Vaikų darželio pastate įsikūrę mėsos perdirbėjai neturėjo net iš ko mokėti už elektrą – viską pakeitė užsienio lietuviai

Stambiosios kompanijos susidorojo su Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos iššūkiais, o smulkesnėms – ne pyragai. Antai mėsos perdirbėjai stebi, kaip menksta gaminių užsakymai iš šios šalies.

„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> Lrytas.lt montažas. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> Lrytas.lt montažas. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gulbelės“ parduotuvėse smulkiųjų gamintojų produktai pažymimi specialiomis etiketėmis.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gulbelės“ parduotuvėse smulkiųjų gamintojų produktai pažymimi specialiomis etiketėmis.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gulbelės“ parduotuvėse smulkiųjų gamintojų produktai pažymimi specialiomis etiketėmis.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gulbelės“ parduotuvėse smulkiųjų gamintojų produktai pažymimi specialiomis etiketėmis.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Žmonėms – sunku, ir mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė G.Ralys.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Bomesa“ įmonės specifika – vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Bomesa“ įmonės specifika – vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Bomesa“ įmonės specifika – vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Bomesa“ įmonės specifika – vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak A.Tarnausko, smulkiesiems gamintojams šiuo metu – ypač sunku, jų verslui grėsmė dar neišnyko.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak A.Tarnausko, smulkiesiems gamintojams šiuo metu – ypač sunku, jų verslui grėsmė dar neišnyko.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gulbelės“ parduotuvėse prekiaujama vietos gamintojų produktais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Gulbelės“ parduotuvėse prekiaujama vietos gamintojų produktais.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak A.Tarnausko, smulkiesiems gamintojams šiuo metu – ypač sunku, jų verslui grėsmė dar neišnyko.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak A.Tarnausko, smulkiesiems gamintojams šiuo metu – ypač sunku, jų verslui grėsmė dar neišnyko.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Maždaug pusė įmonės gaminių yra eksportuojama.<br> Feisbuko nuotr.
Maždaug pusė įmonės gaminių yra eksportuojama.<br> Feisbuko nuotr.
„Bomesa“ įmonės specifika – vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
„Bomesa“ įmonės specifika – vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Maždaug pusė įmonės gaminių yra eksportuojama – užsienyje gerai perkami sūdyti gaminiai.<br> Feisbuko nuotr.
Maždaug pusė įmonės gaminių yra eksportuojama – užsienyje gerai perkami sūdyti gaminiai.<br> Feisbuko nuotr.
Maždaug pusė įmonės gaminių yra eksportuojama – užsienyje gerai perkami sūdyti gaminiai.<br> Feisbuko nuotr.
Maždaug pusė įmonės gaminių yra eksportuojama – užsienyje gerai perkami sūdyti gaminiai.<br> Feisbuko nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Apr 21, 2023, 7:17 PM

„Pastaruoju metu regime tai, ko anksčiau nėra buvę. Eksportas į Angliją bei Airiją buvo mūsų gamybos vedlys. Eksportuodavome maždaug pusę savo gaminių, bet po „Brexit“ pardavimas Anglijoje vis prastėja. Mažėja ten emigravusių lietuvių, menksta ir vietos gyventojų perkamoji galia.

Londone esantys mūsų verslo partneriai kalba, kad per tuos aštuonerius mūsų bendradarbiavimo metus jie neturėjo skolininkų, o dabar jų vis daugėja.

Žmonėms sunku, todėl mūsų į Angliją gabenamų gaminių kiekis mažėja su kiekvienu užsakymu“, – sakė Giedrius Ralys.

49 metų Giedriaus ir jo 47 metų žmonos maisto technologės Aldonos Ralienės patirtis mėsos perdirbimo srityje – solidi.

Šeimos įmonę „Bomesa“ Šakių rajone, Baltrušių kaime, pamažu jie išaugino iki septynių dirbančių žmonių.

Susirado patys lietuviai

Pasak G.Ralio, išeivijos lietuvių įsteigtos parduotuvės Londone jo įmonei labai svarbios. Didžiosios Britanijos sostinė – didelė rinka, kurią sunku pakeisti kita.

„Žvalgomės į Vokietiją, bet joje lietuvių bendruomenės išsimėčiusios po įvairias vietoves, jos nedidelės. Nėra galimybės sutelkti pirkėjų į vieną vietą, o išvežioti gaminius per brangu“, – paaiškino jis.

Apskritai „Bomesos“ gaminius atrado patys užsienyje verslą įsukę lietuviai, gimtinėje suskatę ieškoti patikimų tiekėjų.

