Medienos pramonė, palyginti su pernykščiu balandžiu, susitraukė 32 proc., baldų – 18 proc., didelis kritimas užfiksuotas ir tekstilės pramonėje – 13 proc. Plastiko gamybos kritimas – 19 proc.
Ar Lietuvai gresia rimtas ekonomikos nuosmukis ir kaip jis gali atrodyti, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Situacija gali dar pablogėti
„Ta recesija nėra labai gili, dėl to ir sudėtinga ją pamatyti išėjus pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį ar žiūrint į viešbučių rezervacijas brangiausiuose Lietuvos kurortuose. Darbo užmokestis auga – pirmą šių metų ketvirtį jis 13 proc. didesnis nei prieš metus, iš dalies dėl to, kad gana ženkliai padidėjo minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Nedarbo lygis jau šiek tiek padidėjęs, bet vis dar išlieka žemas, daugelis, kurie nori ir gali dirbti, tą sėkmingai daro ir nejaučia labai didelio nerimo“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Be to, ženkliai padidėjęs ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis.
„Mažėjant infliacijai, toliau augant pajamoms, matant, kad energijos krizė nieko neparklupdė ant kelių, lūkesčiai dabar arti rekordinių aukštumų. Gyventojai dabar gerai vertina savo asmeninę finansinę padėtį, vis dar planuoja išleisti pinigų stambiems pirkiniams. Bet mes čia vis dar matome praėjusio klestėjimo pasekmes, tos geros ekonominės padėties, kuri Lietuvoje buvo nuo pat pandemijos pradžios – Lietuva lengviausiai išgyveno pandemiją, matėme itin gerus 2021 metus, pirmą 2022-ųjų pusmetį“, – šnekėjo ekonomistas.
Visgi nuo praėjusių metų vidurio mažmeninė prekyba neauga, pramonės kritimas šių metų pradžioje – gana reikšmingas. Atsiranda pirmieji ženklai, kai dalis pramonės įmonių priverstos darbuotojų atsisakyti.
„Pirmą šių metų ketvirtį užimtumas pramonėje sumažėjo, dėl to atsirado daugiau nei 10 tūkst. bedarbių. Ši situacija gali toliau blogėti. Recesija tik prasidėjo Vokietijoje, recesija jau tęsiasi pusantrų metų Estijoje. Švedijoje, daugelyje kitų Lietuvos kitų eksporto rinkų kol kas nėra augimo, prekių vartojimas sumažėjęs, eksporto užsakymai sumažėję. Ta euforija ir geros vartotojų nuotaikos antrąjį šių metų pusmetį gali ir subjurti, jei tos pramonės problemos pagilės“, – sakė N.Mačiulis.
V.Janulevičius pridūrė: vienas pramonės sektorius nelygus kitam pramonės sektoriui. Lietuvos pramoninkų konfederacija atstovauja 56 atskirus sektorius.
„Matyti disbalansas. Vieni skaičiuoja ir tikisi pelningų metų ir šiemet, ir kitąmet su savo produktais. Jie daugiausia apima ne komplektuojančias dalis, ne apdirbamąją pramonę, bet gamina galutinį produktą ir jį parduoda vartotojui. Ten nematome jokio susitraukimo, netgi priešingai – yra augimas.
O tie, kurie dirba apdirbamojoje pramonėje, kurie susiję su ilgesne tiekimo grandine, jaučia susitraukimą, dirbama į sandėlį – kaupiasi atsargos, poreikis apyvartiniam kapitalui didėja. Aišku, yra ir tokių, kurie jaučia susitraukimą dėl žaliavų trūkumo ir kainų, nes jie anksčiau tas žaliavas gaudavo iš Rytų“, – teigė V.Janulevičius.
Visgi, anot pašnekovo, kalbant apskritai, ateinantį rudenį ir žiemą pramonininkai mato gan niūrią.
„Tragedijos nebus, bet kad tęsis susitraukimas, yra akivaizdu. Manau, kad darbo rinka ženkliai nesitrauks, bet po truputį stabdomos pamainos, kai kuriose įmonėse nebedirbama šeštadieniais, sekmadieniais. Kartais matome ir visai atleidžiamus darbuotojus. Aišku, kad darbdaviai bando išsaugoti darbuotojus, nes juos taip sunkiai rinko.
