Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) gyvenantis Aurimas Kriauza sako, kad Dubajaus valdžia siekia, jog gyvenimas emyrate atrodytų lyg pasaka – vietinė žiniasklaida praneša tik geras naujienas, o juodojo aukso telkiniai leidžia dykumoje kurti stebuklus – septynių žvaigždučių viešbutį „Burj Al Arab“, aukščiausią pastatą pasaulyje – 829 metrų „Burj Khalifa“, didžiausią sniego parką, šokantį fontaną, begalinį „Dubai Mall“ prekybos centrą su įspūdingu akvariumu...
Žinoma, arabų šeichų ambicijas įgyvendinti padeda iš svetur atvykusi armija juodadarbių, kurių atlyginimas kartais nesiekia nė 500 litų per mėnesį po svilinančia saule. „Dubajus – ne vien turtuolių miestas. Tikras tautų katilas, didžiulė etninė ir socialinė įvairovė. Vieni žmonės čia per metus uždirba tris milijonus, o kiti – vos tris tūkstančius dolerių“, – dėsto iš Vilniaus į JAE su žmona persikraustęs A. Kriauza. Lietuviui Dubajuje tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis, kuriems prireikia jo paslaugų. A. Kriauza išpildo ir „Opel Omega“, ir „Rolls-Royce Phantom“ savininkų pageidavimus.
Į Dubajų skrido ne iš baimės
Lietuvoje A. Kriauza 2011 metų pavasarį išėjo iš darbo tarptautinėje kompanijoje ir ėmėsi savo verslo.
„Mano širdis visą gyvenimą linko prie automobilių. Domiuosi šios srities naujovėmis, ši tema man atrodo neišsemiama“, – tikina automobilius remontuojantis vilnietis, kuris savo pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu.
Netrukus A. Kriauzai atsirado galimybė išbandyti žinias ir įgūdžius JAE.
„Į Arabijos pusiasalį vykau ne todėl, kad norėjau pabėgti iš Lietuvos ir išvengti krizės. Mus suviliojo nuotykis ir galimybė praplėsti pasaulėžiūrą, pažinti naujas šalis ir kultūras“, – A. Kriauza su žmona Jovita į Dubajų persikėlė prieš pusantrų metų. Per tą laiką meistro iš Lietuvos rankose atsidūrė daugybė įspūdingų žaisliukų – prabangiausių pasaulio automobilių.
Lietuvį iš pradžių stebino tviskantys ir naujausios įrangos pilni „Aston Martin“, „Bentley“ ar „Bugatti“ modeliai. Dabar nuostabos nebeliko. „Žiūriu, kaip į paprasčiausią metalą, nes darbas su brangiais automobiliais tapo kasdienybe“, – A. Kriauza nejaučia nerimo taisydamas „Ferrari FF“ įlinkimus. Meistras vienodai kruopščiai remontuoja ir pigų, ir brangų automobilį.
Dažnai lietuvio pagalbos prašo naudotų automobilių prekeiviai. „Ne vieną tūkstantį kilometrų nuriedėjęs automobilis kažkam bus naujas. Todėl jis turi atrodyti idealiai“, – pastebi A. Kriauza ir priduria, kad Dubajuje patys populiariausi yra automobiliai, kurių vertė svyruoja nuo 20 iki 100 tūkst. litų.
Apie 95 proc. lengvųjų automobilių JAE yra su automatinėmis pavarų dėžėmis. Litras benzino kainuoja maždaug 1,15 lito, o litras dyzelino – apie 3 litus. Tad visi lengvieji automobiliai Dubajuje, pasak A. Kriauzos, varomi benzinu; dyzeliną naudoja tik sunkioji technika.
Susikalbėti nesunku
Dviejų milijonų gyventojų mieste dažniau sutiksi indą negu arabą. Mat arabai sudaro tik 17 proc. Dubajaus gyventojų, o indai – daugiau negu pusę. Atvykėliai iš Indijos, Pakistano, Bangladešo ir Filipinų – pigi darbo jėga, aptarnaujanti vietos turtuolius.
Būtent su šeichų tarnais dažniausiai tenka bendrauti A. Kriauzai. Jie atveža remontuoti prabangius savo darbdavių automobilius.
