Karalienės Mortos mokyklos ikimokyklinio ugdymo mokytojo, arba paprasčiau – darželio auklėtojo, Donato Kubiliaus tvirtinimu, prieš porą-trejetą metų išgirdę apie jo profesiją daugelis nustebdavo, dar dažniau pasišaipydavo. Tiesa, iš vienos Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos jam teko išeiti savo noru vos po kelių mėnesių darbo joje, kadangi mokytojų požiūris į jį ir atmosfera darželyje glumino.
„Vaikai reaguoja paprasčiau, jiems didelio skirtumo nėra, kas mokytojas. Svarbiausia jiems, kad su jais gerai elgtųsi, gražiai bendrautų, žaistų su jais ir juos suprastų. Vaikui tai svarbiausia. Man labai svarbu, kad vaikai mane myli. Matau, kad jie mano darbu patenkinti. Kai išeinu į lauką, jie mane kviečia, sutinka, apsikabina – man tai svarbiausias rodiklis, kad gerai dirbu“, – pasakojo jis.
Išsilavinimą įgijo užsienyje
25 metų vaikinas pedagogo išsilavinimą įgijo Belgijoje, būtent ten pažino kitokį, lietuviams gal kiek neįprastą požiūrį į vaikų ugdymą: „Pamačiau, kaip ugdomi vaikai ten ir kaip jie turėtų būti ugdomi Lietuvoje. Labai norėjau Lietuvoje dirbti taip, kaip dirba belgai.“
Susirasti darbą jaunuoliui Lietuvoje nebuvo sudėtinga, bet norėjosi dirbti tokioje vietoje, kuri tenkintų pedagogo lūkesčius, o tokią vietą surasti buvo ganėtinai sunku.
„Teko dirbti valstybiniame darželyje, ten ištvėriau vos kelis mėnesius, kadangi pačių mokytojų požiūris į mane buvo keistas. Jei norėdavau dirbti daugiau, atsimušdavai kaip į sieną, atmosfera buvo nelabai maloni. Labai džiaugiuosi, kad suradau „Vaikystės sodą“, kuriame galiu tobulėti ir dirbti kaip įsivaizdavau“, – pasakojo vyras.
Edukologė, ikimokyklinių įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja Austėja Landsbergienė teigia, kad pagarbą įvairovei reikia skiepyti nuo vaikystės. Sukūrusi ikimokyklinių įstaigų tinklą moteris savo darbe taiko emocinio intelekto ugdymo programas, kurios vaikams padeda susipažinti su pasaulio įvairiapusiškumu ir vengti išankstinių stereotipų.
„Apskritai, kalbant apie vaiko ugdymą, visi pamatai dedami dar vaikystėje. Suaugusiojo pavyzdys ir pokalbis su vaiku – efektyviausias būdas atžalai diegti vertybes. Ikimokyklinio ir pradinės mokyklos amžiaus vaikui suaugęs žmogus vis dar autoritetas. Tai žmogus, į kurį jis žiūri su pagarba ir pasigėrėjimu. Vaikas nuoširdžiai tiki tuo, kas sakoma, myli ir džiaugiasi dėmesiu, todėl vaikystė – tinkamiausias laikas perduoti savo gerąją patirtį vaikams ir skiepyti jiems vertybes“ – kalbėjo ji.
Apie įvairovę – nuo mažens
Moters įsitikinimu, vaikams reikia paaiškinti juos supantį pasaulį jiems suprantama kalba, kadangi kiekvienas vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir tam amžiui būdingų ypatumų: „Jei atsižvelgiame į tam tikro amžiaus tarpsnio ypatumus, vaiko gebėjimus, tuomet galime bendrauti net ir su visiškai mažutėliu vaikučiu, tikėtis iš jo supratingumo ir visaverčio bendravimo.“
Emocinio intelekto sandai – socioemociniai gebėjimai, kurie svarbūs asmens įgūdžiams bendrauti su kitais žmonėmis. Tai – gebėjimas įvardyti savo emociją, kontroliuoti savo elgesį reaguojant į emociją, palaukti ir užsitarnauti apdovanojimo, o jo nereikalauti.
