Infliacija, kylančios palūkanos paveikė gyventojų ir verslų elgseną. Jie savo ateitį ėmė vertinti gerokai santūriau nei anksčiau. Tai sumažino ir apetitą kreditams, investavimui, nebe tiek daug žvilgsnių, nukreiptų į nekilnojamąjį turtą (NT), pramonės verslai nebesitiki augimo, elgiasi atsargiai, nes neapibrėžtumas vis dar didelis.
„Tačiau turime ne tik šiuos iššūkius. Jie sutapo su reikšmingais tektoniniais lūžiais geopolitinėje aplinkoje. Rusijos invazija į Ukrainą paaštrino Vakarų šalių ir Rytų nedemokratinių valstybių santykius, pradėjo formuotis antiglobalizacijos jėgos.
Ekonominiai centrai pradėjo trumpinti grandines, stengtis, kad jų ekonomikos būtų kuo mažiau priklausomos, kuo mažiau pažeidžiamos. Tad natūralu, kad po daugelio globalizacijos, plėtojimosi, augimo, kuris atnešė pasauliui daug naudos, metų, šita pasikeitusi tendencija, lūžis, sukels labai reikšmingų makroekonominių padarinių visam pasauliui, kartu ir Europai“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Esame susiję su kitomis šalimis
O mums, kaip eksportuojančiai šaliai, itin svarbi ir Vokietijos situacija, todėl daugelio įmonių žvilgsniai nukreipti į ją. Deja, kol kas ta kryptis, „kokia tiksi Vokietijos verslo ciklo laikrodis, nedžiugina“, teigė ekonomistė. Vokietijos ekonomika kol kas skendi krizės aplinkoje, tad optimizmo – nedaug.
„Dalis Vokietijos pramonės buvo itin pažeista energetikos krizės, ją nuskandino dviženkliais tempais. Iš kitos pusės Vokietija yra pažeidžiama ir geopolitinės poliarizacijos, nes Europa, kaip regionas, nesugeba savęs aprūpinti žaliavomis, neturime savų išteklių, esame priklausomi nuo svarbiausių žaliavų importo ir tai mus daro pažeidžiamus.
Vokietijos pramonė patenka ir į savotišką subsidijų karų epicentrą, nes didžiosios ekonomikos, tokios kaip JAV, Kinija, lieja labai daug subsidijų į savas ekonomikas, kad sustiprintų žaliąją pramonę, žaliąją energetiką. Atitinkamai tos finansinės injekcijos iškreipia konkurenciją ir labai apsunkina galimybes konkuruoti eksportuojančiai Vokietijai. Tad Vokietija taip pat turi galvoti, kaip atsakyti, pergalvoti, kokius aljansus palaikyti, kaip spręsti svarbiausių žaliavų klausimus.
Gera žinia ta, kad Europos Komisijoje (EK) šie klausimai yra prioritetiniai, priimtas ne vienas susijęs aktas, veiksmai po truputį rikiuojasi, bet tokiomis aplinkybėmis reikėtų greičio, o jo mums gali pritrūkti“, – komentavo ekonomistė.
Su nemenkomis problemomis susiduria ir Kinija, kuri pastarąjį dešimtmetį nemenkai prisidėjo prie globalaus pasaulio ekonomikos augimo. Anot I.Genytės-Pikčienės, ji buvo tarsi lokomotyvas, kuris investicijomis ir eksportu buvo įgavęs didelį pagreitį, bet dabar jį ima spausti skolos ir krūva kitų rimtų išbandymų.
„Po pandemijos Kinija nesugebėjo pademonstruoti riaumojančio atsigavimo, kokio laukė pasaulis. Kinija ropštėsi iš pandeminio sąstingio gana vangiai ir tai labai jaučiame.
Kinijos vidinės struktūrinės problemos, susikaupusios per ilgą laiką dėl nepakankamai taiklios politikos, perteklinių investicijų, išsibalansavusio augimo, virto į perteklines skolas, išsipūtusį šešėlinės bankininkystės sektorių“, – teigė ji.
Pasak ekonomistės, šiuo metu problemos stebimos ir Kinijos NT rinkoje, iš šalies sparčiai „bėga kapitalas, išsigandęs paaštrėjusio santykio tarp Rytų ir Vakarų, neliberalios Kinijos vidinės rinkos“.
Visa tai matyti ir Kinijos eksporto dinamikoje – jis lėtėja. Rodikliai auga tik kalbant apie eksportą į Rusiją. „Bet ši partnerystė nėra toliaregiška, daug erdvės ateities plėtrai negali būti“, – paminėjo I.Genytė-Pikčienė.
Visos šios Kinijos problemos, ekspertės vertinimu, veikia ir dar veiks pasaulinę ekonominę raidą.
Naftos kainos gali kilti
Pastaruoju metu atrodė, kad žaliavų kainos jau ėmė trauktis ir grįžti į prieš pandemiją matytą lygį, bet įsiplieskęs konfliktas Izraelyje vėl sumaišė visas kortas.
„Teroristų išpuolis Izraelyje, kuriuos, panašu, palaiko Iranas, taip pat, matyt, netiesiogiai ir Rusija, ėmė kaitinti žaliavų rinkas, ir ypač naftos kainų perspektyvas. Arabų pusiasalis, Persijos įlanka, yra karštas taškas, matysime rimtų signalų seriją dėl karinių veiksmų.
Būtent kariniai konfliktai dažniausiai iššaukia naftos krizes, o Iranas valdo labai svarbų sąsiaurį, per kurį į pasaulį keliauja reikšminga naftos dalis. Tad bet kokie veiksmai gali staigiai išbalansuoti visą naftos rinką, kuri ir dabar toli nuo balanso, nes, kaip žinome, OPEC+ šalys jau dabar prisukusios naftos kranelius, nepaduoda pakankamai naftos į rinką, o tai buvo užviję naftos kainą į aukštumas, net iki 97 dolerių už barelį.