Nedarbas paaugo, bet didelės kritinės masės nematau. Galbūt atlyginimų augimas apstos, nes jis irgi įpučia infliacijos vėjelį. Bet tikrai nesimato, kad turėsime didelę krizę ir masiškai ateidinėsime darbuotojus“, – tikino V.Janulevičius.
Seniai nematytos dujų kainos
Visgi šiemet buvo išspręsta didžiulė praėjusių metų problema – energetikos kainos.
„Šiandien suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažesnė nei praėjusio dešimtmečio vidurkis. Žiūrint į ateities metų sandorius, kiek dujos kainuos šių metų rudenį, kitų met rudenį, kaina išlieka labai žema – apie 40 eurų už megavatvalandę.
Taip, karšta vasara, aktyvesnė pramonė Kinijoje gali padidinti SGD vartojimą, bet ne tiek, kiek padidėjo pasiūla. Per pastaruosius dvylika mėnesių pasiūla išaugo, atsirado nauja infrastruktūra, leidžianti suskystinti dujas ir išdujinti. Europa netikėtai greitai išėjo iš energijos krizės. Nemanau, kad tai bus ateinančių metų pagrindinė problema“, – dėstė N.Mačiulis.
Tiesa, iš to kilo išvestinė problema – daug įmonių apsidraudė nuo rizikos, kadangi dauguma ekonomistų šnekėjo, kad Europoje apskritai trūks energijos.
„Daugelis įmonių fiksavo energijos ir elektros kainas dvejiems trejiems metams gerokai aukštesniame lygyje, negu dabartinė kaina. Tie kaštai daugeliui išlieka padidėję“, – sakė ekonomistas.
Ateities sandorius, nusipirkdama brangesnes dujas, sudarė ne tik įmonės, bet ir pati Lietuvos valstybė.
„Prieš devynis mėnesius buvo kalbama apie tai, kad 2023–2024 metų žiemą apskritai trūks dujų, todėl visi skubėjo sudaryti sandorius, per daug nežiūrėdami į kainą. Dabar matome, kad kaina nusirito į žemą lygį, tad valstybė nusipirko brangiau, negu galėjo, bet niekas nežinojo, kiek kainuos.
Galėjai spėlioti, kad dujos atpigs, bet taip galėjai likti ir prie suskilusios geldos, kai nenusipirksi už jokią kainą arba už dešimt kartų didesnę. Lietuva ateinančią žiemą negali gauti naudos iš mažesnių dujų kainų rinkoje, nes esame užfiksavę kainas didesniam laikotarpiui“, – sakė N.Mačiulis.
Tai biudžetui gali kainuoti keliasdešimt milijonų eurų.
„Bent jau mes nematome sutrikimų, kurie galėjo būti, jei iš tiesų dujų trūktų Europoje. Bet manau, kad žiūrint į ateinančius metus, ne energija bus pagrindinis klausimas. Aišku, energija – visos ekonomikos kraujotaka, jei yra sutrikimų, stoja ir pramonė, ir lūkesčiai, ir vartojimas. Bet visos ekonomikos deguonis – finansavimas.
Kraujotaka dabar funkcionuoja gerai, bet deguonies jau nepakankamai, kreditavimo standartai visoje euro zonoje yra prasčiausiame lygyje nuo 2012 metų, Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau kelia palūkanų normas. Komerciniuose bankuose ir paklausa, ir pasiūla sumažėjusi. Matysime ir gyventojų, ir įmonių mažesnes investicijas, ir galimai mažesnį vartojimą“, – prognozavo N.Mačiulis.
„Infliacija suvaldyta, nes atpigo energijos kaina, atpigo daugelis žaliavų, apie 50 proc. atpigusi nafta, kviečių kaina – 50 proc. mažesnė nei prieš metus. Problema ta, kad ECB per daug žiūri į praeitį ir toliau kelia palūkanų normas. Bėda ta, kad palūkanų normas jis nustos kelti tada, kai bus per vėlu, kai prasidės bankrotų bangos, padidės nedarbas. Manau, kad kas sukels euro zonoje recesiją, tai būtent spartus pinigų politikos griežtinimas, kurį daro ECB. Dėl šios priežasties jis greitai pakeis plokštelę ir jau kitais metais mažins palūkanų normas“, - įsitikinęs jis.
V.Janulevičius pridūrė: Lietuva neturi strateginių problemų su dujų kaina, bet ta kaina, už kurią buvo pirktos dujos, nuo dabartinės skiriasi 2,5 karto daugiau.
