Lietuviškas „Google“ gimsta Kaune

Kaune ir Vilniuje įsikūrusi informacinių technologijų (IT) NFQ įmonių grupė – puikus pavyzdys, kaip tinkamai išnaudojant žmogiškuosius išteklius ir turint užsienio kapitalo užnugarį  Lietuvoje galima pasiekti verslo aukštumų.

Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Oct 28, 2014, 5:22 PM, atnaujinta Jan 24, 2018, 9:22 AM

Didelės apimties informacinių technologijų produktus kuriančios įmonės pirmųjų 9 šių metų mėnesių apyvarta siekia apie 20 mln. litų, tai kur kas daugiau nei per  tą patį praėjusių metų laikotarpį. Bendrovė sėkmingai dirba transporto, aviacijos, kelionių valdymo srityse, Vakarų bendrovėms sparčiai diegiama lietuvių sukurta elektroninio verslo platforma FOXX.

„Mūsų tikslas –  30 procentų nuolat didinti metinę apyvartą bei darbuotojų skaičių. Esame vieni tų, kurie Lietuvoje traukia aukščiausio lygio IT specialistus“, – lrytas.lt sakė NFQ vadovas Paulius Insoda.

Artimiausiuose NFQ planuose – kelionių portalo, paremto semantine paieška, pristatymas pasaulinei rinkai. Kaune sukurti, dirbtinio intelekto principu paremti paieškos sprendimai leis analizuoti ir vertinti miestą, šalį ar regioną net pagal nuolat pateikiamus klientų atsiliepimus.

Verslas prasidėjo nuo studentiškų uždarbių

Kaune veiklą 2002 metais pradėjusi NFQ turi kuo pasigirti. Vilijampolės rajone, Brastos gatvėje, rekonstravus seną pastatą įsikūrė aukščiausius standartus atitinkantis bendrovės biuras, padalinys veikia ir Vilniuje. Šiandien NFQ dirba 230 specialistų.

NFQ genezė beveik nesiskiria nuo klasika tapusių didžiųjų pasaulinio garso bendrovių, tokių kaip „Google“ gimimo.

IT centro įkūrėjas, verslininkas, investuotojas ir IT specialistas Darius Lebedzinskas tikina savo sėkmės istoriją sukūręs pats, visą laisvalaikį aukodamas siekiui suvokti, kaip veikia interneto technologijos.

„Ilgą laiką neturėjau kompiuterio, jį įsigijau tik studijuodamas trečiame kurse. Tiesiog mano tėvai nebuvo tokie turtingi, kad galėtų man tokį, anuomet gana brangų, daiktą nupirkti. Jie daug ir ilgai taupė“, – prisimindamas praeitį pasakojo verslininkas.

Kuklus studentas laisvalaikį leisdavo KTU skaičiavimo centre, kur buvo įrengtos kompiuterių klasės. Informatiką studijavęs kaunietis susižavėjo ne programų operacinėms sistemoms kūrimu, bet tuo metu sparčiai besiplėtojančiomis interneto technologijomis.

„Praleisdamas dalį paskaitų sėdėdavau prie interneto, bandžiau suprasti, kaip viskas veikia. Tiesiog įsimylėjau internetą kaip terpę, leidžiančią išreikšti save. Esu meniškos sielos žmogus, mokykloje lankiau piešimo būrelį, tad pramokęs programavimo pradėjau kurti interneto puslapius sau bei draugams“, – sėkmės istorijos pradžią pasakojo D.Lebedzinskas.

Tais laikais, kai internetas dar tik buvo pradėjęs plisti, D.Lebedzinsko gebėjimai buvo pastebėti. Kaunietis sulaukdavo pasiūlymų iš pažįstamų žmonių bei įmonių kurti jiems interneto svetaines.

Taip prasidėjo pirmieji studentiški uždarbiai.

Išnaudojo IRC pokalbių galimybes

Interneto plėtojimosi laikotarpiu, kai nebuvo nei „Skype“, nei socialinių tinklų, itin populiaria internautų bendravimo forma tapo susirašinėjimas naudojantis IRC programa.

