Kelios valandos, praleistos kartu su juo, prilygo puikiai paskaitai, už kurią paprastai tokio lygio lektoriams mokami dideli pinigai. Paskaitai, kurioje buvo visko – ir mokslo, ir verslo, ir gyvenimiškos patirties padiktuotų patarimų.
Simbolis - bitė
Tik įžengus į tyrimų ir mokslo centrą pasitinka lenta, kurioje pavaizduota DNR spiralė bei pagrindinės šios buveinės tiesos, kurių čia dirbantiems privalu laikytis.
Atsidavimą darbui vaizduoja ir „Biotechpharmos“ hole svečius pasitinkanti stilizuota bičių avilio skulptūra.
„Bitės ne tik darbščios, bet ir dirba kolektyve. Rezultatas – medus. Ne tik saldus, bet ir sveikas. Jos man yra orumo įsikūnijimas“, – simbolinę skulptūros prasmę paaiškino V.A.Bumelis.
Kabinete ant sienų daug informacijos apie Lietuvą ir patį verslininką. M.K.Čiurlionio paveikslų reprodukcijos – puiki žinia svečiams apie Lietuvą. Senosios Žemaitijos žemėlapis byloja apie V.A.Bumelio kilmę, pasaulio žemėlapis – apie aplankytas šalis ir klientus.
Švenčia trisdešimtmetį
V.A.Bumelis mokslinių tyrimų centrą sukūrė nuėjęs ilgą biotechnologo ir verslininko kelią ir pelnęs šiuolaikinės genų inžinerijos farmacijos Lietuvoje pradininko vardą. Ir sugebėjo sėkmingai mokslą suderinti su verslu.
Pokalbio metu prisiminėme nepriklausomybės priešaušrį, kai buvo įkurtas Biotechnologijų institutas, kurį profesorius pavadino vienu geriausių mokslo centrų. Šiame institute, kuriam mokslininkas vadovavo, tyrimais užsiėmė apie 180 mokslininkų.
Išaušus nepriklausomybei jų iniciatyva buvo įkurtos dvi kompanijos – „Biotechna“ ir „Fermentas“.
„Biotechnologinę farmaciją Lietuvoje pradėjome plėtoti 1984 metais. Taigi šiuo metu ji švenčia trisdešimtmetį. Tuo labai didžiuojuosi, nes stovėjau prie ištakų“, – pasididžiavimo neslepia pašnekovas.
Per 30 metų padaryta išties nemažai. Vietoj „Biotechnos“ atsirado „Sicor Biotech“, kuri stipriai stovi ant kojų ir parduoda savo produktus visame pasaulyje. O prieš dešimtmetį buvo įsteigta „Biotechpharma“.
V.A.Bumelio ir jo vadovaujamų mokslininkų „Sicor Biotech“ sukurtas interferonas vėžiui ir hepatitams gydyti buvo pirmas rekombinantinių baltymų pagrindu pagamintas vaistas, registruotas buvusioje Sovietų Sąjungoje, Rytų ir Vidurio Europoje, ir penktas iš šešių tokio pobūdžio preparatų pasaulyje.
Kitas profesoriaus ir jo kolegų sukurtas vaistas nuo vėžio „TevaGrastim“ yra pirmasis lietuviškas preparatas, kuriuo gydomi Europos Sąjungos ir kitų šalių ligoniai.
Nepakenčia monotonijos
Įdomu, kodėl po šešiolikos metų, praleistų „Sicor Biotech“ vadovo krėsle, verslininkas vieną dieną pasitraukė iš pareigų?
„Susidėjo keletas aplinkybių. Pirma, su „Teva“ („Sicor Biotech akcininkė. – Red.) turėjau kontraktinius susitarimus, kurie baigėsi. Antra, „Teva“ griežtai laikosi tam tikrų amžiaus cenzo taisyklių.
Sulaukei brandaus amžiaus ir „Teva“ sako: „Metas užleisti tarnybą kitiems, eik džiaugtis gyvenimu!“ Vadovavimą „Sicor Biotech“ perleidau savo studentui ir mokiniui, o pats „Tevą“ ir toliau konsultuoju verslo plėtros ir mokslo klausimais“, – dėsto verslininkas.
