Be to, galimi atvejai, kai pirkimų vykdytojai ar jiems artimi asmenys gali būti siejami finansiniais ryšiais su dalyvaujančiais pirkime tiekėjais ir (ar) jame siūlomų prekių gamintojais ar jų atstovais Lietuvos rinkoje, rašoma pranešime.
Tai paskutinioji tęstinė korupcijos rizikos analizės dalis, kuri atlikta po to, kai STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba atliko tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad 2018–2020 m. tarptautinių ir supaprastintų (išskyrus mažos vertės pirkimus) viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis kai kuriose ligoninėse sudarė net 71 proc. visų pirkimų. Anksčiau STT atliktose korupcijos rizikos analizėse buvo įvertinti 14 Lietuvos ligoninių viešųjų pirkimų procesai, kuriuose buvo pastebėtos korupcijos rizikos, lemiančios pirkimus iš vieno tiekėjo, tokių pirkimų dalis per metus vidutiniškai sudarė beveik 67 proc.
STT korupcijos prevencijos specialistai pastebėjo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai ligoninių pirkimų vykdytojai dalyvauja priimant sprendimus dėl tiekėjų, kuriuose dirba jiems artimi asmenys. Nustatytos korupcijos rizikos, kai ligoninių darbuotojai, vadovaudami visuomeninėms organizacijoms, priima sprendimus pirkimų procedūrose, kuriose dalyvauja šių visuomeninių organizacijų rėmėjai, darbuotojai priima sprendimus dėl tiekėjų ar gamintojų, kurie apmokėjo jų arba jiems artimų asmenų kvalifikacijos kėlimą ar stažuotes.
Pažymėtinos korupcijos rizikos ne tik dėl galimo prekes siūlančių pirkti tiekėjų konkurencijos ribojimo ir interesų konflikto ligoninėse, tačiau ir dėl galimo medicininių prekių (diagnostinių, laboratorinių reagentų, medicininės ir kompiuterinės įrangos) gamintojų, kurie tiesiogiai nėra pirkimų dalyviai, konkurencijos dirbtinio ribojimo, vieno prekės gamintojo ar jo atstovo protegavimo pirkimuose, galimai taikant pirkimo reikalavimus tam tikram prekės ženklui ar prekei.
Taip pat netvarkomi arba nepakankamai tvarkomi ir viešinami duomenys apie pirkimus laimėjusių tiekėjų (prekių gamintojų ir ar jų įgaliotų atstovų) suteiktą paramą įstaigai.
Atkreiptas dėmesys, kad ligoninėse nenustatyta aiški tvarka, kaip turėtų būti atliekami rinkos tyrimai, todėl jie atliekami paviršutiniškai arba visai neatliekami. Taip pat, ligoninėms rengiantis pirkimui, nenustatoma rinkos kaina atitinkanti perkančiajai organizacijai priimtiną, didžiausią kainą, bei nenustatyti konsultavimosi su rinkos dalyviais ir pažangiųjų pirkimo priemonių (pavyzdžiui, dinaminių pirkimų sistemų, elektroninių pirkimo objektų katalogų, elektroninių aukcionų ir pan.) taikymo reikalavimai. Šių priemonių dažnesnis naudojimas, STT vertinimu, galėtų padidinti konkurenciją vykdomuose pirkimuose ir sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, minėtoms ligoninėms, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė siūlymus nustatytoms rizikoms šalinti ar mažinti, kurios per 3 mėnesius turės viešai savo interneto svetainėse paskelbti informaciją, kaip bus įgyvendinami korupcijos rizikos analizių išvadose pateikti STT siūlymai.
