Tuo įsitikinęs Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kalbėjęs ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2025“.
Kaip svarbiausią prioritetą ministras įvardijo atsinaujinančios energetikos plėtros spartinimą.
„Kalbant apie instaliuotą galią, šiandien turime panašiai 4 gigavatus atsinaujinančios energijos: tiek saulės, tiek vėjo. 2028-aisiais, per artimiausius ketverius metus, ją turime padvigubinti iki 8 gigavatų. Toks – vienas esminių tikslų“, – vardijo Ž.Vaičiūnas.
Antrasis aspektas, kur kreipiamas dėmesys – kaupimo įrenginių plėtra ir visos elektros energijos kaupimo ekosistemos vystymas. „Reikia pripažinti, kad energetikos sistema vystosi dinamiškai ir šita dimensija dar nėra pakankamai išnaudota. Tam matome labai didelį potencialą. Energetikos ministerija planuoja užtikrinti tinkamas paramos priemones visiems klientams“, – žadėjo ministras.
Kai kurios paramos priemonės šiemet jau pradėtos dalinti. Netrukus, kovo 27 d., prasidės kitas etapas, per kurį bus paskirstyta papildomai 15 mln. eurų kaupimo įrenginių sistemoms gaminantiems vartotojams, kurie turi įsirengę saulės elektrines.
Kovo 27 d. taip pat startuos priemonės, orientuotos į kaupimo įrenginius iki vienos megavatvalandės.
Iki birželio 17 d. dalijama parama įrenginiams, kurie susiję su balansavimo rinkos plėtra – kaupimo įrenginiams, kurie jungiami prie „Litgrid“ tinklų.
„Manau, čia Lietuva turi unikalią galimybę – tas laikas ilgai nesitęs. Kadangi nuo vasario 5 d. turime veikiančią bendrą Baltijos šalių balansavimo rinką, tai yra puiki proga mums išnaudoti šias perspektyvas ir užimti tam tikrą ir lyderiaujančią poziciją regione.
Dėl to skatiname vystytojus investuoti, suprantame, kad apetitai tam yra – trūksta tam tikrų finansinių galimybių. Jau artimiausiu metu planuojame paskelbti derinimui paskolos priemonę iš ILTE (Nacionalinis plėtros bankas – red. past.) finansavimo priemonės, kuri skirta atsinaujinančiai energetikai – saulei ir vėjui.
Prie to numatome prijungti ir kaupimo įrenginius: kad rinka galėtų pasiskolinti rinkos sąlygomis, nes tai susiję su balansavimo rinka – jeigu būtų lengvatinės paskolos, jie negalėtų dalyvauti balansavimo rinkoje.
Tikimės, kad šis signalas bus išgirstas“, – konferencijoje kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Jis tikino: nebus pamiršti ir kaupimo įrenginiai, kurie nėra prijungti prie saulės ir vėjo parkų – tam taip pat ruošiamos finansinių paskolų priemonės.
„Svarbu paminėti paskolas savivaldybėms. Kalbu apie galimybę savivaldybėms pačioms pasiskolinti – numatoma galimybė joms iš paskolinės priemonės pasidengti vadinamąjį rezervavimo mokestį.
Iki šiol tai buvo viena kliūčių – reaguojame ir situaciją taisome. Tai reiškia, kad savivaldybės iš paskolos galės padengti rezervavimo mokestį. Tam skirsime iki 50 mln. eurų“, – planus pristatė Ž.Vaičiūnas.
Pasak jo, naujausias strateginis projektas – dėmesys klientui: strateginiai projektai turi duoti konkrečią naudą vartotojams. Kaip pavyzdį Ž.Vaičiūnas pateikė gaminančių vartotojų priemonę: tie, kurie teisingai užpildo paraiškas ant namų stogų įrengiamoms saulės elektrinėms, finansavimą turi gauti ne vėliau kaip per 20 dienų.
„Imamės ir vadinamosios katiliukų priemonės – vartotojai neturėtų būti biurokratinių niuansų įkaitai.
Akcentuočiau dar vieną svarbų momentą. Gaunu labai daug nusiskundimų tiek iš individualių buitinių vartotojų, tiek iš verslo bendruomenės dėl ilgų terminų, procedūrų. Šie klausimai bus sprendžiami“, – žadėjo Ž.Vaičiūnas.
Ministro teigimu, po sinchronizacijos projekto įgyvendinimo kalbame ne tik apie iššūkius, bet ir apie galimybes. Jis pabrėžė elektros kaupimo ekosistemos plėtros būtinybę, taip pat – reikalingus veiksmus, kurie susiję su elektros energijos eksporto galimybėmis.
Pasak Ž.Vaičiūno, pastangos dedamos ir dirbant su Baltijos šalių ir Vokietijos elektros energijos jungtimi.
Klausimas, kuris sulaukia vis daugiau dėmesio – naujosios galimybės, susijusios su kritinės energetinės infrastruktūros apsauga.
„Čia iš Lietuvos perspektyvos formuluojame aiškią žinią, kad tiek sinchronizacijos projekto infrastruktūrai, tiek visai kitai energetinei infrastruktūrai ir jūroje, ir sausumoje būtinos papildomos ES priemonės – tiek finansinės, tiek praktinės.
Tikiu, kad mūsų siūlymai kitoms ES šalims pademonstruoti, kad infrastruktūros apsaugos priemonėse galime pateikti įdomių, unikalių ir svarbiausia greitų sprendimų, sulaukia vis didesnio dėmesio“, – „Lietuvos Davoso“ forume kalbėjo Ž.Vaičiūnas.