„Mūsų mėsos gaminiai yra sausi, jie nepelija. Tai – svarbi savybė. Anksčiau nugabenti trukdavo ilgiau, todėl išeivijos verslininkai ieškojo Lietuvoje tokių tiekėjų, kurių gaminiai negestų.

Mūsų produktai – vytinti ar šaltai rūkyti. Gaminant mėsa išdžiūva, taigi jos svoris smarkiai sumažėja, o išgaravus drėgmei galiojimo laikas pailgėja“, – apie verslo subtilybes pasakojo Giedrius.

Vytinta mėsa, ypač jautiena, kaip ir sūdyti gaminiai, vis dar perkami užsienyje.

Į lietuvių įsteigtas krautuvėles užsuka ne tik mūsų šalies išeiviai. Pavyzdžiui, sūdytų lašinių nusipirkti ateina ir žmonės, Londoną pasiekę iš Afrikos valstybių.

Skerdiena tebebrangsta

Lietuvoje padėtis kitokia: „Bomesos“ gaminių pardavimas auga, nors rinkos pokyčiai privertė kilstelėti jų kainas.

„Apyvarta pastaruoju metu didėja kas mėnesį. Stengiamės negadinti kokybės, nors žaliava brangsta ir brangsta.

Kaina nėra tokia, kokios norėtų pirkėjas, juk investuojame į kokybę, nes dirbame darbą, kurį mokame geriausiai“, – kalbėjo G.Ralys.

Nors įmonė pirmenybę teikia lietuviškai skerdienai ir perka išpjaustytą kiaulieną bei šiek tiek jautienos, tenka jos įsivežti iš Lenkijos bei Latvijos.

„Iki pandemijos nekeitėme gaminių kainų, nors tuo metu skerdiena buvo smarkokai pabrangusi, vėliau vėl atpigo. Vis dėlto po kelerių metų pertraukos šiemet vasarį jas padidinome maždaug 5 proc.

Pirkėjai į kainų pokyčius skaudžiai reaguoja, bet neturėjome kitos išeities – skerdienos kilogramas brangsta vos ne po 10 centų kas savaitę. Pavyzdžiui, pernai gruodį už atvėsintos kiaulienos nugarinės kilogramą mokėjome 3,87 euro su pridėtinės vertės mokesčiu, kovo pabaigoje – 5 eurus“, – sakė verslininkas.

Vidutinė rūkytų gaminių didmeninė pardavimo kaina sukasi apie 10 eurų už kilogramą.

Tuo metu elektros kainų pokyčiai rūkytų ir vytintų mėsos gaminių savikainai didesnės įtakos nepadarė, nors gamybos įrenginiams jos reikia nemažai.

Pasak G.Ralio, jo nenuvylė nuojauta – su elektros tiekėju įmonė buvo sudariusi ilgalaikę sutartį, kurioje buvo užfiksuota vos kelis centus už kWh siekianti kaina.

„Peršokome pernykštį brangymetį, elektra mums pabrango tik šiemet. Bet žinodami, kad sutarties galiojimas artėja prie pabaigos, pernai rudenį įsirengėme 30 kW saulės jėgainę.

Jos galios dar šiek tiek trūksta, tačiau vis tiek iš tiekėjo perkamas elektros kiekis nėra didelis“, – paaiškino pašnekovas.

Pasak jo, nors bendrovę reikėtų plėsti, tokius planus teko atidėti palankesniam laikui – koją tam anksčiau pakišo pandemija, o vėliau sutrukdė karas. Tad kol kas, neimant jokių paskolų, įmonėje bus įdiegta nedidelė karšto rūkymo gaminių linija. Iš viso joje per mėnesį perdirbama apie 10 tonų mėsos.

Turi solidžios patirties

Ir Giedrius, ir Aldona stačia galva nenėrė į savo verslą. Abu jie patirties sukaupė dirbdami mėsos perdirbimo įmonėse.

„Turėjome įgiję penkerių metų darbo stažą ir mums ėmė atrodyti, kad kažko tose įmonėse trūksta, kad galėtume pagaminti geriau, kitaip.

Surizikavau ir 2008 m. įkūriau savo bendrovę. Pirmiausia teikėme paslaugas ūkininkams ir prekybininkams – su žmona gamindavome produktus pagal jų užsakymus, mums neblogai sekėsi.

Tačiau virsmas įvyko maždaug prieš aštuonerius metus, kai praradome vieną didžiausių partnerių. Viską turėjome pradėti iš naujo, nes imtis samdomo darbo nė už ką nenorėjome“, – į praeitį grįžtelėjo G.Ralys.