Dauguma jaunų žmonių, turėjusių priėjimą prie interneto, valandų valandas leisdavo IRC „kanaluose“, mėgaudavosi netikėtai atsivėrusiomis globalaus bendravimo su visu pasauliu galimybėmis.

Daug laiko IRC praleisdavęs D.Lebedzinskas sukūrė pirmąją savo sėkmės istoriją.

„Pokalbių terpė buvo be nuotraukų, niekas tiksliai nežinojo, su kuo bendrauja, todėl šią problemą nutariau išspręsti. Sukūriau svetainę girls.lt, kurioje buvo galima rasti ne tik IRC pokalbiuose dalyvaujančių merginų nuotraukas, bet ir sužinoti jų amžių“, – pasakojo verslininkas.

Per kelerius metus girls.lt tapo vienu lankomiausių Lietuvos tinklalapių, tačiau jo kūrėjas netikėtai susidūrė su finansiniais sunkumais. Reklamos įkainiai anuomet buvo labai menki, o mokėti už tinklalapio įdėjimą ir didelį lankytojų srautą reikėjo nemažas sumas. Prisimindamas tuos laikus D.Lebedzinskas dėkoja draugams, leidusiems nemokamai arba už simbolinę kainą naudotis serveriais, į juos dėti savo tinklalapį.

2001 metais D.Lebedzinskas savo kūrinį pardavė telekomunikacijų bendrovei „Bitė“. Girs.lt buvo integruota į portalą banga.lt.

„Draugai sako, jog tai buvo vienas pirmųjų Lietuvoje interneto projektų pardavimų. Kiti priekaištauja, kad parduodamas paskubėjau. Sako, galėjai plėstis į užsienio rinkas, tad šiandien būtum turėjęs kažką panašaus į socialinį tinklą „Facebook“, – svarsto kaunietis.

Pastūmėjo krizė

Pirmuosius rimtus žingsnius į tarptautinį interneto verslą D.Lebedzinskas žengė 1999 metais. Dar prieš garsiąją „dot-com“ krizę jis bendradarbiavo su Kanados verslininkais,  kūrė jiems elektroninės prekybos sistemas.

Šiais laikais skamba egzotiškai, tačiau studentas užsakovus surasdavo IRC pokalbių kambariuose.

Sprogus „dot-com“ burbului visi kauniečio klientai pasitraukė iš rinkos, uždarė savo elektronines parduotuves. Ieškodamas darbo D.Lebedzinskas susitiko su mūsų šalyje viešėjusiais 1999 metais Vokietijoje įkurtos bendrovės „Netzfrequenz GmbH“ atstovais, tapo pirmuoju šios kompanijos programuotoju ir darbuotoju Lietuvoje.

Ilgą laiką dirbęs eiliniu samdomu specialistu, kaunietis sulaukė netikėto pasiūlymo. Bendrovės savininkai, du vokiečiai verslininkai, prarado susidomėjimą interneto paslaugų sektoriumi ir dalį akcijų  padovanojo D.Lebedzinskui.

Tapęs bendraturčiu kaunietis nusprendė save išbandyti kitoje srityje.

„Niekada nelaikiau savęs „tikru“ programuotoju, norėjau save išbandyti kitose srityse. Iki tol buvau paprastas, kuklus žmogus, tačiau perlaužiau save ir ėmiausi prekybos“, – pasakojo D.Lebedzinskas.

Pirmaisiais kauniečio klientais Lietuvoje tapo žinoma bendrove „Sanitex“, jai sukurta interneto parduotuvė „neriba.lt“ greitai tapo žinoma visoje Lietuvoje.

„Iki tol mes programavome užsieniečiams, dirbome prie didelių projektų. O parduotuvės „neriba.lt“ sukūrimas tapo pirmuoju sėkmingu darbu Lietuvos rinkoje. Tuo momentu save atradau kaip paslaugų pardavėją“, – pasakojo kaunietis.

Po sėkmingo projekto – užsakymų lavina

Lig tol dirbusi vien užsienio rinkoms, D.Lebedzinsko vadovaujama bendrovė netikėtai tapo žinoma ir mūsų šalyje.

