Meilės į Lietuvą atvestas vokietis į tėvynę grįžo dėl karjeros

Vienoje didžiausių Šiaulių įmonių – dviračių gamykloje „Baltik vairas“ - permainų metas.

Į Vokietiją dirbti D.Zwickas grįžta po 19 Šiauliuose praleistų metų.<br>R.Vitkaus nuotr.
Į Vokietiją dirbti D.Zwickas grįžta po 19 Šiauliuose praleistų metų.<br>R.Vitkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ričardas Vitkus

Nov 14, 2014, 3:47 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 11:27 AM

Pernai pasikeitė UAB „Baltik vairas“ savininkai - įmonę „Baltik vairas“ iš ją valdžiusio koncerno „Panther International“ už 4 milijonus eurų (13,8 mln. Lt) įsigijo investuotojas iš Danijos.

Šiemet UAB „Baltik vairas“ paliko ilgametis jos vadovas vokietis Dirkas Zwickas.

Rugsėjo 30 dieną šalių susitarimu UAB „Baltik vairas“ direktoriaus postą palikęs 47 metų D.Zwickas iš dviračių verslo nepasitraukė – jis tapo didžiausios Vokietijoje dviračių didmeninės prekybos įmonės „Hartje“ vadovu.

Po 19 Šiauliuose praleistų metų į tėvynę grįžtantis D.Zwickas neslėpė, kad šios permainos jam kelia dvejopus jausmus.

Trylika metų įmonei „Baltik vairas“ vadovavęs vokietis sakė, kad karjeros prasme šie pokyčiai yra laiptelis aukštyn.

„Tačiau susiruošęs išvykti pasijutau ne kaip vokietis grįžtantis į tėvynę, bet kaip emigruoti nusprendęs lietuvis“, - portalui lrytas.lt atviravo D.Zwickas.

-Kas paskatino Jus žengti žengti tokį žingsnį? - portalas lrytas.lt paklausė Šiaulius paliekančio D.Cviko.

-Pasinaudojau pasiūlymu padaryti karjerą. „Hartje“ yra „Baltik vairas“ klientas. Esu seniai pažįstamas su šios įmonės savininku. Taip jau sutapo, kad „Hartje“ savininkas ieškojo vadovo įmonei, o ir man pačiam gal jau buvo laikas pagalvoti apie pokyčius.

Įmonė „Hartje“ yra didžiausia Vokietijos dviračių didmeninės prekybos įmonė, kuri prekiauja ne tik dviračiais ir jų detalėmis, bet ir atsarginėmis automobilių dalimis. Labai džiaugiuosi, kad įmonės savininkas ieškodamas direktoriaus, pasirinko mane. Karjeros prasme - tai žingsnis į priekį. Toks mano sprendimas suteikia perspektyvų ateičiai.

Džiugu, kad šiam mano sprendimui pritarė ir Šiauliuose liekančios žmona Irmina bei penkiolikmetė dukra Kornelija.

Tačiau neslėpsiu – buvo apėmęs ir labai keistas jausmas. Po devyniolikos Lietuvoje praleistų metų aš pasijutau, ne kaip vokietis, kuris grįžta į Tėvynę, o kaip lietuvis, kuris išvažiuoja dirbti į užsienį.

-Kuo įmonė „Hartje“, kuriai dabar vadovaujate, skiriasi nuo bendrovės „Baltik vairas“?

-„Baltik vairas“ turi apie 300-320 nuolatinių darbuotojų, o „Hartje“ - 800 darbuotojų. Vokietijos įmonės apyvarta tai pat kelis kartus didesnė už Šiaulių įmonę. Pasinaudodamas įmonės „Hartje“ savininko pasiūlymu aš karjeros prasme žengiau žingsnį į priekį.

Iš tikrųjų gaila išvažiuoti ir dėl šeimos, ir dėl Šiauliuose likusių draugų, bet negaila dėl darbo.

-Ar paliekant UAB „Baltik vairas“ vadovo postą nekilo nerimo dėl šios įmonės ateities?

-Aš manau, kad pats sunkiausias laikotarpis įmonei „Baltik vairas“ buvo jos atskyrimas nuo buvusio savininko „Panther International“. Kai buvo 2013-ųjų rugpjūčio pabaigoje „Panther“ grupė UAB „Baltik vairas“ pardavė naujiems akcininkams – reikėjo kurti savarankiškas struktūras, reikėjo perimti klientus. Padėtį apsunkino ir „Panther International“ bankrotas 2014-ųjų vasarį.

