Vis dėlto Pšibišauskų vizitine kortele tapo maždaug dešimties rūšių mėtos, tarp kurių – kvepiančios net bananais ar šokoladu. Būtent ši Prancūzijos botanikos sode kadaise pamatyta mėtų įvairovė porą paskatino imtis netradicinio verslo.
Mėtos užbūrė Lione
Lietuvos žemės ūkio universitete agronomiją studijavusi Milnora prieš 8 metus pagal mainų programą studijavo Prancūzijoje. Ten pasisvečiuoti atvažiavus vyrui Linui, pora apsilankė Liono botanikos sode.
„Abu likome sužavėti mėtų įvairove, niekada neįsivaizdavome, kad šių augalų gali būti tiek rūšių“, – portalui lrytas.lt pasakojo M. Pšibišauskienė.
Mintis, kad mėtų bei kitų aromatinių augalų auginimas gali tapti jų verslu, porai atėjo maždaug po dvejų metų. „Išėjau į motinystės atostogas auginti dukters, tada gimė antra ir į valdišką darbą nebegrįžau“, – pasakojo moteris, su šeima įsikūrusi netoli Panevėžio dar jos prosenelio pastatytoje sodyboje.
Iš pradžių Pšibišauskai pabandė auginti medetkas ir čiobrelius, tikėdamiesi juos kaip žaliavą parduoti vaistažolių mišinių gamyba užsiimančioms įmonėms. Tačiau kaina, kurią siūlė supirkėjai, buvo pernelyg maža. Tuomet pora ir prisiminė Lione matytas mėtas.
Pjauna prasidėjus žydėjimui
Įvairių rūšių mėtų daigų M. Pšibišauskienė pirko internetu iš Prancūzijos. Pasak moters, pirmus metus nusipirkusi, antrais metais juos padaugina, o trečiais jau skina derlių. Mėtos sėkmingai dauginamos kero dalimis, o štai sėklomis – sunkiai, hibridų žiedai paprastai iš viso būna sterilūs.
Dabar Pšibišauskų laukeliuose auga maždaug 10 mėtų rūšių – šokoladinės, šveicariškos, garbanotosios (šaltmėtės), bergamotinės, marokinės, miškinės, bananinės, ananasinės, obuolinės, odekoloninės. Pastarosios taip pavadintos, nes jų kvapas primena gaivų vyriško odekolono „Kiolno vanduo“ aromatą.
Bananinės mėtos aromatas iš tiesų turi panašumo į gerai prinokusio banano, šveicariška – ypač stipraus kvapo, o miškinė dar kitaip vadinama budlėja, nes, panašiai kaip šis dekoratyvinis krūmas, sukrauna didelius žiedynus ir žydi violetiniais žiedais.
Tiesa, ilgai pasidžiaugti mėtų žiedais nepavyks – praėjus maždaug 2-3 dienoms nuo jų žydėjimo pradžios, jos pjaunamos ir keliauja į džiovyklą. Pasak M. Pšibišauskienės, tuo metu augalai būna sukaupę daugiausia eterinių aliejų.
Iš žolelių nepragyventų
Mėtas bei įvairius prieskoninius augalus – raudonėlį, pelėtrūną, dašį, čiobrelį, gelsvę, juozažolę ir dar daugybę kitų Pšibišauskai augina 1 ha 60 arų užimančiuose laukeliuose.
„Parduotos mūsų vasaros“, – sako žolelių augintoja, nesiskųsdama, o tik konstatuodama faktą. Vasarą tenka ravėti, pjauti, džiovinti įvairiausius augalus, šaltuoju metų laiku jie smulkinami, maišomi, pakuojami, rūpinamasi jų pardavimu.
„Jei ne vyro, dirbančio elektriku, alga, tai visa šeima iš aromatinių augalų ūkio tikrai nepragyventumėm“, – atvirai sako M. Pšibišauskienė, prieš kiek daugiau nei metus susilaukusi trečiojo vaiko – sūnaus Martyno.
Agronomės išsilavinimą turinti moteris jau gerai išmano mėtų bei įvairių prieskoninių augalų auginimo paslaptis, tačiau juk reikia pasirūpinti ir rinkodara, produkcijos reklama bei pardavimais.
Daigų atvažiuoja ir iš sostinės
„Parduotuvėje pakelį mūsų arbatos ar prieskonių pamačiusiam pirkėjui niekas išsamiai apie juos nepapasakos. Todėl nuolat su savo produkcija važinėjame po muges, kur pačių įvairiausių klausimų iš žmonių sulaukiame“, – pasakoja M. Pšibišauskienė. Moters teigimu, ypač dažnai pirkėjams tenka aiškinti, kad jų mėtos ar arbatų mišiniai nėra papildomai aromatizuoti, o šokoladu ar bananais kvepia, nes tokia šių mėtų rūšis.
Taip pat dažnai žmonės nori išsiaiškinti, ar iš tiesų šios žolelės auginamos ekologiniame ūkyje. „Mes iš pat pradžių nusprendėme, kad auginsime be jokios chemijos“, – kategoriškos nuostatos laikosi Pšibišauskai, turintys sertifikatą, kad jų ūkis – ekologinis. Todėl mėtų lauke kyšanti viena kita užsilikusi po ravėjimo piktžolė tik įrodo, kad jokie pesticidai čia nenaudojami.
Griežtai ši šeima nusistačiusi ir prieš konservantų, skonio stipriklių vartojimą. Jų prieskonių mišiniuose, skirtuose sriuboms, mėsai, varškei ar desertams pagardinti nėra net druskos. Šiame aromatinių žolynų ekologiniame ūkyje gaminami sirupai (pavyzdžiui, pienių žiedų ar vaistinio čiobrelio) taip pat be konservantų, todėl ir jų galiojimo laikas trumpas – vos mėnuo.
Mugėse, kai kuriose parduotuvėse bei savo svetainėje www.aromatiniaizolynai.lt žoleles, arbatas ir jų mišinius, įvairius sirupus siūlantys Pšibišauskai norinčius įsigyti mėtų daigų pakviečia atvažiuoti į savo ūkį. Tokių entuziastų atsiranda ne tik iš Panevėžio apylinkių, tačiau ir Vilniaus ar Šiaulių, nors pastariesiems dėl kelių daigelių vargu, ar apsimoka tokia kelionė.