„Atsirado daug klientų, norėjusių kažko panašaus į „neriba.lt“, tik kur kas geresnio. Sulaukę užsakymų vietos rinkoje mes įgavome visišką nepriklausomybę nuo mūsų vokiškų šaknų, pradėjome savarankiškai plėtoti verslą“, – sakė D.Lebedzinskas.

Vokietijos bendrovė specializuojasi interneto rinkodaros srityje, o Kaune, Vilijampolėje, bei sostinėje įsikūrusi NFQ įmonių grupė veikia kaip didelių interneto projektų programavimo IT centras.

Pagrindinės D.Lebedzinsko suburto kolektyvo specializacijos sritys – didelės apimties kelionių ir elektroninės prekybos projektai. Kauniečiai dirba su JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse labai gerai žinoma bilietų rezervavimo sistema „kayak.com“, „OXID e-Shop“.

Sėkmės laidas – išskirtinė kokybė

Sėkmingai verslą IT pradėjęs D.Lebedzinskas pripažino: iki šiol bendrovei neteko pačiai ieškoti klientų skambinant ir siūlant savo paslaugas. Apie kauniečius programuotojus vieni iš kitų sužinoję užsakovai juos susiranda patys.

Paklaustas, kur slypi sėkmingo verslo paslaptis, D.Lebedzinskas  pirmiausia pabrėžia itin aukštą siūlomų paslaugų kokybę.

„Stengiamės išlaikyti itin aukštą kokybę, gal todėl užsienyje nesame praradę nė vieno kliento. Orientuojamės tik į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančią paslaugą, tik taip galime užtikrinti nuolatinę bendrovės plėtrą. IT sektoriuje pagrindinės sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, o fizinių asmenų pajamų ir „Sodros“ mokesčiai Lietuvoje – vieni didžiausių Europoje. Todėl su tokiais dideliais mokesčiais mes negalime siūlyti mažos kainos, nustebinti galime tik darbo kokybe, protu ir žinioms. Gerai programuoti jau nepakanka – būtina išmanyti verslo subtilybes“, – sakė NFQ įkūrėjas ir bendraturtis.

Elektroninės prekybos ir kelionių srityse dirbantys kauniečiai neseniai sulaukė svarbaus pripažinimo: vasario pradžioje Varšuvoje vykusiuose apdovanojimuose NFQ buvo pripažinta geriausia IT įmone Vidurio ir Rytų Europoje.

Nors NFQ vadinti lietuviška įmone nėra visai teisinga, nes du trečdaliai kapitalo priklauso partneriams iš Vokietijos, jie į bedrovės valdymą beveik nesikiša.

„Užsienio partnerių užnugaris padeda užmegzti ryšį su tais klientais, prie kurių mums vieniems prieiti būtų beveik neįmanoma. Vokietis vokiečiu pasitiki, o lietuviu – nelabai. Veikiame savarankiškai, bet naudojamės vakarietiško kapitalo teikiamais privalumais. Bendrovėje įdiegėme vakarietišką vadybą, čia didžiausias turtas yra žmogus. Mūsų kraujyje yra vokiška kokybės kultūra. Niekada nebuvome pigiausi, orientuojamės tik į aukščiausią kokybę bei pridėtinės vertės kūrimą“, – sakė NFQ vadovas P.Insoda.

Nė karto nešaukė ant darbuotojų

Pernai  įmonių grupės vadovo vairą kaunietis perdavė ilgamečiam darbuotojui, daugiau nei prieš dešimtmetį karjerą pradėjusiam sistemų administratoriumi programuotoju Pauliui Insodai.

„Pradėjau daugiau rūpintis įmonės veiklos kokybe. Bandau į tam tikrus procesus pažiūrėti iš šono. Daug keliauju tiek darbo reikalais, tiek ir savo malonumui, mezgu kontaktus, atstovauju bendrovei“, – sakė D.Lebendzinskas.

Paklaustas apie sėkmingo vadovavimo verslui receptus, kaunietis pirmiausia paminėjo vakarietišką  požiūrį. Sėkmę lėmė ir asmeninės savybės, ir tai, jog kompanijos ištakose stovėjo Vokietijos verslininkai.

