Verslai stebisi Vyriausybės sprendimu valstybės įmonei pavesti gaminti biokurą: tai nesusipratimas, jie neturėtų atimti iš mūsų duonos

Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų. Tačiau Vyriausybė sumanė keistą planą, dėl kurio žaliavos nepagausės, užtat rūpesčių visiems bus daugiau.

Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šildymo sezonas jau ant nosies, todėl reikia kuo daugiau biokuro atsargų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 8, 2022, 8:04 PM

Aruodas – tas pats, tik sėmėjų iš jo – daugiau. Atrodo, kad būtent taip rengiamasi naujam šildymo sezonui.

Užuot biokuro gamybos įmonėms sudariusi sąlygas paruošti kuo daugiau žaliųjų atliekų, Vyriausybė sukūrė planą, kaip skubos tvarka to turėtų imtis ir pati Valstybinių miškų urėdija (VMU).

Dėl ES įvestų sankcijų galutinai nutrūko biokuro tiekimas iš Baltarusijos ir Rusijos. Į Lietuvą iš šių valstybių per metus būdavo įvežama apie 1,2 mln. tonų smulkintos medienos produktų.

Be to, medienos perdirbimo įmonėse susidarančios gamybos atliekos net nepatenka į aukcionus – jos tiesiogiai parduodamos pirkėjams Skandinavijos šalyse bei Lenkijoje.

Užsienio įmonės perka ne tik sausą, bet ir žalią biokurą ir jį naudoja elektrai gaminti.

Stato užtvarą eksportui

Paskutinę vasaros dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris medienos pramonės įmones turėtų priversti perrikiuoti atliekų pardavimo prioritetus.

Toms įmonėms, kurios parduos gamybos liekanas per elektroninę medienos pardavimo sistemą, bus suteiktas papildomas limitas pirkti žaliavinę medieną pusmetiniuose VMU skelbiamuose medienos aukcionuose.

Taip norima paskatinti verslą medienos liekanas parduoti ne tiesiogiai užsienio įmonėms, bet aukcionuose ir taip padidinti biokuro žaliavos pasiūlą šalyje. Per metus Lietuvoje sunaudojama apie 4 mln. kietmetrių (ktm) biokuro.

Medienos pramonės įmonės per metus perdirba apie 1,5 mln. ktm medienos. Apskaičiuota, kad jose susidaro apie 600 tūkst. ktm medienos liekanų. Tai gana daug biokuro, kuris iki šiol atsidurdavo užsienyje.

Tuo pačiu nutarimu VMU pavesta ypatingos skubos tvarka pačiai pradėti ruošti biokurą ir parduoti jį energijos išteklių biržoje. Skaičiuojama, kad per metus biokurui pavyks panaudoti apie 20 proc. susidarančios malkų, plokščių medienos, popierrąsčių ir miško kirtimo liekanų – iš viso apie 400 tūkst. ktm.

Žaliavos nepadaugėjo

Biokuro gamybos įmonės, regėdamos tokius Vyriausybės sumanymus, neslepia nuostabos. Juk viskas, ką iki šiol urėdija aukcionuose parduodavo kaip žaliavą, būdavo išgraibstoma akimirksniu.

Iš kur ji tos žaliavos paims daugiau? O ir tam, kad pati taptų biokuro gamintoja, ji dar turės būti aprūpinta specialia technika.

„Sunku suprasti, koks šių permainų tikslas. Viskas taip klostosi, kad tie 20 proc. žaliavos bus neparduota privačioms biokuro gamybos įmonėms, o ją turės paruošti pati urėdija.

VMU neturi nei miško atliekų smulkintuvų, nei kitokios technikos. Urėdija juk parduoda arba paruoštą medieną, arba kertamą mišką, arba šakas, kurios ir yra mūsų žaliava.

Bėda net ne gamybinių pajėgumų stygius – trūksta pačios žaliavos. Tad kaip galima sumažinti tokiu būdu biokuro kainą, jei jo pasiūla nepadidėja?“ – svarstė bendrovės „Pusbroliai“ vadovas Mindaugas Žemaitis.

Pasak jo, urėdija suskato ieškoti, kas iš biokuro gamybos įmonių galėtų jai išnuomoti savo techniką ir medienos atliekų smulkinimo mašinas.

