Gintarė Skaistė. Lietuva – atlyginimų augimo lyderė ir kiti sėkmės faktai

Pastarieji metai visoms regiono valstybėms buvo lyg išgyvenimas „audros akyje“. Pandemija, hibridinė Lukašenkos migrantų ataka, Rusijos karas prieš Ukrainą, lėmęs didelius karo pabėgėlių srautus, energijos kainų svyravimus, infliacijos šuolį. Todėl politikams tai buvo pilnas greitų sprendimų laikas. Šiandien galime įvertinti kieno pasirinkti krizių valdymo būdai buvo optimaliausi.

Gintarė Skaistė.<br>LR Finansų ministerijos nuotr.
Gintarė Skaistė.<br>LR Finansų ministerijos nuotr.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės.
Daugiau nuotraukų (6)

Dr. Gintarė Skaistė yra Finansų ministrė ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nare

Jun 28, 2024, 2:32 PM

Saugumo stiprinimui Lietuvoje sutelktas platus politinis palaikymas leido dvigubai – nuo 1 iki 2 mlrd. eurų – padidinti gynybos finansavimą. Fizinio barjero statyba pasienyje įvyko rekordiškai trumpais terminais ir įtelpant į biudžetą. Praėjusią savaitę priimtas Gynybos fondo įstatymas užtikrina ilguoju laikotarpiu reikalingą 3 proc. BVP finansavimą krašto apsaugai. Šis sprendimas leidžia jau šiemet sudaryti reikalingas sutartis ir atlikti pirmus avansinius mokėjimus. Galime būti tikri, jog nacionalinės divizijos formavimas stiprinant oro gynybą, Vokiečių brigados priėmimas, aktyvaus rezervo aprūpinimas vyks numatyta ambicinga apimtimi ir laiku.

Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės. Rusijos manipuliacijų nulemtų energijos kainų šuolių sušvelninimui buvo parengtas milijardinės apimties žmonėms ir verslui skirtas paramos paketas. Kartu ženklios investicijos nukreiptos į atsinaujinančios energetikos plėtrą. Neturime naftos ar dujų, tačiau turime saulę, vėją ir upes. Todėl perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energetikos yra mūsų savarankiškumo ir nepriklausomybės garantas. Tad didiname ambiciją – 2027 metais galėsime visiškai savarankiškai apsirūpinti elektra iš vietinių generacijos šaltinių, daugiausiai dėl sparčiai augančios vėjo ir saulės energetikos apimčių Lietuvoje.

Žmonių pajamų didinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo mūsų Vyriausybės strateginis pasirinkimas. Apsisprendimas ne žaisti atskiromis mokestinėmis lengvatomis, bet investuoti į žmonių pajamų didinimą pasireiškia augančia perkamąja galia ir aukštu vartotojų pasitikėjimo rodikliu. Nepaisant aukštų energijos kainų paveiktos infliacijos, šiemet žmonių perkamoji galia viršys prieškarinį lygį. Pastaraisiais metais skirtas dėmesys tiek viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, tiek ir senatvės pensijų didinimui. Pavyzdžiui, nuo kadencijos pradžios vidutinė pensija išaugo 61 proc., o mokytojų atlyginimas rugsėjį bus 71 proc. didesnis nei perėmus Vyriausybės vairą.

Investicijos – tiek viešos, tiek privačios yra ekonomikos variklis. Pastaraisiais metais 1,6 mlrd. eurų vertės priemonių ekonomiką pasiekė per įvairias ES lėšomis finansuojamas priemones. Neišvengiamai tai prisideda prie mūsų verslo konkurencingumo ir atsparumo. Taip pat, kadencijos metu keturios skirtingos nacionalinės plėtros įstaigos buvo sujungtos į vieną stiprų nacionalinį plėtros fondą. Jis tapo tvirtu finansiniu Lietuvos verslo partneriu, prisidėsiančiu prie ekonomikos transformacijos. Papildomai, siekiant suteikti galimybę augti inovatyvioms, perspektyvioms įmonėms, sukurta finansinė priemonė „Milijardas verslui“. Pagal apimtis – tai rekordinė finansinė priemonė mūsų šalies istorijoje.