Gausi nekvalifikuota darbo jėga yra labai svarbi JAE. „Tačiau jie tikrai nepasižymi dideliu protu ir sugebėjimu mąstyti. Jie visada turi atsakymą į tavo klausimą, bet tai nereiškia, kad jie sako tiesą“, – Dubajaus gyventojų savybes pastebėjo lietuvis. Jam ne iškart pavyko susitaikyti su tuo, kad laiko terminai arabų pasaulyje tarsi neegzistuoja: „Kai tau pasako, kad „atvyksime po kurio laiko“, tai gali reikšti vizitą po valandos arba niekada.“
Paprasti darbininkai uždirba nuo 400 litų per mėnesį iki 1,5 tūkst. litų. Aukštesnės pakopos socialinė klasė – žmonės, dažniausiai iš Filipinų, kurie turi daugiau įgūdžių ir proto. Jie uždirba 2–4 tūkst. litų per mėnesį. O šią ribą atlyginimo peržengusių žmonių juodadarbiais jau nepavadinsi.
„Ilgiau pagyvenus Dubajuje, pradedi suprasti, kad arabai mėgsta viską išpūsti, žiniasklaida skelbia tik teigiamas naujienas. Visa gerovė laikosi ant nekvalifikuotos darbo jėgos pečių. Matai, kaip viskas po truputį griūna. Man tai primena sovietinius laikus, kai visur vyravo lenktynių su Vakarais dvasia, noras priblokšti pasaulį, o eterį valdė tik geros naujienos, tarsi aplink neegzistuotų jokios bėdos“, – įspūdžiais dalijasi vyras.
Užtat A. Kriauzai patinka, kad Dubajus yra atviras ir svetingas kitataučiams: „Galima sutikti visų pasaulio tautų atstovų ir tai nieko nestebina.“
Užrašai Dubajuje – arabų ir anglų kalbomis. Nors arabų kalba yra pagrindinė, angliškai supranta ir kalba kur kas daugiau žmonių. „Dažniausiai čia vartojama labai supaprastinta anglų kalba, nes daugelio žmonių kalbos žinios yra menkos. Kai Dubajuje britai su vietiniais ima kalbėti sau įprasta taisyklinga anglų kalba, niekas jų nesupranta ir nebendrauja. Net britams čia tenka prisitaikyti“, – šypteli pašnekovas.
Patinka saugumas
Į Dubajų Aurimas su žmona Jovita atvyko lapkričio mėnesį, kaip tik pasibaigus karščio sezonui, oras vėso. Tad priprasti prie Arabijos pusiasalio klimato nebuvo sudėtinga.
Tačiau kai prasidėjo kaitros laikotarpis, lietuviai pajuto, kaip gruzdina dykumos keptuvė. „Karštis iš pradžių labai stebino, tačiau, pasirodo, kad žmogaus organizmas labai sparčiai adaptuojasi. Net per vasaros dieną, kai pavėsyje tvyro 50 laipsnių kaitra, įmanoma dirbti. Žinoma, saulės atokaitos geriau vengti, – pasakoja A. Kriauza ir priduria, kad per vasaros atostogas Vilniuje termometras taip pat ne kartą rodė 35 laipsnius karščio. – Visa Lietuva leipo, o man tai buvo labai maloni temperatūra.“
Pasak pašnekovo, „šaltuoju“ metų laiku temperatūra dieną būna apie 25-30 laipsnių šilumos, o naktį – 10-15 laipsnių. „Svarbiausia – nėra drėgmės. Kaip bebūtų keista, gerasis sezonas yra pakankamai ilgas, trunka apie 6 mėnesius“, – pastebi A. Kriauza, kuris prieš atvykdamas dirbti į Dubajų jau kartą buvo čia apsilankęs kaip turistas, tad žinojo, ko tikėtis.
Balandžio viduryje, kai Lietuvos miestai pagaliau baigė šildymo sezoną, Dubajuje oro temperatūra siekė 35 laipsnius ir daugiau. „Manau, kad joks europietis čia iki galo nepripras prie vasaros karščio ir drėgmės – pabuvus lauke ilgiau negu 5 minutes visas kūnas būna šlapias nuo galvos iki kojų“, – pasakoja A. Kriauza.
Per karščius Dubajaus gatvėse galima pamatyti ne vieną automobilį, paliktą gatvėje su įjungtu varikliu. Kol veikia variklis ir oro kondicionavimo sistema, salonas neprikaista. „Neseniai valdžia net išleido įstatymą, kad draudžiama palikti automobilį įjungtu varikliu, jeigu nieko nėra viduje. Tačiau ne visi šio draudimo paiso“, – pripažįsta lietuvis. Visų automobilių stiklai yra tamsinti. „Už priekinio lango stiklo įtaisau apsaugą nuo saulės, antraip grįžęs vargiai galėčiau rankose išlaikyti įkaitusį vairą“, – teigia A. Kriauza.
