Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora gestų kalba bendrauja visą gyvenimą, o susitikimuose su girdinčiaisiais prireikia vertėjo.
„Jeigu negauname vertimo paslaugų, sakykime, jeigu vyksta susitikimas Seime, tai mes iškart informuojame, kad negalime dalyvauti. Tuomet renkamės galbūt ne susitikimą, o susirašinėjimą elektroniniu paštu.
Savaitgaliais, šeimos švenčių metu išsikviesti gestų kalbos vertėją yra sudėtinga, reikia vertimo užsakymą pateikti iš anksto“, – gestų kalba „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo K.Vaišnora.
Kai kurčiųjų bendruomenės nariai apie problemas kalbasi Seime, vertėjams tenka atvykti iš kito miesto. Vilniuje dirbančių vertėjų dažnai nepakanka.
„Grupėje – gal dešimt žmonių, o kiekvienam reikia po vieną vertėją. Tada atvažiuoja vertėjai iš kitų teritorinių skyrių ir padeda“, – kalbėjo lietuvių gestų kalbos vertėja Dalia Nevardauskienė.
Anot Gestų vertimo centro direktorės Ramunės Leonavičienės, visoje Lietuvoje dirba 115 vertėjų, o kurčiųjų yra apie 5 tūkst.
„Turime labai paskaičiuotai paskirstyti vertėjus pagal užsakymus. Į darbą, į mokyklas, į darželius, į gimdymus, tardymus eina vertėjai“, – vardijo R.Leonavičienė.
Lietuvių gestų kalbos vertėja D.Nevardauskienė sako, kad vertėjų darbo krūvis labai didelis, o per dieną įmanoma padėti daugiausiai keturiems kurtiesiems. Sunkiausia padėtis dėl studentų.
„Nesuteikiame pilno poreikio kurtiesiems, kurie mokosi. Jie dabar stoja į aukštąsias mokyklas, o vertėjų trūksta“, – aiškino pašnekovė
„Jei į universitetą įstojo du kurtieji, bet į skirtingas specialybes, tai turėtų dalyvauti grupė vertėjų, nes tam, kad vertimas būtų produktyvus ir kokybiškas, vertėjas gali versti daugiausia dvi paskaitas, o paskui prastėja vertimo kokybė“, – sakė R.Leonavičienė.
Studentai, kurie baigę studijas galės dirbti gestų kalbos vertėjais, Lietuvoje rengiami tik Vilniaus kolegijoje. Per 20 metų šias studijas baigė 190 studentų.
„Šių metų kurse yra keturi studentai, tiek, kiek ir turėtų būti, kad galėtume vykdyti studijų programą. Iš tikrųjų, labai nedaug. Mums truputėlį dėl to neramu. Bet antrakursių mes turime vienuolika, trečiakursių – panašiai“, – teigė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Dažniausiai gestų kalbos vertėjo darbą renkasi turintys kurčių šeimos narių, o Vilniaus kolegijos studentė Aušra Gedrimaitė su kurčiųjų bendruomene susitiko tik pradėjusi studijuoti.
„Pirmosios paskaitos – labai savotiška patirtis. Ateiti į kabinetą, sutikti kurčią dėstytoją ir tiesiog bandyti kalbėti“, – dalijosi A.Gedrimaitė.
Kol kas lietuvių gestų kalba nėra plačiai ištirta, todėl ją mokytis sudėtinga, sako Vilniaus kolegijos Gestotyros centro vadovas Mantrimas Danielius. Todėl ir atidarytas pirmasis Lietuvoje Gestotyros centras.
„Kurti bendrinę gestų kalbą, norminti ją, nes labai dažnas atvejis, kad tai pačiai sąvokai Lietuvoje naudojami trys, keturi ar penki gestai“, – pabrėžė M.Danielius.
Lietuvių gestų vertimo centras kasmet organizuoja nemokamus kursus norintiems išmokti gestų kalbos pagrindus. Tokia galimybe pasinaudoti gali apie 100 žmonių per metus.