Rezultatai. Lietuvos ekonomika visų šių siūbavimų metu demonstravo išskirtinį atsparumą. Pozityvūs ekonominiai šalies rodikliai rodo, jog taikytos priemonės pasiteisino. Objektyvumo dėlei įvertinkime kaip Lietuva atrodo regiono ar žemyno kontekste:

1. EBPO paviešino statistiką, rodančią, kad 2019–2024 m. Lietuva tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių užima pirmą vietą pagal realaus darbo užmokesčio augimą. Šis aspektas reiškia, kad statistikoje yra atimti infliacijos veiksniai. Lietuvoje realus darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu augo 14,22 proc., kai EBPO vidurkis – 0,35 proc.

2. Vidutinės metinės infliacijos rodiklis, Eurostat kovo mėn. duomenimis, sudaro 0,4 proc. ir yra mažiausias Europos Sąjungoje. ES vidurkis – 2,6 proc.

3. Paskutinėse Europos Komisijos projekcijose šiemet Lietuvai numatomas sparčiausias ekonomikos augimas Baltijos šalyse, sieksiantis 2 proc. BVP. Latviams projektuojamas – 1,7 proc. augimas, o estams – -0,5 proc. BVP ekonomikos susitraukimas.

4. Lietuviai šiuo metu didžiausi optimistai Europoje. Vartotojų lūkesčius atspindintis pasitikėjimo rodiklis jau kuris laikas yra aukščiausias ES. Lietuvoje – gegužės mėnesį sudarė 5,5 punkto, kai ES vidurkis neigiamas – minus 13,2 punkto. Kaimyninėje Latvijoje – minus 11,6, ekonominį nuosmukį patiriančioje Estijoje – minus 28,1 punkto.

5. Pasauliniame Šveicarijos tarptautinio valdybos instituto IMD konkurencingumo reitinge Lietuva iš 32-tos vietos šiemet pakilo į 30-tą poziciją tarp 67 šalių. Lietuva pirmą kartą nuo 2020 metų aplenkė Estiją, kuri nukrito į 33-ią vietą, taip pat ir Latviją su 45-ta vieta.

Regioninė ekonominė sėkmė pasiekta neaukojant finansinio tvarumo. Nors kasmet valstybės biudžeto rengime didelę dalį užimdavo krizių valdymo sprendimai, valdžios sektoriaus deficitas pastaraisiais metais faktiškai būdavo žemesnis nei ES ar kaimyninių šalių vidurkiai. Vykdyta anticiklinė politika prisidėjo prie nuoseklaus ekonomikos atsigavimo. Per kelerius pastaruosius metus perskirstymo per biudžetą lygis išaugo nuo 30 iki 33 proc. BVP, o valstybės skola išliko žemesnė nei 40 proc. BVP. Tai vis dar vienas mažiausių rodiklių Europoje.

Esame teisingame kelyje – įsipareigoję ginti ir auginti mūsų valstybę. Kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos, mūsų bendrasis vidaus produktas vienam žmogui nesiekė nei pusės ES vidurkio. Praėjusiais metais BVP vienam asmeniui pagal perkamosios galios indeksą sudarė 86 proc. ES vidurkio, kai Estijoje – 81 proc., o Latvijoje – 71 proc. Esame aplenkę ne tik savo kaimynus, bet ir tokias valstybes kaip Portugalija ar Graikija, gyvename panašiai kaip ispanai.

Įvertinant užsispyrusį lietuvišką charakterį, darbštumą ir kūrybišką natūrą, tikiu, kad jau artimiausią dešimtmetį pasieksime ir viršysime europinį vidurkį. Nesustokime, juk visi mes esame Lietuvos sėkmės kalviai – kartu prisidedame prie saugios, pasiturinčios, žalios ir inovatyvios Lietuvos kūrimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.