Kelionė tikslo link prasidėjo prieš dvejus metus, kai Lietuvos kosmoso asociacija paskelbė apie idėją sukurti ir į kosmosą paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą.
Lietuvių idėjos sužavėjo NASA
Iš pradžių Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams Laurynui ir Vyteniui bei jų bendraminčiams palydovo kūrimas buvo tik būdas praleisti laisvalaikį. Tačiau jaunuolius įtraukusi veikla greitai privertė atsisakyti kitų darbų ir, įsteigus ne pelno siekiančią organizaciją „Inovatyvūs inžineriniai projektai“, visą dėmesį sutelkti palydovo kūrimui.
Postūmiu tapo ir pernai iš JAV nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimų centro (NASA) Ameso centro direktoriaus gautas kvietimas stažuotis didžiausioje ir galingiausioje pasaulyje kosmoso agentūroje. Ameso centro vadovą sudomino 27 metų Lauryno ir metais jaunesnio Vytenio darbai ir idėjos, o po pusmečio, šių metų liepą jiedu jau buvo Kalifornijoje.
NASA Ameso centre lietuviai mezga pažintis, kaupia patirtį ir žinias šiuo metu bene svarbiausiam savo projektui.
„Įgijome neįkainojamos patirties, kurios negausi jokiuose vadovėliuose“, - apie stažuotę NASA kalba Vytenis, priduriantis, kad jiems tenka daug ko mokytis.
Problemas suvokia kaip uždavinius
Vis dėlto klausantis Vytenio ir Lauryno pasakojimo apie palydovo kūrimą, tampa akivaizdu – šie vaikinai žino, ką daro, ir daro tai aistringai.
Jų žodyne neegzistuoja žodis „problema“. Problemą jie suvokia kaip uždavinį. „Juos mes priimame kaip iššūkius, susitvarkome, sudedame varneles ir judame toliau“, - kalba Vytenis.
Vilnietis Laurynas pasakojo, kad iš pradžių sunkiausia buvo surasti sudėtingam projektui motyvuotų ir kompetentingų žmonių: „Palydovų kūrimas yra tarpdisciplininė sritis, kuri reikalauja daugybės skirtingų mokslo ir inžinerijos šakų išmanymo. Šiam tikslui subūrėme žmones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“.
Vytenis priduria, kad sunkumų kyla ir dėl projekto finansavimo. „Tačiau šį klausimą taip pat sprendžiame, pinigai yra tik įrankis tikslui pasiekti, jei jų nėra – darbai nesustoja, tiesiog jiems atlikti reikia daugiau laiko“, - savo požiūrį dėsto kosmoso aistruolis. „Tokio palydovo, kokį kuriame mes, vidutinė iškėlimo į kosmosą kaina sudaro apie 170 tūkst. litų. Maždaug tiek pat kainuoja ir pagaminti patį palydovą, įskaitant ir žmogiškuosius išteklius. Palydovo gamybos kaštai labai priklauso nuo to, ar komponentai bus perkami užsienyje ar gaminami Lietuvoje. Kai kurios įmonės Lietuvoje - bendrovės „Precizika-MET SC“ ir „LT LAB“ - jau sutiko prisidėti prie tam tikrų palydovo dalių gamybos“, - tikina Laurynas.
Taip pat racionaliai vaikinai žvelgia ir į komandinį darbą. Oficialiai „Inovatyvių inžinerinių sprendimų“ direktoriumi esantis Vytenis tikina, kad dirbant taiko plokščią organizacinę struktūrą – nėra konkrečios hierarchijos, niekas nepriima galutinio sprendimo be kito žinios.
„Projektas rizikingas, todėl turime nuolat save tikrinti. Dirbame panašiai kaip ir kompiuteriai moderniuose orlaiviuose: jei trys balsuoja, kad sprendimas geras – judame toliau, jei ne – ieškome toliau. Gal atrodo keistai, bet iš karto padarome maksimaliai teisingai, nereikia vėliau taisyti klaidų ir grįžti prie senesnės užduoties – tai sutaupo laiko ir padeda išlaikyti motyvaciją bei kovinę dvasią“, - tikina iš Jonavos kilęs Vytenis.
NASA – jau be legendų ir herojų
Kovinės dvasios persunktas lenktyniavimas, dramatiškas heroizmas – tokie stereotipai dar visai neseniai lydėjo NASA, o juos stiprino populiariosios kultūros filmai, knygos, komiksai.
Antai ir pirmasis Mėnulyje 1969-aisiais išsilaipinęs žmogus - amerikietis N. Armstrongas tapo legenda ir buvo supamas šlovės, kurios nei siekė, nei norėjo.
Laurynas ir Vytenis taip pat tikina, kad nei jie – jaunieji kosmoso entuziastai, nei NASA dirbantys žmonės šiais laikais nelaiko savęs herojais.
„Legendos ir herojai gimė Šaltojo karo metais, kai reikėjo įrodyti, kuri ideologija atves pasaulį į šviesą – kapitalizmas ir socializmas. Taip atsirado ir legendiniai astronautai ir kosmonautai. Ypač Sovietų Sąjunga trimitavo požiūrį, esą kosmonautai yra daugiau nei paprasti žmonės.
Dabar viskas kitaip – nors kosmosas ir liko neaprėpiamas paslapties plotas, politika nebeturi tokios didelės reikšmės. Marso misijos ir kolonizavimas, Mėnulio ir tolimų planetų tyrimai, raketų varikliai, moksliniai eksperimentai kosmose ir gyvybės ieškojimas už Žemės ribų – tai yra NASA žmonių kasdienybė, savaime suprantami dalykai“, - praeitį ir dabartį lygina Vytenis.
Tikslas - sudaužyti lietuvių priešiškumo uždangą
Ir nors pro geležinę uždangą sovietiniais laikais veržęsi NASA ir kosmoso užkariavimo mistiškumas – jau praeitis, lietuviai kelia sau ne mažiau herojišką užduotį.
„Skeptiškas lietuvių požiūris į astronautiką ir kosmoso tyrinėjimus – nuolatinis mūsų galvos skausmas. Problema – ne tik mažos šalies kompleksas, bet ir neigiamas požiūris į kosmines technologijas apskritai. Šiuo atveju kaltas ne tik mūsų tautinis mentalitetas, bet tiesiog klaidinga žmonių samprata. Technologijos tobulėja tokiu greičiu, kad žmogaus protas nepajėgia to suvokti ir prisitaikyti“, - įsitikinęs Laurynas, priduriantis, kad šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti rimtus mokslinius eksperimentus kosmose su palydovais, telpančiais ant delno.
„Tikimės, kad mūsų darbai padės galutinai sugriauti šią geležinę priešiškumo uždangą“, - antrina Vytenis.
Kosmoso entuziastams Laurynui ir Vyteniui taip pat dažnai tenka išgirsti klausimą – kam Lietuvai viso to reikia? Vaikinams šis klausimas neatrodo keistas, ir jie jį priima su sau būdingu racionalumu.
„Tai mūsų pašaukimas ir pareiga. Mes privalome tyrinėti, ieškoti ir atrasti žmonijos gerovės ir išlikimo labui. Mes taip įpratome prie gero gyvenimo, kad pamiršome, jog šiuolaikinis pasaulis su globaliomis komunikacijos sistemomis, internetu būtų neįsivaizduojamas, jeigu mūsų protėviai nebūtų ryžęsi rizikingai kelionei į kosmosą. Mes neturime teisės sustoti“, - įsitikinęs Laurynas.
Bent jau dėl Lauryno ir Vytenio galime būti tikri – jie nesustos.