„Per 11 vadovavimo metų nesu nė karto pakėlęs balso nei ant vieno žmogaus, visada bandau tartis. Už tai vakariečiai man prikaišioja, sako, jog esu per daug atlaidus, duodu daug antrų progų. Tiesiog leidžiame žmonėms ištaisyti savo padarytas klaidas“, – sakė D.Lebedzinskas.

Smalsumu ir darbu savo sėkmės istoriją sukūręs kaunietis minėjo, jog IT versle sėkmę lemia ne universitetuose įgytos teorinės žinios, bet paties žmogaus noras tobulėti ir smalsumas.

„Niekada nebuvau geras studentas, mano pažymių vidurkis nebuvo itin aukštas. Tačiau itin domėjausi interneto technologijomis ir praleidau begalę savo laisvalaikio bandydamas ir darydamas. Savarankiškai kūriau įvairius projektus net be jokių užsakymų. Begalinis smalsumas man davė žinių, todėl tapau visa galva pranašesnis už gudresnius, tačiau turinčius mažiau patirties“, – sakė kaunietis.

Kuria unikalią paieškos sistemą

NGQ grupės specialistai šiuo metu baigia kurti unikalią paieškos sistemą, tapsiančią revoliucine priemone daugelyje IT sričių.

Tai semantinės paieškos mechanizmas, renkantis ir analizuojantis milžiniškus duomenų kiekius, pavyzdžiui, vartotojų atsiliepimus. Semantinės paieškos sistemos dar nėra sukūrusi net interneto milžinė „Google“, o kauniečiai tikina tai padarę mažesniu masteliu.

„Šią paiešką pritaikysime kelionių srityje, kur turime nemažai patirties. Žmonės galės ieškoti kelionės pagal jų pačių nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, švarus paplūdimys, skanus maistas vasaros viduryje. Tai daugiau emocinė, dirbtiniu intelektu paremta paieška, leisianti pasirinkti tai, kas žmogui patinka“, – pripažino P.Insoda.

Paieškos sistema duomenis analizei renka iš pačių įvairiausių šaltinių, taip pat žmonių atsiliepimų. Vertinant viešbutį dėmesys atkreipiamas ne tik į jo kokybę, bet ir į aplinką. Renkami ir analizuojami atsiliepimai apie restoranus, pliažus, turistus, aptarnavimo kokybę. Šiuos duomenis galima surinkti ir įprastu būdu, tačiau kelių dešimčių ar net šimtų A4 formato popieriaus lapų skaitymas atimtų nemažai laiko, o trokštamo rezultato – suvokti, ar šis variantas tenkina ar ne, ne visada pavyktų sulaukti.

„Tai bus ypač greita paieška didžiuliuose duomenų kiekiuose, atliekama esant labai dideliam lankytojų skaičiui. Atliekant paiešką susistemintuose duomenyse galima gauti geresnę rezultatų kokybę, nei pateikia „Google“, – sakė NFQ grupės vadovas.

Ši sistema – išskirtinai lietuviškas produktas, sukurtas NFQ specialistų. Dabar vyksta derybos su potencialiais investuotojais, testuojamas naująja paieška paremtas kelionių portalas. Pasaulinei rinkai jį ketinama pristatyti maždaug po pusmečio.

Bendrovė investuoja į mokslą

Nuolat sparčiai besiplečiančios bendrovės vadovas P.Insoda tikina: netrukus, gal po kelerių metų, darbo rinkoje nebeliks aukštos kvalifikacijos specialistų.

IT specialistų trūkumas šiandien yra tik problema, po kelerių metų ji virs didžiule bėda. Specialistų poreikis didėja, o jų pasiūla lieka tokia pati maža. Todėl jau dabar, investuodami į mokslą bei mokymą, bandome spręsti ateities uždavinius. Jeigu spręsi tik problemą, kurią turi šiandien, ją visada turėsi“, – mano P.Insoda.