„Visos emocijos yra geros. Pyktis – natūrali emocija. Ją jaučia suaugusieji ir vaikai. Svarbiausia – kaip mes reaguojama į pyktį, koks mūsų elgesys. Nueiti į šoną ir paskaityti knygą yra normalu, pakvėpuoti, giliai įkvėpti ir iškvėpti – normalu. Pasakyti, kad esu piktas, – normalu, bet spirti draugui, kąsti ar stumti – netoleruotina. Mes visą gyvenimą mokomės įvardyti, reikšti ir suprasti neigiamas emocijas“, – kalbėjo moteris.
Visos problemos dėl stereotipų
Edukologės teigimu, Lietuvoje daug diskutuojama apie lytinius stereotipus, tačiau jie įsišakniję net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Visuomet kalbama, ką mergaitės privalo ir gali daryti, ko joms nevalia imtis, tačiau nesusimąstoma, kad tokiu būdu nuo mažens formuojami stereotipai.
„Man teko skaityti, kaip viename darželyje buvo renkama gražiausia mergaitė. Susodinti ketverių–penkerių metų berniukai rinko gražiausią mergaitę. Mokytoja mergaites aprengė, papuošė ir išdažė. Viena vertus, tokie dalykai vyksta suaugusiųjų pasaulyje, kita vertus, kai mes kalbame apie tokio amžiaus vaikus ir kai mergaitės yra išstatomos prieš berniukus, kaip kokie daiktai, vertinti, ar jie yra gražūs, ar negražūs, – taip formuojami stereotipai apie mergaites, moteris.
Viena iš priežasčių, anot pedagogės, kodėl Lietuvoje yra itin daug vyrų savižudybių ir alkoholizmo, yra ta, kad jie nuo vaikystės neša priskirtą naštą – aš esu atsakingas, privalau aprūpinti šeimą, o jei netekau darbo ar bankrutavo mano verslas, aš esu visiškas nevykėlis: „Tai prasideda jau vaikystėje, kai mes trejų metų berniukui sakome – neverk, berniukai neverkia, ar kai trejų metų mergaitei sakome – tu nelakstyk – išsitepsi, o damos turi augti švarios.“
A.Landsbergienės įsitikinimu, išradėjų, mokslininkų, menininkų, žinančių, ko jie nori, neturėsime vaikus ugdydami stereotipų kupinoje aplinkoje, atsiliksime nuo tų tautų ir valstybių, kurios atsižvelgia į individualius vaikų gebėjimus: „Jei mergaitė greitai bėga, galbūt ji – būsimas naujasis Usainas Boltas, ir visai nesvarbu, ar tai mergaitė, ar berniukas. Svarbu patys vaikų gebėjimai. Jei mergaitė domisi chemija ar fizika, galbūt turėsime naująjį Albertą Einsteiną.“
Mokslininkės teigimu, stereotipų apie mergaites ir berniukus gausu net vaikiškoje literatūroje, tačiau apie juos reikia kalbėti vaikams suprantama kalba.
„Perskaičiusi knygą apie kompozitorius šešerių metų mergaitė manęs klausia, kur moterys – knygoje tik vyrai. Mes su ja ilgai šnekėjomės, kad ankščiau moterims neleido dirbti, nes manė, kad jos neprotingos ir gali būti tik namuose. O mergaitė sako: „Tai nesąmonė, aš lygiai taip pat viską moku ir daugiau nei mano grupės berniukai“, – taip bendraujant su vaikais, juos ugdant, auga kita karta, orientuota į savo gebėjimus, o ne į savo lytį, kalbėjo pedagogė.
Straipsnis parengtas pagal projektą „Įvairovės parkas“ projekto Nr. VP1-1.3-SADM-01-K-01-010 įgyvendinant 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-01-K priemonės „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ programą.