Lietuvis pastebi, kad nuolatinė saulė teigiamai veikia žmonių emocijas, savijautą – dauguma praeivių gatvėje šypsosi. Tokios giedros nuotaikos A. Kriauzai trūko Vilniaus gatvėse. „Dubajus nevaržo, leidžia atsipalaiduoti, mėgautis gyvenimu. Todėl jame puikiai jaučiasi turistai. Mane ypač žavi saugumas – mažai vagysčių, žemas nusikalstamumas. Gali palikti piniginę ant vairuotojo sėdynės ir nerakinti automobilio – jos niekas nepaims“, – tikina vyras.
Labiausiai jį apstulbino vienas klientas, kuris paskambino ir paprašė atvykti į namus suremontuoti automobilio: „Šiuo metu namuose nieko nėra, todėl garažo vartus atsidaryk pats. Sutvarkyk mašiną. Raktelis – ant priekinio stiklo. Kai baigsi, raktelį palik toje pačioje vietoje.“ Taisomo automobilio vertė siekė kelis milijonus litų.
Svarbiausia automobilio savybė – išorės blizgesys
Arabai Dubajų vadina Persų įlankos perlu ir Artimųjų Rytų prekybos sostine. Gyventojų gerovę garantuoja gausūs naftos ištekliai.
„Automobilių pardavimo mastai yra sunkiai įsivaizduojami. Parduodama labai daug brangių ir prabangių automobilių. Tačiau pasižvalgę kelyje daug brangenybių nepamatysite. Gatvėse važinėja standartiniai ir gana seni automobiliai. Juk didžioji dalis populiacijos yra nedideles pajamas gaunantys asmenys. Jeigu norite pamatyti daug prabangių automobilių, iškiškite nosį į lauką savaitgalį – būtent tada jie išrieda į gatves“, – dėsto A. Kriauza. Jis pastebi, kad Dubajaus gyventojai mėgsta pasipuikuoti savo automobiliais, todėl mašinos išvaizda yra svarbiausia.
„Viduje gali būti baisus sąvartynas, bet išorė turi būti nepriekaištinga, be jokio įbrėžimo ar įlenkimo. Iki šiol negaliu atsistebėti automobiliais, kurių viduje viskas tebėra uždengta plėvele, paliktos visos naujo automobilio transportavimo medžiagos ir užrašai. Tai daroma dėl to, kad visi aplink matytų ir suprastų, kad šis modelis yra naujas, nors iš tikrųjų naudojamas ilgiau negu metus“, – pasakoja lietuvis, kuris užsiima automobilių tiesinimu be dažymo. Šio amato lietuvis išmoko iš meistro užsienyje ir automobilius tiesina jau penkerius metus.
Vyras įkūrė bendrovę autotiesinimas.lt, vėliau nusprendė kartu su konkurentu įsteigti bendrą įmonę. Kol A. Kriauza darbuojasi JAE, Lietuvoje bendrą verslą plėtoja kolega ir puikus draugas Julius.
„Iš šalies automobilių lyginimo technologija atrodo labai paprasta. Tačiau šį darbą atliekančių asmenų nėra daug, nes jis sudėtingas ir atsakingas. Taikant šią technologiją, svarbiausia yra meistro įgūdžiai, fantazija, patirtis, ir tik tada – brangūs įrankiai“, – vardija A. Kriauza.
JAE galima išvysti brangiausius pasaulio automobilius. „Manau, kad teko tvarkyti beveik visus prabangiausius modelius“, – sako A. Kriauza, savo darbą kartais fiksuojantis fotoaparatu. Jis tikina, kad dauguma jo klientų svečioje šalyje yra labai malonūs, kivirčų nekyla. Pasak meistro, rezultatu patenkinti klientai jo paslaugas rekomenduoja savo draugams.
Konkuruoja su specialistais iš viso pasaulio
Lietuviui labai patinka, kad jo darbas suteikia progų pabendrauti su skirtingais žmonėmis. „Įvairios šalys, įvairios profesijos, pareigos, požiūriai. Žmonės labai svetingi. Jeigu darbą atlieku jų namuose, mane dažnai pavaišina. Vietiniai arabai labai draugiški ir atvirai kalba apie savo pažiūras ir papročius“, – dėsto A. Kriauza ir pripažįsta, kad visada stengiasi pasinaudoti proga sužinoti apie kultūrą tiesiai iš žmonių, o ne iš spaudos.
