Anot jos, nors derybose paprašyta Europos Komisijos (EK) tarpininkavimo, Lietuvos ir Švedijos atstovų diskusijos yra draugiškos.
„Nebus procesas labai greitas. Nežinau, kas galėjo kitaip įsivaizduoti, nes kad ir kalbame tarp draugų, bet vis vien apie piniginius reikalus, ir tas užtrunka laiko“, – po susitikimo su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu sakė I.Šimonytė.
„Į EK kreiptasi bendru sutarimu, čia niekas nieko neskundžia – tiesiog bendrai dvi ministerijos sutarė, kad kreipsimės į EK ir trišaliu pagrindu bandysime sutarti“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Švedijos ministras pirmininkas antrino, jog valstybių derybininkai šį klausimą sprendžia „kaip artimi draugai“.
„Sprendžiame šį klausimą taip, kaip artimi draugai sprendžia klausimus, kai skirtingai interpretuoja kokį nors klausimą. Sutarėme leisti EK įvertinti šią situaciją. Abi šalys gerbs EK rezultatus“, – kalbėjo U.Kristerssonas.
I.Šimonytė pažymėjo, kad tokie susitarimai, kaip dvišalės derybos dėl elektrą Lietuvos eksportuojančios Švedijos gamintojų pajamų pasidalijimo, „nėra labai greitai pasiekiami“, kadangi tariamasi dėl to, „kokia dalis pelno tenka kokiai valstybei“.
Ji pabrėžė, jog skiriasi abiejų valstybių požiūriai dėl pagrindinės elektros eksportuotojos Lietuvai apibrėžties – t. y., ar tikrai daugiausia elektros importuojama iš Švedijos.
„Yra mūsų nuomonė apie tai, kas yra srauto šaltinis. Tą nuomonę esame pateikę Švedijos pramonės ministerijai, kuri tuo klausimu užsiima. Bet ši ministerija per keletą diskusijų, kai tuos skaičius aiškinomės darbiniu lygmeniu, turėjo kitą nuomonę“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, iš EK abi valstybės tikisi reglamento, kuriame numatytas viršplaninių pajamų pasidalijimas, išaiškinimo: „Tai jau susiję su reglamento aiškinimu, kaip reglamento rėmuose aiškinti, kur susidarė ta elektra ir kur turėjo susidaryti perteklinės pajamos.“
Naujienų agentūra ELTA primena, kad pernai rugsėjį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 Eur/MWh.
Reglamente numatyta, kad nuo elektros importo priklausomos valstybės turi sutarti su pagrindinėmis eksportuotojomis dėl šių perteklinių pajamų pasidalinimo. Bendrijoje ši problema aktuali tik Lietuvai, kuri tariasi su Švedija, bei Liuksemburgui, besiderančiam su Vokietija.
Pagal ES dokumentą, šalys turėjo susitarti iki praėjusių metų gruodžio 1 d., tačiau derybos įstrigo. Pasak Lietuvos deleguoto derybininko, energetikos viceministro Albino Zananavičiaus, valstybėms sunku sutarti dėl elektrą eksportuojančios šalies apibrėžties, t. y., ar iš tikrųjų Švedija yra pagrindinė elektros eksportuotoja Lietuvai.
Sausio viduryje energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė, kad Lietuva kreipėsi į EK su prašymu tarpininkauti derybose dėl viršplaninių dalies elektros gamintojų pajamų pasidalinimo su Švedija, tačiau detalių apie procesą neatskleidė.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau yra sakiusi, kad šalys susitarimą su Švedija turėtų pasiekti be EK tarpininkavimo.
