„Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas.
Pasak G.Šimkaus, palūkanų normų didinimas neabejotinai yra ribojantis veiksnys, skirtas ir ekonominiam aktyvumui prislopinti.
„Įsigalėjusi infliacija yra tokia didelė, jog žmonės visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, nepaisant horizonte šmėkščiojančios techninės recesijos, vis garsiau pradeda reikalauti didesnių atlyginimų ir tai daro poveikį ne tik dabartinei situacijai, bet ir formuoja lūkesčius ateičiai“, – aiškino centrinio banko vadovas.
Anot LB vadovo, ECB padidintos palūkanos normos Lietuvoje visų pirma prislopins investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT).
„Ligšiolinis dešimtmetį egzistavusių neigiamų palūkanų normų zonoje plačiai paplitęs, mano įsitikinimu, rizikingas investavimas į NT buvo nenatūralus“, – teigė G.Šimkus.
Pasak jo, „NT projektuose neįdarbinti pinigai“ galėtų būti nukreipti investicijoms į Vyriausybės platinamus vertybinius popierius.
„Nemažai iš Vyriausybės ketinamų skolintis išteklių, berods, 2 mlrd. eurų ketinama pasiskolinti vidaus rinkoje. Tai yra tikrai puikus dalykas, tiek ir susemti tą atsiradusį likvidumą vietos rinkoje, tiek ir įdarbinti išteklius bankų sistemoje, versle ir pas gyventojus – tokiu būdu sukurti alternatyvią galimybę investuoti“, – pabrėžė centrinio banko vadovas.
ECB ketvirtadienį paskelbė dar vieną palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie recesijos.
ECB Valdančioji taryba nusprendė dar kartą padidinti visas tris pagrindines palūkanų normas 75 baziniais punktais, todėl dabar jos sieks 2,25 procento.
Galima laikyti lūžiu
Spalį 2,1 procentinio punkto smukusią metinę infliaciją galima laikyti lūžiu, tačiau ji vis tiek yra labai didelė, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
„Buvo laukta jau seniai, panašu, kad tas lūžis vyksta. Bet kokiu atveju 22 proc. yra labai didelis skaičius“, – BNS sakė M.Dubnikovas.
Anot jo, infliacija mažėja dėl tų pačių priežasčių, kaip ir augo – energijos kainų.
„Tai visų pirma naftos kainos kritimas – praktiškai 30 dolerių per kelis mėnesius, dujų kainos mažėjimas 3,5 karto – per nepilnus du mėnesius – Amsterdamo biržoje jos atpigo, trečia priežastis yra elektra, šiandien jos vidutinė kaina Lietuvoje yra 12,8 cento, kas yra gerokai žemiau to lygio, kurį Vyriausybė numačiusi kompensuoti“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, kainos toliau gali mažėti, nes smunkant energijos kainoms verslui neliko būtinybės didinti produkcijos kainų.
„Verslams nėra būtinybės tiek kelti kainas, kad kompensuotų energetinius išteklius. Kelti kainų jie taip negali, nes dalis verslų dramatiškai prarastų savo klientus. Iki šiol jie degino savo kapitalą, bandė kažkaip išlaviruoti sutaupydami sąnaudas, bet ta būtinybė dabar atlėgsta ir kainos nekyla taip sparčiai“, – kalbėjo jis.
Infliaciją spalį labiausiai lėmė degalų kainos
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad išankstinės metinės infliacijos rodiklį lemia palyginamosios bazės efektas, tuo metu mėnesio infliacija, jo nuomone, vis dar yra didelė.
„Metinė infliacija mažesnė labiau dėl aukšto praėjusių metų lygio, nes praėjusiais metais būtent rudenį infliacija pradėjo įsibėgėti ir tai lemia šiokį tokį metinės infliacijos mažėjimą“, – BNS sakė T.Povilauskas.
„Kalbant apie mėnesinę infliaciją – 1,3 proc. – ji vis tik yra didelė“, – pridūrė jis.
Pasak T.Povilausko, spalio mėnesio infliaciją labiausiai lėmė degalų kainos, taip pat maisto, aprangos ir avalynės kainos.
„Pirmas veiksnys, kuris didino infliaciją, akivaizdu, tai yra vėl padidėjusios degalų kainos spalio mėnesį. Degalinėse ypač pabrango dyzelinas, benzinas mažiau, bet vėlgi akivaizdu, kad tai padidino spalio mėnesio infliaciją“, – sakė T.Povilauskas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pastebi, kad kainoms įtakos darė ir šilumai naudojamas pigesnis kuras bei nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Sudarius galimybes šilumos tiekėjams keisti šildymui naudojamo kuro struktūrą ir naudoti alternatyvias kuro rūšis, įskaitant mazutą, buvo galima lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius žaliavų rinkose ir sumažinti dujų kainų įtaką galutinei šilumos kainai. Be to, nuo spalio įsigaliojo nulinis PVM tarifas centralizuotai teikiamai šilumos energijai“, – komentare teigė L.Mociūnaitė.
Infliacija turėtų mažėti
T.Povilausko manymu, infliacijos pikas jau pasiektas ir ji turėtų mažėti. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, viskas priklausys nuo degalų kainų. Jis prognozuoja, kad metinė infliacija lapkritį turėtų siekti 21,9 procento.
„Vienintelis nežinomasis, ką trumpalaikiu metu sunku suprognozuoti, tai degalų kainos. Jeigu degalų kainos šoktelėtų, infliacija gali išlikti panaši – apie 22 proc.“, – teigė T.Povilauskas.
„Jeigu degalai brangs, tada metinė infliacija gali ir nebūti mažesnė lapkritį. Bet tendencija keičiasi, manau, kad ji yra į apačią, tik klausimas, kokiu greičiau. Jeigu degalai brangs, ta tendencija dar nebus tokia sparti į apačią“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu anot LB ekonomistės L.Mociūnaitės, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis staigaus metinės infliacijos mažėjimo, nes gamyba yra trečdaliu brangesnė nei pernai.
Statistikos departamentas skelbia, kad išankstinė metinė infliacija spalį (palyginti su 2021 metų spaliu) siekė 22 proc., rugsėjį ji buvo 24,1 procento.