Tačiau iškilusius sunkumus pavyko įveikti. Klientų „Baltik vairas“ turi – finansiniai planai per šį sunkų laikotarpį buvo įvykdyti. Aš manau, kad palikau gerai paruoštą, daug potencialo plėtrai turinčią įmonę.

-Perėjote į kitą įmonę bet likote dviračių versle. Ar teks turėti reikalų su „Baltik vairu“?

-Dabar būsiu jų klientas. „Baltik vairas“ gamins dviračius ir „Hartje“.

-Kaip pasikeitė Jūsų darbas?

-Pasikeitė ne tik mano darbo vieta, bet ir veiklos sritis. Šiauliuose didelį dėmesį teko skirti gamybai, o įmonėje „Hartje“ gamybos bus nedaug, didžiausią dėmesį teks skirti prekybai. Reikės daugiau dirbti su klientais ir tiekėjais.

-Ką naujojoje darbovietėje pritaikysite iš Šiauliuose įgytos patirties?

-Reikėtų suprasti, kad įmonės „Hartje“ savininkas mane pasirinko dėl mano padėties Lietuvoje, dėl to, ką pavyko nuveikti vadovaujant įmonei „Baltik vairas“. Aš dvidešimt metų dirbau dviračių versle, iš kurių 19 metų – įmonėje „Baltik vairas“. Didžiausią patirtį įgijau dirbdamas Šiauliuose.

Šis mano karjeros posūkis yra pavyzdys, kaip Lietuvoje įgytą patirtį galima pritaikyti užsienyje.

-Apie Jus žinome, kaip apie ilgametį Šiaulių dviračių gamyklos vadovą. Ką veikėte prieš tai ir kaip atsidūrėte Šiauliuose?

-Aš esu technokratas. Esu baigęs mašinų gamybos technikumą Vokietijos. Turiu darbo patirties pramonėje. Vokietijoje dirbau ir staklių gamykloje, ir stambiame saldainių fabrike.

Vėliau perėjau dirbti į didmeninę dviračių prekybos įmonę, kurioje buvau atsakingas už produkcijos realizavimą.

Į Šiaulius mane atvedė meilė – mano žmona lietuvė. Pradėjęs draugauti su Irmina ieškojau darbo susijusio su dviračiais ir Lietuva.

Žinojau kad „Panther“ su Šiaulių dviračių gamintojais įkūrė bendrą įmonę „Baltik vairas“. Pradėjęs joje dirbti galėjau suderinti savo asmeninį gyvenimą su karjera.

-Kokį įspūdį susidarėte atvykęs į Šiaulius?

-Dirbti įmonėje „Baltik vairas“ pradėjau 1995-ųjų spalio 1-ąją. Buvau įdarbintas „Panther“ įmonių grupės savininko asistentu.

Įspūdį paliko lietuvių svetingumas, draugiškumas, atvirumas. Šiauliuose turėjau stiprią komandą – supratau, kad čia žmonės yra išsilavinę, sąmoningi ir nori dirbti. Apie bendradarbius, kolegas, visą „Baltik vairas“ kolektyvą išliko patys geriausi prisiminimai.

Aš dėkingas likimui, kad jis man suteikė galimybę čia dirbti per tokį audringą laikmetį.

Aš gerai prisimenu Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą 2004-ųjų gegužės pirmąją. Pamenu buvo sekmadienis. Penktadienį Seimas priėmė dešimt įstatymų, kurie turėjo įsigalioti nuo pirmadienio, ir niekas nežino, ką reikės daryti.

To negalima pamiršti. Tokia didžiulė pertvarka suteikė ir neįkainojamos patirties.

-Ar sunku buvo išmokti lietuvių kalbą?

-Kalbą aš mokiausi labai keistu būdu. Aš neturėjau kalbos pamokų, o lietuviškai kalbėti mokiausi bendraudamas su šeima ir bendradarbiais.

Kadangi iš pradžių daug laiko teko praleisti darbe, aš pastebėjau, kad man lietuviškai lengviau kalbėti techninėmis ir ekonominėmis temomis, bet trūksta žodžių kasdieniam bendravimui.

Aš gerai prisimenu, kaip per vieną vakarėlį žmogus su manimi panoro pakalbėti apie orą. Ir tada supratau, kad man trūksta žodžių ta tema.