Tačiau netgi ne tie dalykai buvo svarbiausi. V.A.Bumelis prisipažįsta, kad per ilgą laiką darbas toje bendrovėje padvelkė monotonija, o to pakęsti jis negali.
„Pasijutau kaip koks batsiuvys – siuvu vieną batą po kito, ir viskas. Man įdomu tai, kas nauja. „Sicor Biotech“ gamina produktą, kurį sukūriau, įdiegiau technologiją ir paleidau į rinką.
Dabar tas produktas gaminamas 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Įtikinau „Tevą“, kad reikia dar daugiau lėšų investuoti, plėsti gamybą. Produktas jau parduodamas ne tik Europos, bet ir kitose rinkose. Viskas padaryta, nebeliko kūrybos, o man patinka eiti dar nepramintu taku“, – savo gyvenimo filosofiją dėsto verslininkas.
Ir skaičiuoja: kai įmonėje „Biotechna“ („Sicor Biotech“ pirmtakė) ėmėsi verslo, dirbo vos 15 žmonių , o apyvarta tesiekė 1 mln. litų. Dabar dirba apie 400 žmonių, o apyvarta išaugusi iki 400 mln. litų. Būtent dirbdamas toje įmonėje įgijo globalios vadybos patirties. Tada visą savo patirtį, žinias ir gebėjimus nukreipė į naująjį savo kūdikį – „Biotechfarmą“.
Įrenginys – kaip „Porsche“
„Biotechpharmos“ tyrimų centre mokslininkai kuria ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus, tinkamus klinikiniams tyrimams. Šių paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologijų kompanijos.
V.A.Bumelis demonstruoja įrenginius – kelių kvadratinių ploto kabinete pastatytas iš pažiūros nedideles dėžes.
Tačiau jų vertė prilygsta naujausiam „Porsche“. Ir tokių dėžių yra apie dvidešimt. „Tam, kad išsiaiškintume baltymų struktūrą, vien įrangos vienoje laboratorijoje nupirkta daugiau nei už 2,5 milijono JAV dolerių“, – vedžiodamas po laboratorijas pasakoja verslininkas.
Tinka vienas iš tūkstančių
Kodėl taip svarbu analizuoti baltymus?
„Kiekvienas žmogus – unikali sistema, kurioje daug įvairių baltymų, atliekančių tam tikras funkcijas. Kai jų pritrūksta, prasideda ligos.
Jei trūksta žmogaus augimo hormono, vaikas nustoja augti. Tokiais atvejais baltymų atsargas būtina papildyti.
Tačiau gamta taip sutvarkyta, kad žmogui tinka tik žmogaus baltymai, kiaulei – kiaulės.
Galima paimti žmogaus geną, koduojantį tam tikrą baltymą, ir jį įterpti į žarnyno bakterijos escherichia coli ląstelę. Ši bakterija pradeda gaminti žmogui būtiną baltymą, nors gamtoje tokio dėsningumo nėra.
Tačiau gaminant vaistus to dar nepakanka. Būtina išgryninti baltymą, taip pat įrodyti, kad bakterijos sukurto baltymo struktūra yra tapati tam baltymui, kuris gaminamas žmogaus organizme.
Baltymas turi būti grynesnis nei auksas. Žmogaus imuninė sistema iš karto atpažįsta svetimkūnį ir stengiasi jį pašalinti. Vadinasi, vaistai nebūtų efektyvūs. Vienoje ląstelėje yra 10 000 baltymų, tenka vieną tinkamą išgryninti. Todėl vienas medikamentas kuriamas apie 10–12 metų“, – technologines subtilybes aiškina mokslininkas.
Jis neslepia, kad procesus, kurie vyksta jo laboratorijose, jis puikiai išmano.
Trūko ir pinigų, ir specialistų
Nors gyvenime pašnekovas vadovaujasi taisykle, kad reikia džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, neslepia – ne viskas buvo vien rožėmis klota. Buvo metas, kai trūko ne tik pinigų, bet ir kvalifikuotų darbuotojų, išmanančių naujas biotechnologijas.
„Lietuvoje biochemija, molekulinė biologija buvo gerai išplėtotos dar sovietiniais laikais.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvau Taikomosios enzimologijos instituto vadovas, jame dirbo apie 800 žmonių, tačiau naujiems projektams tada neturėjome nė lito.