Planuodama veiklą bendrovė stengiasi pati ugdyti sau darbuotojus, veikia net mokyklose, kur ieškoma būsimųjų talentų.

Viena veiklos sričių – visiškai nemokamas programavimo mokymų ciklas „NFQ akademija“. Šį rudenį į 30 vietų Vilniuje ir Kaune pretendavo 202 jaunieji programuotojai. Tai beveik dukart daugiau nei praėjusiais metais.

P.Insoda pripažįsta, jog investavimas į mokymo kursą – puikus būdas užmegzti ryšį su būsimais darbuotojais, iš jų tarpo atsirinkti genialius programuotojus.

„Norime kuo anksčiau atsirinkti tuos, kurie taps talentingiausiais specialistais. Stengiamės padėti jiems augti ir tobulėti kur kas greičiau, nei tai jie galėtų daryti patys. Smagu stebėti, kai prieš trejus metus mūsų akademiją baigę jaunuoliai šiais metais patys joje dirba mentoriais ir net lektoriais“, – sakė P.Insoda.

Vienas strateginių bendrovės tikslų – šalyje kelti bendrą ugdymo IT srityje lygį. Todėl glaudžiai bendradarbiaujama su didžiausiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, bendrovės darbuotojai reguliariai skaito paskaitas, dalijasi patirtimi su studentais.

„Tikrovė tokia – jeigu būsi tik dėstytojas ir nematysi verslo, išlikti šiuolaikinėse technologijose beveik neįmanoma. Jos keičiasi kiekvieną dieną, tad tai, ką žinojai pernai ar užpernai, šiuo metu jau pasenę. O jei tos žinios įgytos prieš dešimtį metų, tada reikalai visai liūdni. Dirbame ir su mokyklomis, tačiau didžiausias iššūkis šioje srityje – pačių mokytojų ugdymas, jų kvalifikacija bei motyvacija tobulėti“, – konstatavo P.Insoda.

Gerų specialistų – tik vienetai

Su specialistų trūkumu susidūrusios IT bendrovės vadovas pripažįsta: šiandien geram specialistui neužtenka vien didžiulio atlyginimo. Savo vertę darbo rinkoje žinantys ekspertai rinkdamiesi darbovietę įvertina daugybę veiksnių.

„Jei siūlai vien tik geriausią rinkoje atlyginimą, žmogus labai stipriai pagalvos prieš sutikdamas. Privalai pasiūlyti darbą su labai įdomiais projektais, tobulėjimo galimybes. Nemažai įtakos turi ir biuras, aplinka, kurioje dirbama. Todėl savo darbuotojams stengiamės sukurti tik pačias geriausias darbo sąlygas“, – sakė P.Insoda.

Aukščiausios klasės specialistus įdarbinanti NFQ grupė susiduria su rimta problema. Iki šiol labai mažai vietų, kur programuotojai gali „užaugti“.

„Kaune galėtume priimti tikrai daug žmonių, bet problema, kad tokių specialistų, kurie atitiktų mūsų reikalavimų kartelę, čia yra tik vienetai. Mes juos žinome, bet jie labai sėslūs ir vien įdomiais projektais bei solidžiu atlyginimu jų nesuviliosi. Kita vertus, net ir visus juos prisikalbinus, ką anksčiau ar vėliau tikimės padaryti, mūsų plėtrai žmonių tikrai neužteks. Todėl investuojame į talentų ugdymą, nes mums reikia daug aukščiausio lygio specialistų“, - pasakojo P.Insoda.

Į mokslą investuojančios bendrovės vadovai neretai sulaukia klausimo: kodėl jie tai darantys? Gal paprasčiau surasti specialistus, kurie sutiktų dirbti už didesnį atlyginimą?

„Vieną, antrą, trečią gali rasti ir nupirkti, o kas toliau? Problema yra ta, jog darbuotojų nėra. Kita vertus, „NFQ akademija“ leidžia tobulėti ir mūsų patyrusiems darbuotojams. Neretai susiduriama su problema, kai eksperto lygmenį pasiekęs, tačiau žiniomis dalytis negalintis specialistas užkerpėja savo terpėje“, – sakė NFQ vadovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.