Draudimo kompanijoje ERGO jau tapo įprasta rinkti lėšas kilniems tikslams ir laisvalaikį skirti socialiai pažeidžiamiems žmonėms bei visuomenei svarbiems projektams.
Negana to, įmonės ir jos darbuotojų pastangomis Kaune kyla hospisas, o pajūryje sodinami medžiai.
Įvedė naujas tradicijas
ERGO Draudimo partnerių skyriui vadovaujantis Kęstutis Liubinas šios bendrovės duris pravėrė daugiau nei prieš aštuonerius metus, tačiau jau iki tol jis buvo pasinėręs į savanorišką veiklą.
„Pradėjau ją tuomet, kai buvo įkurtas Rimanto Kaukėno paramos fondas.
Kadaise mes kartu su juo sportavome, vėliau buvau pakviestas į fondo įkūrimo renginį. Įsitraukiau į tą veiklą, ir nuo pirmųjų metų prasmingi darbai tapo tęstiniai, o laikui bėgant jų vis daugiau ir vis reikšmingesnių.
Vis dėlto brangiausia dovana, kurią galime dovanoti, – laikas kartu, tad vykdavome pas mažuosius pacientus praskaidrinti dienos, pakalbėti apie jiems rūpimus dalykus, svajones, mėgstamiausius žaidimus.
Šios akimirkos jiems padeda bent trumpam atitrūkti nuo sunkios kasdienybės, o mums, tiems, kurie atvyksta į vaikų onkologijos skyrių, – suprasti – reikia džiaugtis kiekviena gyvenimo diena“, – prisiminė K.Liubinas.
Jam atėjus dirbti į draudimo bendrovę kilo klausimas: padalinyje – kelios dešimtys žmonių, o kaip juos visus pasveikinti gimtadienio ar Kalėdų proga? Daug kur įprasta apsikeisti menkavertėmis dovanomis, tačiau jos ne visuomet džiugina.
Nusprendėme, kad vietoj tų dovanėlių po penkis eurus metamės pinigų, kas kiek gali, ir skiriame geriems darbams.
Netrukus apie tai sužinoję kiti departamentai irgi prisijungė prie šios iniciatyvos“, – pasakojo Draudimo partnerių skyriaus vadovas.
Su parama pataikė
Tik klausimas, kam skirti šiuos pinigus?
Anot pašnekovo, lengviausia išeitis – pervedei kam nors, ką nors brangaus nupirkai, padovanojai, ir viskas.
„Tačiau tai ne man. Su keliais kolegomis pirmą surinktą sumą nusprendėme paskirstyti į tris dalis. Už vieną nupirkome reikalingų dalykų šunų globos namams.
Kitą dalį skyrėme „Caritui“ – nupirkome maisto ir vykome pas senolius, kuriems labiau nei lauktuvių reikėjo tiesiog pabendravimo. Ir dar išpildėme sergančio vaiko svajonę – nupirkome lego robotą“, – sakė pašnekovas.
Vėliau jis ir kolegos susidraugavo su Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centru. Ten veikia vaikų dienos centras, socialiniai darbuotojai lanko šeimas, o kai kurios jų apgyvendinamos pačiame centre ir joms teikiama pagalba.
„Susipažinome su šeima, turinčia tris vaikus. Vyras tuo metu gydėsi nuo alkoholizmo, žmona jau buvo išėjusi šį kursą. Už surinktas lėšas nupirkome to, ko jiems reikėjo gyvenant šiame centre.
Vėliau ši šeima išsikėlė į socialinį būstą, vyras įsidarbino suvirintoju, žmona – pardavėja. Iki šiol tenka sutikti juos, matau augančius vaikus – atgyjanti šeima, ir dėl to labai smagu, kad pataikėme su parama“, – pasakojo K.Liubinas.
Įmonė svariai prisideda
Toks labdaros biudžetas ERGO jau tapo tradicija. Prie jos prisijungė kolegos iš visų skyrių, pačios įmonės vadovai.
K.Liubinui ir jo bendradarbiams vienas įsimintinas atvejis susijęs su R.Kaukėno labdaros fondo koncertu, kuris vyko Vilniuje.