Jis Baltrušių kaime nupirko uždaryto vaikų darželio pastatą, rekonstravo jį, įsigijo šiek tiek įrangos ir kartu su žmona vėl ėmėsi gamybos.

Pasak Giedriaus, pradžia buvo labai sunki, net už elektrą nebūdavo kuo sumokėti. Bet viskas pasikeitė, kai juos atrado užsienio lietuviai, ir mėsos gaminių siuntos pradėjo keliauti į Angliją.

„Mūsų gamyba moderni, bet išliko ir daug rankų darbo. Nors turime aukštos kokybės gaminių rūkymo kameras, mėsą specialiai sūdome tik rankomis.

Todėl kumpio gamybai prireikia net trijų savaičių – tiek laiko praeina, kol jis pasūdomas ir yra išrūkomas alksnio pjuvenomis“, – aiškino pašnekovas.

Lietuvoje didžiausias šios įmonės gaminių užsakovas yra Suvalkijoje bei Vakarų Lietuvoje veikiantis „Gulbelės“ tinklas, kuriam priklauso 63 parduotuvės. Vytintos bei sūdytos mėsos įsigyja ir pavieniai pardavėjai, Vilniuje – taip pat.

Pernai vasarą G. ir A.Raliai įgyvendino ir savo seną sumanymą – įsigijo automobilinę parduotuvę, su kuria nurieda į Jurbarką ir kitus netoli Šakių esančius miestus.

„Vis dėlto gamyba – sudėtingas verslas. Norėtųsi daugiau laisvalaikio, bet tai neįmanoma. Tačiau dirbame sau“, – šyptelėjo vyras.

Mažieji gamintojai regionuose pamažu nyksta

Ne vieną smulkiąją Lietuvos gamybos įmonę įveikė sunkmetis – tiek pandemija, tiek pernai pašokusios elektros kainos. Tai stebi jų gaminiais prekiaujančios įmonės.

„Mažųjų gamintojų gaminiai suteikia išskirtinumo mažosioms parduotuvėms, bet jiems šiuo metu ypač sunku, jų verslui grėsmė dar neišnyko“, – tikino prekyba besiverčiančios bendrovės „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas (nuotr.).

Smulkiosios įmonės gamina nišinius gaminius, o jei jos ima tiekti produkciją dideliems tinklams, su užsakovais jas susieja ilgalaikiai sutartyse numatyti įsipareigojimai.

Kai kuriais atvejais dėl to galima išlošti ir plėsti verslą. Tačiau pabrangus žaliavai smulkiesiems gamintojams tenka produkciją parduoti pigiau, nei siekia savikaina. Tad kai kurios įmonės dėl to net užsidaro.

„Energijos išteklių kainų krizė ypač skausminga buvo konditerijos sektoriui. Gardėsiai tapo tarsi prabangos prekėmis. Jų pirkimas sustojo, gamyba taip pat“, – sakė A.Tarnauskas.

Pasak jo, ir „Gulbelės“ tinkle pastaruoju metu gerokai mažiau nei pernai pavasarį parduodama ne tik konditerijos gaminių, bet ir importuotų daržovių bei vaisių.

„Sumažėjo ir pieno produktų pardavimas, ypač kokybiškų, nes kainos pakilo ir nenusileidžia. Kad ir kiek derėtumės su tiekėjais, veltui – per akcijas tenka nubraukti tik savo dalį. Per karo sukeltą krizę pirkėjų skaičius išliko maždaug toks pat, bet prekių šiuo metu parduodama 6 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Net ir pigesnių prekių mažiau perkama, ypač ties Lenkijos siena esančiose parduotuvėse. Jose prekių pardavimas nusmuko net 11 proc. Tai paaiškinama, nes vos tik tampa palankus valiutų kursas, tų vietovių gyventojai traukia apsipirkti į Lenkiją“, – teigė „Gulbelės“ vadovas.

Ši bendrovė bendradarbiauja ir su kitais smulkiaisiais gamintojais – įvairių rūšių aliejaus spaudėja „Aletovis“, vietos ūkininkais Juozapu Juška, Tomu Skaisgiriu, šeimos įmonėmis Juškų raugyklėle bei Augustino bitynu.

„Neįmanoma mažųjų gamintojų produktų išvežioti po visas mūsų krautuvėles, nes per brangu, todėl jais prekiaujama artimiausiose. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovė „Šaltekšnis“ ties Kalvarija gamina varškės sūrius, tad jos produktais prekiaujame vietos parduotuvėse. Bet jei atvežame į Šakius, sąnaudos padidėja ir kaina tampa nepriimtina pirkėjams“, – paaiškino A.Tarnauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.