V.Jankauskas teigė, jog tokius elektros kainos šuolius lėmė vokišku žodžiu vadinamas Dunkelflaute (iš vok. k. – tamsu, štilis) periodas: tampame vis labiau priklausomi nuo atsinaujinančios energijos, o pastaroji labai priklausoma nuo specifinių klimato sąlygų.
„Nešviečia saulė arba nešviečia tiek, kiek galėtų, o taip pat nėra vėjo. Abi bėdos sutapo vienu metu“, – paaiškino ekspertas.
Jo teigimu, tokios klimatinės sąlygos vargina ir kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, Skandinavijos šalis.
„Antras dalykas – labai pabrango dujos, o kol nėra saulės ir vėjo, reikia kurti dujomis varomas elektrines, o jų pagaminama elektra yra brangi“, – teigė V.Jankauskas.
Koją kiša šalčiai
Valstybinės energetikos tarnybos tarybos pirmininkas R.Pocius sako, jog piko laikotarpiais labai svarbus elektros energijos naudojimas arba poreikis, o elektros energijos kainą sudaro pasiūla ir paklausa.
„Kaip tyčia, tokių šalčių neturėjome visą žiemą, pastarosiomis naktimis vis pasiekiami šios žiemos šalčio rekordai, tad piko laikotarpiais ženkliai išauga elektros vartojimas: žmonės šildosi elektra“, – kalbėjo R.Pocius.
Įtaką daro ir pažeista linija – Baltijos šalys negali pilna apimti importuoti elektros energijos iš Skandinavijos.
„Reikia tikėtis, jog iš atsinaujinančių energetikos šaltinių generacija padidės ir elektros kaina kris. Pagal mūsų prognozes, vidutinė vasario mėnesio elektros kaina galėtų siekti apie 90–130 eurų už megavatvalandę, tikėkimės, kad ji stabilizuosis“, – vylėsi valstybinės energetikos tarnybos tarybos pirmininkas.
Reikia apsaugoti vartotojus
Anot V.Jankausko, nors šiuo metu dujų kainos yra sumažėjusios, dar visai neseniai jos mušė rekordus – siekė 58 eurus už megavatvalandę ir kainavo dvigubai brangiau nei pernai tuo pačiu metu.
Anot profesoriaus, tai lemti galėjo perteklinis Europos Sąjungos (ES) reguliavimas.
„Pardavėjas mato, jog ES yra įpareigojusi kiekvieną šalį užpildyti savo dujų saugyklas, o šiuo metu turime mažiau nei 50 proc. užpildytų dujų saugyklų kiekio. Tai pardavėjui duoda labai gerą ginklą, nes jis žino, kad dujas vis tiek šalys turės pirkti“, – paaiškino V.Jankauskas.
Jis pridūrė, jog svarstoma šį reguliavimą kiek švelninti, kad dujas būtų galima nupirkti tuomet, kai jos yra pigesnės.
Tiesa, R.Pociaus teigimu, tokia taktika ne visada pasiteisina.
„Taip, gali laikyti dujas saugykloje, o joms pabrangus galima išlošti, tačiau gali nutikti ir priešingas variantas – dujos gali atpigti, tuomet vis tiek turėsime gaminti brangią elektros energiją“, – sakė laidos svečias.
Anot jo, siekiant apsaugoti buitinius vartotojus, kartu su gamintoju „Ignitis“ yra nutarta, jog energija turi būti diversifikuojama arba, kaip aiškino R.Pocius, kiaušiniai negali būti laikomi vienoje pintinėje.
Jis ramino, jog buitiniai vartotojai tiesioginės neigiamos įtakos galutiniams tarifui ateityje nepajus.
„Ignitis“ pirmajam pusmečiui dalį kainos labai geromis sąlygomis yra užfiksavęs – 33 eurai už megavatvalandę“, – užtikrino ekspertas.
Jis pridūrė, jog svarstoma kainas fiksuoti ir ilgesniam laikotarpiui, siekiant išvengti didelių svyravimų.
Infrastruktūros trūkumas
Anot R.Pociaus, pigią elektros energiją Skandinavijoje lemia tai, jog didžioji dauguma jų energijos pagaminama hidroelektrinėse arba atominėse elektrinėse.
Galimybę Lietuvai pigesnę elektros energiją riboja tinkamos infrastruktūros trūkumas – nėra pakankamo galingumo jungčių.
„Paprastai taip ir būna, kad jei kainų skirtumo nėra tarp skirtingų valstybių, tai reiškia, kad infrastruktūros jungtys yra pilnai išvystytos, patenkina visą poreikį. Išeitis turbūt ir būtų – stiprinti jungtis, kad būtume kuo mažiau izoliuoti rinkos prasme“, – svarstė R.Pocius.
Artimiausioje ateityje planuojama dalį elektros jungties su Lenkija skirti prekybai, taip Lietuva galėtų elektros energiją importuoti iš kontinentinės Europos.
V.Jankauskas taip pat kalbėjo, jog daugiau gerų jungčių suvienodintų kainą visoje Europoje.
Tiesa, ne visos šalys nusiteikusios naujų elektros jungčių tiekimui, mat, tokiu atveju, energetikos kainos kiltų pas juos.