„Pirkome bilietus, ir tai jau buvo parama pačiam fondui. O į koncertą nusprendėme pasikviesti socialiai remtinų, tačiau motyvuotų šeimų narius iš tų pačių Trakų apylinkių.
Reikėjo pamatyti, kaip vaikai, pirmą sykį atvykę į Vilnių ar išvydę areną, fotografavo, kaip mes, kadaise pirmąkart pamatę Eiffelio bokštą.
Tuomet pavyko prikalbinti net partnerius iš kitų įmonių, jie priėmė vaikus į savo ložę, pasiūlė vaišių. Atvyko su jais susitikti ir R.Kaukėnas.
Emocijos buvo neįtikėtinai geros. Tąsyk jau buvau pasiūlęs ERGO vadovams – mes surenkame vieną sumą, o įmonė prisideda dvigubai. Prisidėjo, ir dar daugiau. O dabar tai jau įprasta mūsų organizacijoje – tik duok idėją, ir bus galima ją įgyvendinti“, – sakė K.Liubinas.
Pasakas sekė internetu
Pasak K.Liubino, savanoriška veikla toli gražu nėra lengvas užsiėmimas. Kai kurie jo kolegos netgi purtėsi vykti pas socialiai remtinas šeimas ar į vaikų onkologijos skyrių – sakydavo, esą jiems baisu.
„O ką, manote, kad man nėra baugoka? Tačiau svarbiausia yra įveikti vidinius barjerus. Tada apkabini tuos žmones, bendrauji, matai jų emocijas“, – pasakojo K.Liubinas.
Kitas svarbus savanoriškos ir labdaringos veiklos aspektas – sugebėjimas pasirinkti tuos, kuriems iš tiesų reikia paramos. Pašnekovo nuomone, geriau bendrauti su mažiau organizacijų, tačiau su tomis, kurios iš tiesų patikimos.
Be Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro, draudimo kompanijos darbuotojai bendradarbiauja ir su Vilniaus mieste, Antakalnio rajone, esančiu „Šeimos slėniu“, kuris teikia paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius raidos sutrikimų.
Susipažinęs su šio centro vadovais K.Liubinas sužinojo, kad materialinės pagalbos čia iš esmės nereikia, – vaikai viskuo aprūpinti, tačiau labiausiai stinga bendravimo ir asmeninio dėmesio.
„Prieš keletą metų su kolektyvu žiūrime, kad jau turime surinkę atitinkamą sumą, už kurią galime ką nors nuveikti.
Pasamdėme animatorius su balionais, kad padarytų vaikams šventę, kitąsyk pūtėme muilo burbulus – nuo įprastų iki didžiausių. Važinėjome ir rogėmis, ir dviračiais.
Pandemijos metu mano tiesioginiam vadovui kilo mintis, kad galima palaikyti vaikus ir nuotoliniu būdu.
Kiekvieną dieną jungdavomės prieš pietų miegelį ir stengdavomės papasakoti ką nors linksmo ir įdomaus.
Kas su savo vaikais sekė pasakas, kas garaže rodydavo, kaip reikia meistrauti, kas transliuodavo iš virtuvės gamindami maistą.
Tokie buitiniai reikalai, tačiau šiems vaikams, pasirodo, tai labai įdomu, nes jie to nėra patyrę. Ši iniciatyva labai pasiteisino“, – prisiminė K.Liubinas.
Svari akcininkų parama
Itin įdomi patirtis savanorystės manija užsikrėtusių draudimo įmonės darbuotojų laukė praėjusiais metais. 2022-ųjų pradžioje ERGO grupės akcininkė, viena didžiausių perdraudimo grupių pasaulyje „Munich Re“, paskelbė konkursą, kurio metu visų valstybių darbuotojai galėjo siūlyti savo idėjas, o vėliau už jas balsuoti.
Buvo numatytos trys kryptys – sveikatos priežiūros, informavimo bei švietimo ir aplinkosaugos. Projektai taip pat buvo suskirstyti į mažus, vidutinius ir didelius. Stambiausiems buvo skirtas net iki kelių šimtų tūkstančių eurų finansavimas.
Lietuvoje pirmiausia buvo suburti žmonės, kurie ir anksčiau prisidėdavo prie panašių iniciatyvų. Aptartos kryptys, tikslai ir pradėta mąstyti, ką galima nuveikti.