Bet šis skaičius dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose nebūtinai bus viršutinė riba.
Kiekvienas naftos ribojimas, kanalo uždarymas ar kitas sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį naftos kainai, paaštrinti pasiūlos ir paklausos disbalansą ir taip paveikti Vakarų valstybes, visą pasaulio ekonomiką“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Jos prognozėmis, jei karinis konfliktas Izraelyje eskaluotųsi, įsitrauktų daugiau šalių, naftos kaina gali perkopti 100 ar 150 dolerių už barelį ribą ir pakaitinti infliaciją, mat energetikos nešėjų kainos tiesiogiai veikia trąšų, žemės ūkio žaliavų kainas, turi poveikį ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, mat nė viena sritis neapsieina be transportavimo, vadinasi, be degalų.
Žiema sumažins vartojimo apetitą
Tai kokia žiema mūsų laukia? I.Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad daug ramesnė nei pernai, mat Europa šaltajam sezonui ruošiasi atsakingai ir pildo turimas dujų saugyklas.
Nepaisant to, kad reikšmingo kainų šuolio neturėtume išvysti, šildymo ir kitų energetikos nešėjų kainos vis tiek turėtų mažinti lietuvių vartojimo apetitą.
„Jau keletą mėnesių iš eilės matome defliacinius procesus, tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį kainos po truputį mažėja, bet jos vis dar užsirakinusios rekordiniuose lygiuose po pernykščio šoko ir tai gyventojai jaučia. Jau matome, kad šiek tiek vangiau vartoja ne pirmojo būtinumo prekes ir paslaugas, matyt, žiemą tai pasireikš ryškiau“, – teigė ji.
Palūkanų normos išliks aukštos
Pernykštis žaliavų ir prekių infliacijos šokas išsikvepia, tačiau aukštas palūkanas dar kurį laiką matysime dėl nemažų paslaugų kainų.
„Įsibėgėjus atlyginimų augimui euro zonos šalyse, pagreitį įgavo paslaugų infliacija, nes paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro itin reikšmingą dalį. Europos Centrinis Bankas (ECB) pabrėžia šias grėsmes, dėl to greito atsitraukimo nuo palūkanų normų viršukalnės nežada. O finansų rinkų dalyviai tikisi, kad palūkanų normos pradės mažėti kitų metų viduryje“, – paaiškino ekspertė.
Pasak INVL ekonomistės, išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse įmonių ir gyventojų įsiskolinimo kredito įstaigoms lygis yra gerokai aukštesnis, tad ryškesnė ir išaugusių palūkanų normų įtaka ekonomikai.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuva šiam priešpriešiniam vėjui yra gerokai atsparesnė. Tiek privatus, tiek viešasis sektorius yra tarp mažiausiai įsiskolinusių ES. ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, būstą su kreditu yra įsigiję tik apie 17 proc. visų gyventojų“, – Lietuvos ekonomikos atsparumo pranašumus vardijo I.Genytė-Pikčienė.
Visgi tikėtina, kad Lietuva šiemet recesiją patirs. Tai bus stabtelėjimas, bet ekonomistė ragino prisiminti, kokią ilgą distanciją iki šiol šalis nubėgo, o ir pandemiją išgyvenome geriau nei daugelis kitų valstybių, tad visa ši patirtis padėjo pasiruošti kitiems išbandymams.
O po stabtelėjimo ir šiokio tokio smukimo žemyn kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti, nes rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą ekonominių veiklų ir nusiristų iki gyventojų, turėtų pavykti išvengti.
Ateinančiais metais infliacija grįš į įprastas vėžes, nedarbas ūgtels nežymiai ir, nors atlyginimų augimas lėtės, gyventojų perkamoji galia atsities, prognozuoja INVL vyriausioji ekonomistė.
Jos manymu, šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.
Lietuviai laukia mažesnių NT kainų
Aukštos palūkanų normos stipriai paveikė NT rinką, dėl aukštų palūkanų normų mažiau gyventojų gali ar nori imti paskolas. Jie ėmė lūkuriuoti, nes nežino, kas nutiks ateityje, laukia mažesnių būsto kainų.
O kainos priklausys nuo makroekonominės aplinkos – jei, anot ekonomistės, Lietuvos ekonomika greitai ir sėkmingai atsigaus, NT rinka kaipmat suaktyvės, o to tikimasi jau kitų metų viduryje, mat būtent tada daugelis prognozuoja palūkanų normų pokyčius.
Statybų sektoriui šiuo metu taip pat sekasi kiek sudėtingiau, nes daugelis anksčiau ir šiuo metu regimų veiksnių nėra jam palankūs. Štai pernai sektorius išgyveno žaliavų kainų šoką ir kitus išbandymus, o dabar negyvenamųjų pastatų statybomis užsiimančios įmonės susidūrė su sąstingiu, kai tuo metu gyvenamuosius pastatus statantieji patiria net nuosmukį.
„Bet tai kompensuoja inžinerinių pastatų ir statinių plėtra, kuri auga dviženkliais tempais. Taip yra todėl, kad labai taikliai ir laiku statybų sektorių ir ekonomiką pasiekė gausesnė ES struktūrinių fondų parama, kuri veikia kaip amortizatorius, pagalvė mūsų lėtėjančiai ekonomikai.
Kitąmet šios investicijos bus tęsiamos, nes bus gauti RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – red. past.) pinigai. Jie bus įlieti ir į energetikos sprendimus, kurie padės stiprinti mūsų energetinę nepriklausomybę“, – komentavo ekspertė.
