Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlo kitą sprendimą – 17 proc. PVM lengvatą taikyti apskritai viskam. Kalbėdamas Lietuvos radijui jis aiškino, kad tokiu atveju jokiam verslui nebereikėtų prašyti lengvatų.
„Reikia panaikinti „gyvulių ūkį“ daugelyje sričių ir visi būtų patenkinti, nekiltų noras prašyti lengvatų, cituoti Lenkiją, kuri kažką išdarinėjo ir įsivarė save į kampą žadėjusi laikinas lengvatas maistui. Tos laikinos virsta į amžina“, – kalbėjo ekonomistas.
Piniginės neapgausime
Tuo metu portalo lrytas.lt kalbintas Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus teigė nepalaikantis nė vienos lengvatos, nesutinkantis ir su tuo, kad būtų mažinamas dabartinis PVM, nes taip mažės įplaukos į biudžetą.
„Nepalaikau net ir lengvatos viešbučiams. Keistas ir jų argumentas, kad dėl to, jog viešbučiuose apsigyvena užsieniečiai, tai laikoma paslaugos eksportu, o eksportui PVM iš viso netaikomas. Jei „Snaigė“ savo šaldytuvą eksportuoja į Vengriją, žinoma, ji čia PVM nemoka – sumokės Vengrijoje.
Tačiau jei mes Lietuvoje parduodame apgyvendinimo paslaugas užsieniečiui, negi jis grįžęs į savo motininę šalį sumokės PVM? Žinoma, kad ne. Pagal šitą logiką, jei viešbutyje apsigyvena lietuvis, jis turi mokėti PVM, o užsienietis – ne? Todėl kaip jis čia atvykęs perka duoną, taip jis čia perka ir nakvynę“, – kalbėjo doc. dr. A.Bartkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sumokėta 2,8 mlrd. eurų PVM, o visas mūsų biudžetas – 7,9 mlrd. eurų. Vadinasi, PVM sudaro apie trečdalį biudžeto pajamų.
„Tai – pagrindinis pajamų šaltinis. Mažindami PVM, automatiškai mažinsime įplaukas į biudžetą. Tai, kad mūsų valstybės skola maža, nėra pagrindas mažinti mokesčius ir trūkstamas lėšas skolintis. Dažniausiai visi tokie mokesčių mažinimai vienoje srityje pasibaigia skolinimusi, o skolinimasis baigiasi tuo, kad ateityje turėsime susigalvoti naujus mokesčius arba pakelti tuos, kurie buvo sumažinti. Apgauti piniginės negalima“, – komentavo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, PVM lengvata ne į naudą net ir tuo atveju, jei ji taikoma laikinai. Doc. dr. A.Bartkus neabejoja, kad verslas šią priemonę pritaikytų, tačiau nepilna apimtimi.
Taip būtų dėl paprasto dalyko: šiuo laiku turime miglotas, bet negeras prognozes dėl kaštų, išteklių, energetikos. Todėl verslas nepritaikys lengvatų pilna apimtimi vien todėl, kad po poros savaičių jam nereikėtų ir vėl kainų keisti.
„Atrodo, nieko čia tokio, tačiau kai pereiname į laikotarpį, kai lengvatas reikia naikinti, situacija pasikeičia: verslas neabejotinai kainas perskaičiuos į didesnę pusę pritaikydamas visos apimties anksčiau suteiktą nuolaidą. Todėl ilguoju laikotarpiu išeinama į aukštesnį kainų lygį nei kad galėjai turėti, jei lengvatos nebūtume taikę.
Duodu 100 proc. garantiją, kad kai lenkai panaikins PVM lengvatas (nuo šių metų vasario jie laikinai panaikino PVM maisto produktams ir sumažino degalams – red. past.), pas juos kainų lygis bus aukštesnis nei būtų buvęs be lengvatų“, – teigė doc. dr. A.Bartkus.
Jis minėjo, kad lenkams vos pritaikius PVM lengvatą kainos smuktelėjo 1 proc. Tačiau ilgesniuoju laikotarpiu, kai pas mus maisto kainų metinis augimas rugpjūtį buvo 30 proc., pas juos – 17 proc. Pašnekovo vertinimu, tai – joks ženklus proveržis: „Mūsų temperatūra – 39 laipsniai, o lenkų – 38,3 – abu vis tiek gulime lovoje“.