Pradžia buvo sunki, trūko praktikų, kurie galėtų valdyti biotechnologijas. 1994 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete bendromis pastangomis įkūrėme Bioinžinerijos katedrą.
Tik tada pradėjome rengti jaunus specialistus, sugebėsiančius dirbti aukštųjų biotechnologijų srityje.
Šiuo metu V.A.Bumelio įmonėje darbuojasi 70 žmonių. Dauguma jų – paties profesoriaus buvę studentai.
„Esu laimingas, nes mano darbuotojai patenkinti, turi puikias sąlygas, turi darbą, kuris jiems patinka, gerai uždirba. Ko daugiau norėti?
Viską reikia daryti laiku
V.A.Bumelis sako, kad „Biotechpharma“ įkurta dešimtmečiu anksčiau, nei Lietuvai reikia. Tai nėra blogai. Visada turi kas nors atsirasti anksčiau, negu reikia.
„Aš jaučiu verslą. Turiu gebėjimą surasti ir suprasti tai, ko kiti nemato. Kartais paprastame daikte iš karto galima matyti verslo idėją. Čia kaip grybavimas – vieni eina, grybų nemato, o kiti juos šluote šluoja“, – tvirtina pašnekovas.
Tačiau, pripažįsta, kad pirmiesiems nėra lengva judėti į priekį.
„Visada atsiranda tokių, kurie netiki, kad iš to, ko aš imuosi, kas nors išeis.
Vienas mano bičiulis apie technologijas sakė: tu kaip idiotas, pasinėrei į biotechnologijas, nieko nebus. Juk tai kaip kukurūzai prie Nikitos Chruščiovo“, – kvatoja prisimindamas draugo kritiką. Pasak jo, versle, kaip ir žemės ūkyje, viską reikia daryti laiku, o ne tada, kai turi laiko.
Jei bankas neduoda paskolos verslui kurti, teisingai daro – vadinasi, verslo idėja niekam tikusi. Geras verslo idėjas visi bankai priima išskėstomis rankomis.
„Biotechfarma“ irgi skolinosi didžiulius pinigus, bet bankas ja tiki, nes įmonė turi aiškiai sudėliotą verslo strategiją.
Kažkada turėjęs ketinimų užsiimti vaistų gamyba, verslininkas šios idėjos atsisakė.
„Norint atlikti naujo preparato klinikinius tyrimus, reikia tam skirti 100–200 mln. eurų. Todėl nusprendžiau, kad nesu toks turtingas ir pats vaistų nekursiu. Tai darėme su „Sicor Biotech“, ir man jau buvo nuobodu.
Geriau dirbsiu dinamišką darbą, su jaunimu plėtosiu naujas idėjas ir jas realizuosiu. Juk turime daug žinių ir galime jas puikiai panaudoti, o jeigu atsiranda pirkėjas, jas parduoti“, – dėsto pašnekovas.
Tokių pirkėjų atsiranda vis daugiau. Iš šimto susitikimų pasirašoma 10–15 kontraktų.
Mokslininko teigimu, XX a. – technikos, o XXI a. – biologijos amžius. Žmogaus genomo atskleidimo, šiokio tokio supratimo, kaip Dievas mus visus sukūrė, amžius.
„Patikėkite, po 30–40 metų bet kokį organą pasigaminsime ir galėsime jį pakeisti.
Visada kartojau ir kartosiu: Lietuvos ateitis turi būti paremta aukštosiomis technologijomis, proto produktais. Į tai turime investuoti. Sūrininkų ir mėsininkų jau užtenka, langų gamintojų – taip pat".
V.A.Bumelio teigimu, gyvenime jam svarbiau ne pinigai, ne daiktai, bet kilnojamasis turtas.
"Atsikėlei iš ryto ir nešiojiesi visą dieną savo intelektą, gebėjimus, žinias. Šie dalykai niekada nepraranda vertės. Siūlau į tai investuoti. Esame baisiai protinga tauta, turime gerą genomą, tik reikia šiek tiek daugiau dirbti“, – dėsto pašnekovas.
Sunkiai dirba tik arkliai
Pašnekovas sako, kad darbas jam – geriausias poilsis.
