Gyventojams radus pigesnį būdą šildytis verslininkės telefonas netyla net vakarais: domisi, ar dar turime

Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą. Šiemet ir pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje kiek išaugo, tačiau pasauliui vis labiau domintis šia žaliava ir norint būtent lietuviškos, tų plotų gali nepakakti.

Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą.<br>Lrytas.lt koliažas.
Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą.<br>Lrytas.lt koliažas.
L.Samuolytė.<br>Stop kadras.
L.Samuolytė.<br>Stop kadras.
Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą.<br>Stop kadras.
Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą.<br>Stop kadras.
G.Zebčikas.<br>Stop kadras.
G.Zebčikas.<br>Stop kadras.
Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą.<br>Stop kadras.
Pabrangus šildymui dalis gyventojų ėmė dairytis į pluoštines kanapes, kaip į pigesnę alternatyvą.<br>Stop kadras.
R.Milašius.<br>Stop kadras.
R.Milašius.<br>Stop kadras.
A.Armonaitė ir L.Samuolytė.<br>Stop kadras.
A.Armonaitė ir L.Samuolytė.<br>Stop kadras.
A.Armonaitė.<br>Stop kadras.
A.Armonaitė.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (8)

Loreta Mačiulienė

Nov 23, 2022, 5:06 PM, atnaujinta Nov 23, 2022, 5:07 PM

Šildytis jomis yra pigiau

Verslininkė Liucija Samuolytė pasakojo, kad Kėdainiuose esančiame fabrike jau trejus metus perdirba pluoštines kanapes. Didžiąją dalį žaliavos užsiaugina patys, tačiau siūlo bendradarbiauti ir ūkininkams.

„Padedame jiems tiek su technologijomis, tiek su sėklomis, tiek su įranga, nes reikalinga kiek kitokia nei visoms kitoms kultūroms“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo ji.

Pasak verslininkės, susidomėjimas čia gaminama žaliava ir likusiais produktais – labai didelis, o spaliai net išgyvena renesansą.

„Tai puiki statybinė žaliava. Gal kam keista, bet tikrai labai daug žmonių Lietuvoje žino, kas tai yra, ir jau yra pasistatę namus iš spalių arba ruošiasi tai daryti“, – kalbėjo L.Samuolytė.

Spalius pakratams naudoja žirgininkystės ūkiai, o paukštininkai ieško iš kanapių dulkių pagamintų granulių, kurios šiemet itin paklausios, nes yra pigesnės. Jos naudojamos kaip alternatyva pabrangusiam kurui.

„Žmonės net vakarais skambina ir klausia, ar turime, kaip jos dega, jie ieško alternatyvų. O ir kaina yra daug žemesnė, ji svyruoja tarp 250–350 eurų už toną“, – įvardijo pašnekovė.

Domisi ne tik šalies, bet ir užsienio verslai

Tokia gaminama žaliava tekstilei ir verpalams domina ir kitus mūsų šalies verslininkus. Pavyzdžiui, Gediminas Zebčikas nusprendė, jog lietuviams reikia kanapinių kojinių. Tiesa, užtruko nemažai laiko, kol buvo išaustos pirmosios.

Bet, kaip jis sakė, technologija sudėtinga, tad ir prekės kaina nemaža, galinti pirkėjus atbaidyti.

Būtent medvilnę pluoštinių kanapių perdirbėjai vadina pagrindine konkurente, nors mokslininkai turi aiškią nuomonę, kuri medžiaga geresnė.

Rimvydas Milašius, Kauno technologijos universiteto profesorius, „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kad kanapių pluoštas yra tvirtas, neištįsta, yra ilgaamžis ir daug tvaresnis nei medvilnė.

„Jei viską tvarkingai padarysime, tada užkasus žemėje jis supus“, – sakė R.Milašius.

Mūsų šalyje užaugintomis pluoštinėmis kanapinėmis domisi ir kitų šalių verslininkai. Štai pagyrų negaili japonai.

„Jie labai nori bendradarbiauti, nes patys nelabai gali auginti pluoštinių kanapių, todėl ieško patikimų partnerių, kokybiškų žaliavų šaltinių savo poreikiams tenkinti“, – teigė Rimantas Čiūtas, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas.

Tikisi, kad panaudosime daugiau

Siekiama, kad Lietuvoje užaugintos pluoštinės kanapės būtų vietoje ir perdirbamos.

„Ta žaliava iš Lietuvos išvažiuoja. Bet mes norėtume, kad čia turima žaliava būtų orientuojama į gamybą ir naudojama ne tik maisto papildams, nors šioje srityje irgi reikia proveržio, bet ir kituose produktuose“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kelerius metus Lietuvoje pluoštinių kanapių plotai mažėja, tik šiemet kiek padidėjo – iki daugiau nei 5 tūkst. ha. Bet atsiveriant pasaulio rinkoms tikimasi, kad plotai dar daugiau plėsis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.