Parama turi būti kryptinga
Tuo metu portalo lrytas.lt kalbintas Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis PVM lengvatą viešbučiams ir restoranams palaiko. Tik, sako jis, reikia taikyti labai diferencijuotą priėjimą – kiekvienam atvejui svarbu taikyti kitus principus, atitinkamai vykdyti kryptingus sprendimus.
„Jei kalbame apie viešbučius ir restoranus, reikia žiūrėti į realią padėtį. Matant, kad šios srities įmonės turi problemų: mažėja jų apyvarta, užimtumas ir gamybinė veikla, dalis mažesniųjų užsidaro – joms būtų naudinga turėti mažesnį PVM tarifą. Tai apsaugo nuo kainų augimo ir padidina paslaugos patrauklumą.
Tačiau tai turi būti kryptinga, susieta su užimtumu – juk aukojame dalį biudžeto. Jei išliktų viešbučių paslauga, viešojo maitinimo paslauga, išsaugotos darbo vietos, galimybė turiningai praleisti laiką, laimėtų Lietuva, laimėtų Lietuvos žmonės“, – komentavo dr. B.Gruževskis.
Tikrajam vaizdui susidaryti reikėtų stebėti, kaip kinta sektoriaus pajamos. Pašnekovo teigimu, pakaktų matyti vidutinę sektoriaus būseną. „Šiuo laikotarpiu maitinimo sektorius mums svarbus, nes tai ne tik ekonominė veikla, bet ir mūsų gyvenimo kokybė. Gal vertėtų netgi galvoti apie kitas lengvatas, susietas su šildymo, elektros išlaidomis“, – svarstė dr. B.Gruževskis.
Jo įsitikinimu, blogiausias sprendimas – lengvatą taikyti visiems, nes kai kuriems toks pasikeitimas prisidės prie aukštesnio pelningumo, o kitos grupės dėl sumažėjusių biudžeto pajamų negaus išmokų ar garantijų, kurios prieš tai buvo teikiamos.
Išgyvenimo klausimas
Sporto klubai sako sulaukiantys mažiau klientų nei anksčiau, pelnas mažėja, o išaugusios elektros kainos tampa tikru galvos skausmu.
„Tikrai nė vienas sporto klubas šiuo metu neuždirba pelno ir kitais metais turbūt neuždirbs, bet galvojam, kad praėjus tam sudėtingam komunalinių kaštų etapui vis tiek sugebėsim atsistatyti ir veikti sėkmingai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.
„Išaugusios elektros kainos, sumažėjęs vartojimas ir neaiški mokestinė situacija – tai trys nežinomieji, apie kuriuos kasdien kalbame organizacijos viduje“, – sakė sporto klubų „Gym plius“ vadovas Mantas Badikonis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 9 proc. PVM lengvatą nuo 2023 metų neterminuotai taikyti ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai.
Tokia lengvata, M.Badikonio teigimu, būtų gyvybiškai svarbi: 12 proc. skirtumas tarp 21 proc. PVM ir 9 proc. PVM darytų reikšmingą poveikį maržoms.
Kultūros ir pramogų atstovai taip pat teigia, kad PVM lengvata – jų sektoriaus išgyvenimo klausimas.
„Puikiai mačiau, kaip sąmatos per pusę metų išaugo 33–40 proc: dėl darbo užmokesčio, dėl nuomos, visos kitos sąlygos – visų verslininkų panaši situacija“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė prodiuseris Martynas Tyla.
Anot jo, jei didėtų PVM, neišvengiamai kiltų bilietų kainos, dėl to į renginius būtų sudėtingiau pritraukti žmonių iš užsienio, kurie apsistoję Lietuvoje išleidžia nemenkas sumas. Pavyzdžiui, kitą vasarą į Lietuvą atvyksta grupė „Rammstein“, kurios koncertą galės pamatyti 45 tūkst. žmonių – 15 tūkst. bilietų jau nupirko grupės gerbėjai iš kitų šalių.
M.Tyla skaičiuoja, kad į Lietuvą atvykęs pilietis per vieną dvi paras palieka apie 330 eurų, neįskaičiuojant bilietų kainos.
Siūlymui lengvatinį PVM tarifą restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai taikyti neterminuotai pritarė beveik visi BFK nariai, susilaikė tik konservatorius Matas Maldeikis. Komiteto siūlymą svarstys Seimas, balsuodamas dėl kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčio PVM bei kitų įstatymų pataisų.
9 proc. PVM tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje.