„Aš visą laiką darau tik tai, kas įdomu, todėl nuolat ilsiuosi. Tokia mano būsena, – užtikrina. – Manau, žmogus dirba tam, kad galėtų nusipirkti dar daugiau laiko ir kam nors perleisti tuos darbus, kurių nemėgsta. Kai man sako, kad reikia dirbti sunkiai, aš atkertu, kad sunkiai dirba tik arkliai. Arklį pakinkei į noragą ir jis aria. O mes – ne arkliai. Turime dirbti ne sunkiai, bet efektyviai. Tam reikia užsibrėžti aiškius tikslus ir įvertinti, ar jiems pasiekti turime finansų ir, svarbiausia, žmogiškųjų ištekliųų.“
Verslininkas nemažai laiko skiria savo pomėgiams, o jų išties gausu. Jis nuo seno kolekcionuoja paveikslus. Kolekcijoje – nemažai garsiausių Lietuvos menininkų darbų.
Ir pats kažkada piešė. Sako, buvęs toks periodas, kai neturėjo kur savęs padėti. Yra nutapęs apie 20 paveikslų. Vienu metu ir dukra Junona pakartojo tėvo užsiėmimą.
Bumelių namuose stovi vienos garsiausių fortepijonų gamintojų firmos „Steinway“ instrumentas.
Visi šeimos nariai juo groja. Ir profesorius, ir jo dvi dukterys Junona ir Diana yra baigusios muzikos mokyklą. Muzikuoti pradeda ir anūkai.
Jis yra sukaupęs įspūdingas stiklo gaminių kolekcijas. Tai iš įvairių pasaulio šalių parsivežtos bitės, šunys ir arkliai.
„Man patinka stiklo gaminiai gal dėl to, kad esu chemikas ir pripratęs prie mėgintuvėlių.
Esu veterinaro sūnus, šunys mane lydi nuo vaikystės. Mano tėvas, kuris anapilin išėjo sulaukęs 91 metų, turėjo ir arklį, kasdien eidavo su juo pasikalbėti“, – potraukį šiems gyvūnams aiškina pašnekovas. Jo tėvas buvo prisiekęs bitininkas, todėl bitės yra pavaizduotos ir Bumelių šeimos herbe.
Mokslininkas pasakoja apie šeimoje puoselėjamas tradicijas – bendrus savaitgalio pietus, nuolatines šeimines vakarienes.
„Mes iki šiol beveik visą laiką važiuojame kartu atostogauti. Į kelionę vienu metu patraukia 10–11 žmonių. Išlydėdamas profesorius stabteli hole, prie DNR simboliu padabinto stendo, kuriame trumpai ir aiškiai išdėstyta kompanijos strategija.
„Lyderystė – tai būti tik pirmaujantiems ir tik geriausiems.
Strateginė drausmė: jeigu susikūrėme strategiją, tai ją privalome vykdyti.
Atvirumas pokyčiams: jų nereikia bijoti.
Išradingumas – gebėjimas surasti naujo ir įdomaus ten, kur jau atrodo nieko nebegali atrasti. Penktas – ką darai, daryk gerai.
Taigi, mūsų tikslas gaminti geriausią pasaulyje prekę. Ir mes to siekiame“, – spausdamas ranką reziumavo vienas garsiausių šalies mokslininkų ir verslininkų.
Keli faktai:
Vladas Algirdas Bumelis – verslininkas, chemikas, biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.
Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje. Sukūrė vaistų gamybos technologijų, pagrįstų genų inžinerijos metodais, padėjo biofarmacijos pramonės pamatus Lietuvoje, steigė ir plėtojo biotechnologines vaistų kūrimo ir gamybos kompanijas, sulaukusias tarptautinio pripažinimo.
16 metų vadovavo biofarmacijos bendrovei „Sicor Biotech“. Šioje įmonėje įkurtas pirmas Lietuvoje privatus mokslo centras. Jo mokslininkų sukurtas vaistas nuo vėžio „TevaGrastim“ – pirmas lietuviškas preparatas, kuriuo gydomi ligoniai ES ir JAV.
Izraelio valstybės garbės konsulas Lietuvoje, Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų prezidentas, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą įgyvendinančios asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas.
V.A.Bumelis yra įsteigęs privačius medicinos centrus „Northway“ Vilniuje ir savo gimtojoje Kretingoje.
2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu.
