Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“.
Recesija to nevadintų
Ž.Mauricas teigė besistebintis itin pesimistinėmis analitikų prognozėmis dėl Lietuvos ekonomikos situacijos. Anot jo, tik pramonės sektorius traukiasi ir žemyn tempia bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius, tuo metu didžioji dauguma gyventojų ir verslų techninės recesijos nejaučia.
„Kai kurie didžiausią naštą jau nešė praeityje ir dabar jau mato šviesą tunelio gale.
Bendras vaizdas tikrai nėra vienalytis, net neapsiverstų liežuvis pasakyti, kad ekonomika yra recesijoje. Turime daug pozityvių ženklų, rodančių, kad artimiausi mėnesiai, ketvirčiai bus geresni“, – teigė jis.
Vienas iš ženklų, teikiantys optimizmo, yra tai, jog infliacija lėtėja. Ž.Maurico manymu, birželį šie rodikliai turėtų dar labiau nerti žemyn.
Antras džiuginantis aspektas – vis dar išliekantis mažas nedarbo lygis ir didelis užimtųjų skaičius, o daugelio gyventojų lūkesčiai vis dar geri.
„Tik dalis gyventojų jaučia recesiją, daugelis jos nejaučia. Tie sektoriai, kurie nebuvo labai paveikti energetikos krizės ir su tuo nėra taip stipriai susiję, iki pat šiol neblogai laikosi. Net būsto sandorių skaičius kovą ir balandį padidėjo. Naujų išduotų būsto paskolų skaičius kovą šoktelėjo į viršų.
Tad matome keistą paveikslą – viena vertus, rodikliai mažėja dėl pramonės, kita vertus, dauguma sektorių laikosi gerai ir žvelgia į priekį, kur mato po pusmečio galinčias pradėti mažėti palūkanas, jau išgyventą energetikos krizę, su viltimi laukiama Ukrainos kontrpuolimo. Į vasarą žengiama neblogomis nuotaikomis“, – kalbėjo Ž.Mauricas, paminėdamas, kad per daug užsikrėsti pesimizmo virusu neverta.
Be to, kaip jis pastebėjo, ekonomiką palaikyti gali ir Vyriausybė, mat Lietuva gaus 500 mln. eurų Europos Sąjungos RRF fondo lėšų, o ir pernai biudžeto deficitas siekė tik 0,6 proc.
„Taigi Vyriausybė turi didžiulus rezervus ir gali dar kurį laiką visiems pamėtyti pinigų. Dabar ir minimali alga bus keliama, taip kuriamas stabilumas, saugumas“, – paminėjo ekspertas.
Šalys neleis ekonomikos rodikliams smarkiai kristi
Visgi analitikas ragino verslus neatsipalaiduoti. Infliacijos augimo tikėtis neverta, jau matomi ir defliacijos procesai, tad visiems vertėtų optimizuoti veiklas, persižiūrėti, kaip galima sutaupyti, o ir kainų kėlimas nebebus problemų sprendinys, reikės ieškoti kitų būdų.
„Reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, numatyti, kaip atrodys visos euro zonos ir Lietuvos ekonomika po kelių metų.
Bet mes prašokome 2020–2021 m. krizę, karas Ukrainoje mūsų garžvežio nuo bėgių taip pat nenumetė, todėl manau, kad lūkesčiai yra tikrai geri. Jei situacija ženkliai nepablogės, nemaža tikimybė, kad ir šį laikotarpį mums pavyks peršokti visai gerai“, – mano Ž.Mauricas.
Jis aiškino, kad apskritai šiuo metu pramonės sektorius kenčia ne tik dėl aukštų palūkanų normų, bet ir dėl pasikeitusių vartotojų įpročių. Per pandemiją gyventojai šlavė prekes ir tai itin palanku Lietuvai, nes mes esame prekių gamintojai. Tik dėl to mūsų rodikliai pandemijos laikotarpiu buvo geresni nei Pietų Europos šalių, priklausančių nuo turizmo.
Dabar viskas apsivertė – gyventojai, vietoje to, kad įsigytų naują daiktą, perka keliones ir dažniausiai būtent į Pietų Europos šalis, tad joms šį ekonominį ciklą išgyventi gali būti lengviau.
„Visa tai Lietuvai nėra labai palanku, o dar ant viršaus turime ir palūkanų normų augimą, kuris vėsina būsto rinką ir pagrindines mūsų eksporto partneres – Skandinavijos šalis, Vokietiją.
Visgi analitikas mano, kad Vakarų šalys neleis įsivyrauti giliai recesijai.
„Jei tik matys, kad ateina gilesnė recesija, mes pinigų, bent jau kol vyksta konfliktas. Jeigu euro zonoje įsivyrautų recesija, ekonomikos smuktų, kad ir 3 proc., tai būtų didžiausias džiaugsmas Rytų kaimynams. To šalys neleis.
Jau dabar atsiranda įvairių pasiūlymų Vokietijoje subsidijuoti didžiausioms įmonėms elektros kainas. Vokietija turi didelę manevro laisvę, o ir šalių skolų lygiai mažėja dėl infliacinio proceso. Lietuvos skola irgi sumažėjo, nes ekonomika išaugo smarkiai.
Šalys turi rezervų ir aukštesnę infliaciją laikys ilgesnį laikotarpį, todėl didelės recesijos nesitikiu“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Kaip jis pastebėjo, istorija rodo, kad įprastai recesija įsisuka ne karo metu, o po karo. Tai byloja Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų pavyzdžiai. To galbūt būtų galima tikėtis ir esamoje situacijoje.