„Tai visiškas nesusipratimas. Juk urėdija turėtų investuoti pinigus į žaliavos kiekio didinimą, o ne iš mūsų atimti duoną“, – stebėjosi M.Žemaitis.

Prieš trejus metus būta atvejo, kai trys VMU padaliniai Lietuvoje pradėjo gaminti biokurą. Tai nepasiteisino – veikla buvo nuostolinga.

„Dabar vėl norima sugrįžti prie planinės ekonomikos, nes valstybė mano, kad prigamins pigiau už verslą“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, yra atlikta studijų, kaip būtų galima padidinti žaliavos kiekį. Pavyzdžiui, urėdija gali investuoti pinigų ir daugiau ištraukti šakų iš miškų gilumos, bet šiuo metu to nedaroma.

Be to, VMU tiekiama žaliava sudaro tik apie 50 proc. biokuro masės, kita pusė – tai žaliava iš privačių miškų, apleistų laukų, teritorijų, melioracijos griovių, elektros linijų trasų.

Išlaidaus technikai?

Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) prezidento Mariaus Valukyno, šiuo metu yra vienintelis būdas sumažint šilumos kainas – kuo daugiau rinkai patiekti biokuro žaliavos.

„Grioviai, pagrioviai – tiktai viena vietų, kur būtų galima jos gauti. Vis dėlto tuose miškuose, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, anaiptol ne viskas surenkama.

Ten ypač daug galimybių, – tikino M.Valukynas. – Bet biokuro kaina didėja, nes žaliavos trūksta, mums dėl jos tenka konkuruoti su pramone.

Jau treti metai, kai siunčiame pasiūlymus ir Energetikos ministerijai, ir Aplinkos ministerijai, kaip padidinti biokuro kiekį. O dabar išgirdome valdžią sakant, kad ji rado sprendimą – VMU pirks techniką.

Bet kol bus vykdomi viešieji pirkimai, kol bus pagamintas biokuras, prireiks vos ne poros metų. O kokia bus rinka tada, visiškai neaišku“, – sakė M.Valukynas.

Yra visokių išeičių. Pavyzdžiui, VMU gali būti įpareigota išvalyti prižėlusius griovius – pasamdyti rangovus, bet tam reikia valstybinio sprendimo.

„Buvome susitikę ir su ESO atstovais.

Ši valstybės įmonė samdo rangovus išvalyti teritorijas po aukštosios įtampos elektros linijomis.

Prašėme, kad būtų leista visa tai mums susirinkti ir parduoti.

Bet viskas pakibo – esą, jei elektros oro linijos eina per valstybinius miškus, tai jiems ta mediena ir priklauso“, – užsiminė pašnekovas.

Jo teigimu, VMU turi gausybę apleistų plotų, tad gal tereikia specialistams išvažiuoti iš ministerijos bent jau tam, kad pavyktų rasti teisingų sprendimų, o ne griebtis technikos pirkimo.

„Lietuvai reikia maždaug 4 milijonų kmt biomasės, o VMU planuoja pagaminti jos 200–300 tūkst. kmt. Tai labai mažai. O vienas technikos komplektas biokurui ruošti kainuoja 2,5 mln. eurų, jų reikėtų kokių dešimties“, – sakė M.Valukynas.

Numatė terminą

Donatas Vaikasas

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas

„VMU yra įpareigota tiesiai pateikti biokurą „Baltpool“ biržai. Iki šiol ji tiekdavo tik žaliavą. Tačiau urėdija neturi technikos, tad šiuo metu planuojama bent jau nupirkti biokuro ruošos paslaugą.

Pagal nutarimą iš 20 proc. bendro žaliavinės medienos kiekio urėdija privalo pati paruošti biokuro ir patiekti jį parduoti biržoje.

Kadangi žaliavinė mediena naudojama ir pramonėje, pavyzdžiui, plokštėms gaminti, biokuro gamybai jos beveik nelikdavo. Tam, kad nepritrūktų biokuro, Vyriausybė ir priėmė tokį sprendimą.

Ar bus įsigyjama technikos, priklausys nuo to, kaip klostysis padėtis biokuro rinkoje. Kol kas numatyta, kad urėdija jį ruoš iki 2024 metų.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.