Prakalbo apie NT mokestį: kartais jį moka net ir tie, kurie neturi jokio NT

Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas pritaria minčiai, kad pastarųjų metų biudžetus Lietuvoje galima pavadinti „kairuoliškais“. Pasak jo, tas sakytina apie biudžetus visoje Europos Sąjungoje (ES). Politikas tvirtina, kad tai lėmė kilę įvairūs iššūkiai ir nenoras „susideginti“ savo politinės perspektyvas.

Politikas pažymėjo, kad dėl šio metu parlamente esančio NT mokesčio paketo socialdemokratai nusprendė paramą „palaikyti kitam laikotarpiui“.<br>Asociatyvi V.Balkūno nuotr.
Politikas pažymėjo, kad dėl šio metu parlamente esančio NT mokesčio paketo socialdemokratai nusprendė paramą „palaikyti kitam laikotarpiui“.<br>Asociatyvi V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ignas Dobrovolskas

Dec 27, 2023, 1:19 PM, atnaujinta Dec 27, 2023, 1:21 PM

„Ne „kairuoliškų“ biudžetų mes dabar ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje nesame matę jau kurį laiką, nes tai yra nauja mada. Paprastai „kairuoliški“ biudžetai pasižymi universaliais bruožais – šiek tiek didesnės išlaidos socialinėms reikmėms, biudžeto deficitas šiek tiek didesnis nei dešiniosios partijos būtų linkusios matyti ir pan.“ – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo G. Paluckas.

„Bet turint galvoje pastarojo laikotarpio iššūkius – pandemiją, karą, energetikos krizes ir kitus dalykus – jie (biudžetai – ELTA) negali nebūti „kairuoliški“ dėl paprastų priežasčių. Jeigu mėginsi užtikrinti tvarų biudžeto deficitą ar verši diržus, tai didelė visuomenės dalis kentės. Tai nė viena Vyriausybė, kairioji ar dešinioji, to sau leisti negali jeigu galvoja apie kažkokias politines perspektyvas“, – tvirtino jis.

Vis tik G. Paluckas tikino, kad kiekviena politinė partija net ir tokiu atveju turi alternatyvių idėjų, kaip pinigai galėtų būti valdomi bei išleisti.

„Bet kiekviena politinė partija matytų tam tikrus kitokius tų pinigų valdymo būdus arba paskirtį, kur tie pinigai galėjo būti išleisti. Priklauso nuo to, iš kokios pusės kalbi, pozicijos ar opozicijos. Tiek pagyrų, tiek kritikos gali sulaukti absoliučiai bet kuris biudžetas“, – sakė parlamentaras.

Kalbant apie mokesčius, žmonės bijo neaiškumo ir neapibrėžtumo

Neseniai LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad tik 3 proc. visuomenės pasisakytų „už“ visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Socialdemokrato nuomone, mokesčių klausimu gyventojai baiminasi neapibrėžtumo ir jiems turi būti aiškiau komunikuojama, kam bus panaudotos mokesčio lėšos.

„Žmonės bijo neaiškumo ir neapibrėžtumo. Kai kalbi apie mokesčius, turi ne tik paaiškinti, kad keisi mokesčius, bet parodyti kokios bus to mokesčio taikymo pasekmės“, – dėstė Seimo narys.

Jo nuomone, tie, kurie galvoja, kad šiuo metu esantis NT mokestis nėra visuotinis – klysta, nes lėšos sumokamos iš bendrųjų mokesčių.

„Nekilnojamo turto mokestis, kai kas įsivaizduoja, kad jis nėra visuotinis. Mes jį visi mokame, per savo bendruosius mokesčius, nes ta infrastruktūra, kuri tvarkoma, vystoma, ar tai gatvės, ar darželiai, tai yra iš mokesčių mokėtojų pinigų, biudžeto. Tą darome iš bendrųjų mokesčių, tik to nevadiname NT mokesčiu“, – tvirtino G. Paluckas.

„Labai dažnai sumokame mokestį net ir tie, kurie to NT net neturi, ar turi labai mažos vertės“, – aiškino jis.

Politikas pažymėjo, kad dėl šio metu parlamente esančio NT mokesčio paketo socialdemokratai nusprendė paramą „palaikyti kitam laikotarpiui“, bent kol Vyriausybė nuspręs, kokį modelį siūlo.

„Diskusiją pradėti savo keletą balsų davėme, bet po to į ką išvirto ta diskusija, tai tiesa pasakius, keistoka. Vyriausybė, Seimo komitetas turėjo skirtingus pasiūlymus kaip tai turėtų būti taikoma ir administruojama, galų gale ten velnias koją, matyt, nusilaužtų, todėl irgi nusprendėme savo paramą palaikyti kitam laikotarpiui, kuomet bent apsispręs ši Vyriausybė, ką ji siūlo, nes ir šiandienai nelabai yra aišku“, – dėstė parlamentaras.

ECB – lėtai veikiantis monstras, kuris „ne visada gerai mato“

G. Paluckas taip pat kritiškai vertina Europos Centrinio Banko (ECB) veiklą bei palūkanų normų didinimo politiką. Pasak jo, ECB į statistiką žiūri retrospektyviai, o tai tapo akivaizdu, kai bankas didino palūkanų normas, kai jau buvo akivaizdu, jog ekonomika, gamybos ir paslaugų teikimo apimtys traukiasi.

„Centrinis bankas, mano galva, perlenkė lazdą, nes reakcija buvo lėta, vėluojanti ir dabar turime prikaišiotų pagalių į ratus realiai ekonomikai, kuri negali atsigavinėti, eiti į priekį, nes pinigų, investicijų kaštai yra milžiniški“, – sakė socialdemokratas.

„ECB lėtai veikiantis monstras, kuris ne visada gerai mato. Akinius jiems reikėtų geresnius įsitaisyti, ir matyti tiek priežastis, tiek pasekmes savo veiksmų ir duomenis naudoti aktualesnius“, – pabrėžė jis.

Įvedant nerealias kvotas siauriname galimybė kai kurioms įmonėms augti

Galiausiai Seimo narys teigė, kad dabartinė darbo imigracijos politika Lietuvoje nėra itin efektyvi, o kai kuriems sektoriams įvedamos metinės užsieniečių įdarbinimo kvotos – nerealios ir trukdančios įmonėms augti.

„Žiūriu į tą klausimą labai paprastai ir statistiškai. (...) Yra transporto bendrovės, kurios auga ir plečiasi, jų darbo rinka pagrindinė nėra Lietuvoje, jie dirba Europoje, tai argumentas, kad atvažiavę vairuotojai kažkaip kokybiškai kenkia dabartinėms vairuotojų sąlygoms, matyt, negalime, nes atlyginimai ir tame sektoriuje kyla“, – tvirtino G. Paluckas.

„Įvesdami nerealias kvotas susiauriname galimybę kai kurioms įmonėms augti, nesukeldami grėsmės savo vidaus darbo rinkai ar platesne prasme visuomenės tvarumui. Kai kuriuose sektoriuose tos kvotos prasmės neturi“, – dėstė jis.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.