Konkursui lietuviai pateikė du projektus. Vienas jų buvo skirtas pajūrio kopoms atstatyti ir medžiams sodinti. Kitas – pagalba Kaune kuriamam hospisui.
Jautėsi lyg „Eurovizijoje“
„R.Kaukėno fondas jau buvo nupirkęs pastatą hospisui Kaune, nes iki šiol ten teikiamos paliatyvios slaugos paslaugos tik namuose. Kadangi paties fondo veikla orientuota į onkologinius ligonius, Rimas šios organizacijos lėšų hospisui ieško kitur.
O mes nusprendėme, kad taip galime prisidėti. Parengėme projektą – vieni kolegos vieną dalį, kiti kitą, sujungėme ir išsiuntėme“, – pasakojo K.Liubinas.
Prasidėjus balsavimui buvo neramu, nes jame dalyvavo visi grupės darbuotojai iš viso pasaulio, o projektų pateikta net 114. Tad savo projektus iš anksto teko pristatyti ir angliškai, ir vokiškai.
Kadangi abu lietuvių projektai dalyvavo skirtingose kategorijose (pagal skiriamas sumas), buvo nuspręsta šias iniciatyvas reklamuoti išvien. Juolab kad kiekvienas darbuotojas galėjo balsuoti pasirinkdamas po vieną projektą visose trijose kategorijose.
„Mūsų aplinkosaugos projektas buvo tarp vidutinių, hospiso – tarp didelių, kur ir finansavimas didžiausias. Estai nebuvo pasiūlę nieko, latviai – tik vieną projektą mažųjų kategorijoje, todėl ėmėme raginti Baltijos šalių kolegas balsuoti už mus.
Nuvyksti į Vokietiją ir prašai, kad balsuotų. Bendrauji internetu – irgi. Kaip kokioje „Eurovizijoje“. Paskui stebiu, kokie rezultatai. Ir kuo arčiau artėjo balsavimo pabaiga, tuo labiau darėsi aišku, kad mes būsime tarp nugalėtojų. Taip ir nutiko“, – prisiminė pašnekovas.
Ragina sodinti medžius
Hospiso projektas dar nėra baigtas, tačiau „Munich Re“ iniciatyvos nuostatose buvo numatyta tokia sąlyga, kad jis turėjo būti pradėtas pernai. Taip ir įvyko.
Tuo metu akcininko lėšomis suorganizuotas kopų atstatymas ir medžių sodinimas yra ilgalaikė ERGO iniciatyva. Juolab kad įmonė įsipareigojo rūpintis Lietuvos miškais ir iki 2025 metų 12 proc. sumažinti vienam darbuotojui tenkantį anglies dvideginio kiekį.
Šiais metais jau trečią kartą vyksta ERGO žingsnių iššūkis, prie kurio prisijungusios komandos per programėlę #walk15 renka žingsnius ir taip augina virtualius medžius, kurie vėliau virsta tikrais.
Dėl didelio gyventojų įsitraukimo šių metų balandį Smiltynėje ir Panevėžio rajone jau pasodinta 50 tūkst. medelių, o per trejus iššūkio metus kartu su miškininkais, projekto partneriais #walk15 komanda, vietos bendruomenėmis ir bene 300 ERGO darbuotojų savanorių iš viso pasodinta net 90 tūkst. medžių penkiose Lietuvos vietovėse.
Darbdaviai netgi skiria laisvą dieną
- ERGO apskritai remia ir formuoja savanorystės kultūrą – vieną dieną per metus galima skirti savanoriškai veiklai, gaunant už ją tą patį atlyginimą.
- Tokia galimybe pasinaudoja ne visi darbuotojai, tačiau, K.Liubino teigimu, dalis jų dėl laisvos dienos net nesikreipia, nes savanoriauja ne darbo metu – vakarais ar savaitgaliais.
- Darbdavys prisideda kaip tik gali ir palaiko darbuotojų iniciatyvas, ieško lanksčių sprendimų joms įgyvendinti. O atskiri padaliniai susiburia ir savanorystės dieną paverčia savo komandos formavimu. Tiesiog visi padeda kam nors kitam veikdami išvien ne darbo aplinkoje.
