nusekę.

– Jeigu rusai mus atjungtų nuo BRELL tinklo, kokias pasekmes matytume mūsų rinkai?

– Tada Lietuva tiesiog importuos elektrą iš Europos, alternatyvų tikrai turime.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.