Užtat slogų įspūdį palieka valstybinių įstaigų darbas: „Jose daugiausia dirba vietiniai. Jie neskuba, o darbo dieną baigia 14 val.“
„Greitai supratau, kad ši šalis darbo jėgą perka, o ne augina. Pigiai samdomi juodadarbiai ir brangiai perkamas protas, patirtis. Greitai paaiškėjo tautų būdo bruožai, nuostatos. Pažinti žmones šiame mieste nėra paprasta – kartais tik po kurio laiko supranti, kad bendraudamas su tavimi žmogus slapta siekia naudos“, – sako A. Kriauza ir pažymi, kad Dubajuje atvykėliui tenka konkuruoti su darbo jėga iš viso pasaulio.
Lietuvį arabai labai stebina savo papročiais. „Vyrų ir moterų pasauliai – atskiri. Gatvėje teko matyti daug vyrų-narcizų, kurie perdėtai rūpinasi savo išvaizda. O moterys dažnai yra tik vaikų gimdymo ir auginimo įrenginys. Aplinkui laksto tarnai ir auklės – kiekvienam vaikui po atskirą.
Arabų žmonos – iš Lietuvos
A. Kriauza sako, kad iš pradžių sekėsi labai sunkiai – nauja aplinka, nauji žmonės, niekas nesuprantama. „Visi pavadinimai skambėjo arabiškai, buvo sunku ištarti, o dar sunkiau – prisiminti. Keliai labai platūs, eismas labai spartus, visur viadukai ir daug nusukimų. Dažnai tekdavo paklysti, ieškoti kelio“, – prisimena atvykėlis, kuris lyg nuotykį savo draugams pasakoja, kaip visą valandą suko ratus aplink „Burj Khalifa“, kol rado įvažiavimą prie aukščiausio pastato pasaulyje. Dar ir dabar jis gana dažnai pasinaudoja GPS.
Lietuvių pora įsitikino, kad Dubajus yra labai patogus kelionėms į gretimas šalis, Aziją. Arabijos pusiasalyje Kriauzas sužavėjo gražūs gamtovaizdžiai, kurių neįmanoma pamatyti niekur kitur. „Pamatėme, kad dykumos gali būti labai skirtingos ir stulbinančios. Aplankėme kaimyninį sultonatą Omaną, keliavome po Malaiziją, Indoneziją, Singapūrą. Su draugais lietuviais netrukus rengiamės keliauti į Jordaniją“, – maršrutus braižo A. Kriauza.
Pramogų emyrate – apstu. Laiką galima leisti ir žydinčiuose parkuose, idealiai atrodančiuose paplūdimiuose, o vėsiuoju metų laiku labai populiaru vykti į dykumą. „Svarbiausia turėti fantazijos ir draugų, su kuriais galima išbandyti sugalvotas pramogas“, – A. Kriauza mėgsta aktyvų laisvalaikį. Žaliuose miesto parkuose – daug erdvės sportui.
Karštuoju metų laiku pramogos persikelia po stogu. Didesnį lankytojų srautą tada pajunta ir beprotiško dydžio prekybos centrai.
Dubajaus gyventojai kasdien gali mėgautis šviežiais vaisiais, A. Kriauza atkreipia dėmesį į geras žuvies ir jūrų gėrybių kainas. „Turime draugų, kurie iš jūrų gėrybių kuria kulinarijos šedevrus“, – apie kasdienius malonumus kalba pašnekovas.
Su Dubajuje gyvenančiais lietuviais Aurimas ir Jovita susipažįsta per vakarėlius, išvykas. Kelis susitikimus suorganizavo ir Lietuvos konsulatas.
„Mums teko sutikti nemažai lietuvaičių, kurios ištekėjo už gražuolių arabų. Tokioms mišrioms šeimoms Dubajus – ideali vieta arabų pasaulyje, gyvenimas nėra toks suvaržytas, kaip kitose musulmonų šalyse“, – teigia A. Kriauza ir priduria, kad pažįsta ir lietuvių moterų, kurioms santuokos su arabais nenusisekė, tačiau jos vis tiek pasiliko dirbti ir gyventi JAE.
Su šypsena A. Kriauza priduria, kad kol kas Dubajuje neteko sutikti nė vieno lietuvio, vedusio arabę.