„Visi prisiperka, išsigąsta ir paskui ilgai turi. Tai reiškia, kad mes šiandien pralaimime tiems, kurie tas dujas pirko pigiau. Turiu omenyje Kiniją, kuri iš Rusijos perka su didžiulėmis nuolaidomis – jie turi, kaip atpiginti savo produkciją ir užtvindyti ja Europos Sąjungą (ES). Amerikoje lygiai tas pats – ji vilioja Europos įmones, net ir kai kurios lietuvių įmonės yra sulaukusios skambučių tiesiog iš gubernatorių su prašymu keltis ten“, – pasakojo V.Janulevičius.
Pandemiją išgyvenome lengviau
Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, daug kas sakė, kad pirma žiema bus prasta, o antra – dar blogesnė. Pasak N.Mačiulio, šios niūros prognozės nepasiteisino.
„Nėra Europoje nei dujų trūkumo, nei tokių kainų, kurios rugpjūtį atrodė neįtikėtinos. Šio scenarijaus pavyko išvengti, dėl to euro zonoje pavyko išvengti recesijos, nieko baisaus nevyksta, nedarbo lygis išlieka žemame lygyje, paslaugų sektoriai klesti. Visoje euro zonoje nuosmukį kol kas patiria pramonė, tą rodo visų euro zonos valstybių rodikliai. Tai – struktūrinis pokytis, nes pandemijos metu buvo sutrikęs prekių tiekimas iš Kinijos, kita vertus, daugelis gyventojų, negalėdami laisvai keliauti, lankytis restoranuose, koncertuose, tą pakeitė prekių pirkimu“, – kalbėjo ekonomistas.
Tai visame pasaulyje prekių vartojimą pakėlė į rekordines aukštumas, bet šiuo metu prekių perkama vis mažiau, daugiau pinigų išleidžiama paslaugoms.
„Dėl šios priežasties pramonė susiduria su nuosmukiu. Dar yra ir energijos krizės pasekmės – kainos fiksuotos aukštame lygyje. Šios problemos niekur nedingsta. Ir atsiranda trečia problema – finansavimas vis sunkiau prieinamas“, – aiškino N.Mačiulis.
„Aš mažiau nerimauju dėl trumpalaikių tendencijų, kas bus Lietuvoje ateinantį pusmetį – iš tiesų, Lietuvos pramonė pakankamai konkurencinga. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri užsiėmė naujas eksporto rinkas, ne tik augo. Tai – visiška sėkmės istorija.
Labiau nerimauju dėl to, kiek tą galima palaikyti, žiūrint į ateinančius trejus penkerius metus. Mes ne visiškai esame išsprendę energetinės nepriklausomybės klausimą. Esame nepriklausomi nuo Rusijos, bet esami priklausomi nuo importo“, – tęsė jis.
Dar vienas opus klausimas – darbo sąnaudos.
„Atlyginimų augimas Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų buvo sparčiausias ES. Nuo 2015 metų atlyginimai padvigubėjo. MMA augimas – antras sparčiausias ES per dešimtmetį. Viskas gerai, kol pasaulinė prekyba klesti, kol netrūksta paklausos, ko iš tiekimo grandinės buvo išsijungusi Kinija.
Dabar konkurencija daug aršesnė ir tos įmonės, kurios nesuvaldė darbo sąnaudų augimo, neinvestavo pakankamai į produktyvumą, inovacijas, energetinį efektyvumą, dabar pasimatys. Pasimatys, kas maudėsi be kelnaičių, kurios įmonės nekonkurencingos, nes nuslūgsta paklausos banga“, – šnekėjo N.Mačiulis.
Per pandemiją pramonei buvo geriau, nes buvo geresnė prieiga prie kapitalo, buvo įlietų pinigų, kurie davė postūmį gyventi geriau, tvirtino ir V.Janulevičius.
„Prieiga prie kapitalo buvo lengvesnė, Kinija buvo užsidariusi, žmonės buvo sėslūs, buvo daugiau galimybės dirbti keturiomis pamainomis, mažinti sąnaudas. Tas valstybės įsiskolinimas, kuris buvo, praėjusiais metais grįžo į savo ribas, mes nieko nepraradome, tik išlošėme – gavome prieigą prie kapitalo. Dabar sankaupos bankuose didžiausios per visą istoriją, vadinasi, žmonės praturtėjo“, – tikino jis.