Kol pradėjau laisvai kalbėti lietuviškai, prabėgo gal pora metų.

-Kokia nuomonę susidarėte apie Lietuvos verslą?

-Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje į verslininką yra žiūrima kaip į priešą. Valdžia vietoj to, kad siektų tikslo kartu, atvirkščiai – kiša koją ir daro kliūtis. Tokiu būdu bendravimas yra apsunkinamas.

Kitose šalyse valdžia teikia pagalbą, o ne suvaržymus.

Kai verslininkai tiesia ranką siekdami bendradarbiauti, o sulaukia tik neigiamo atsakymo ir verslo plėtojimo neskatinančių priemonių – tampa sunku suprasti, kam naudinga tokia sistema.

Kitas mano pastebėjimas – Lietuvoje susiformavo tam tikra verslo etika, kai vertinant esamą situaciją neatsižvelgiama į įmonės praeitį ir jos pasiekimus. Toks nuo įmonės praeities atsietas vertinimas manau yra neteisingas.

Pavyzdžiui, Vokietijoje yra tam tikra pagarba amžiui ir anksčiau pasiektiems rezultatams.

Tokios verslo etikos Lietuvoje ypač trūksta jauniems verslininkams, kurie ne visada teisingai įvertina, iš kur viskas kilo ir kaip buvo pasiekta. Vakarų Europos šalys šiuo požiūriu yra labiau pažengusios.

Yra lengva sakyti, kad aš padaryčiau kitaip, kritikuoti, kad dabar yra blogai. Iš tikrųjų reikėtų teisingai suprasti, suvokti, įvertinti, iš kur ateinam. Manau, kad jau pasiektą rezultatą reikėtų vertinti ir iš to mokytis.

Tai turi būti susiję su tam tikra pagarba. Aš noriu tikėti, kad Lietuvoje, kur daug neigiamų pavyzdžių, ta situacija pasikeis. Bet šiandien taip yra. Yra toks požiūris, yra tokių verslininkų.

-Kuo Lietuvos verslininkai išsiskiria iš kitų šalių verslininkų?

-Kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir Lietuvoje yra ir labai gabių verslininkų, ir tų, kuriems sekasi prasčiau.

Aš pažįstu Lietuvoje verslininkų, kurie puikiai susitvarko įmonėse, kuriuos pats laikau sau pavyzdžiu. Bet tą patį aš matau ir kitose šalyse.

-Ką galite pasakyti apie Lietuvos darbininkus?

-Lietuvos darbininkas suprato, kad aukštesnį pragyvenimo lygį reikia užsidirbti.

Todėl lietuviai tikrai yra darbštūs. „Baltik vairas“ tikrai turi kolektyvą, kuris supranta, kad turi dirbti kartu.

Apie lietuvius darbininkus galiu atsiliepti tik gerai. „Panter“ įmonių grupė, kurioje anksčiau dirbau, turėjo keletą gamyklų įvairiose šalyse, todėl turiu su kuo palyginti.

Galiu pasakyti kad produktyvumo ir kokybės prasme „Baltik vairas“ buvo geriausia „Panther“ grupės įmonė.

-Kaip per 19 metų pasikeitė Šiauliai ir Lietuva?

-Manau, kad pasikeitimas labai didelis. Tačiau čia gyvendami žmonės dažnai nepastebi pokyčių ir nesugeba įsisąmoninti jų masto.

Žmogus, kuris rečiau atvyksta į jūsų šalį, pastebi žymiai didesnius pokyčius.

Tai, ką Lietuvos žmonėms pavyko per pastaruosius dvidešimt metų, yra unikalu ir pagirtina.

Man truputį gaila, kad lietuviai kartais per daug kritiškai žiūri į esamą situaciją. Yra iš tikrųjų kuo pasigirti, yra kuo džiaugtis.

-Lietuviai emigruoja, ar jie neišsivažinės, ar čia dar liks darbščių žmonių?

-Aš jums duosiu pavyzdį. Pietų Lenkijoje yra vienas rajonas, kur labai investuojama į reklamas: „Grįžkite. Mums trūksta darbo jėgos. Grįžkite“.

Aš manau, kad Lietuvoje ateis laikas, kai žmonėms bus patrauklu čia sugrįžti. Ir šia kryptimi sistemingai dirbti reikėtų jau dabar.

Aišku įmanomas ir kitas variantas – galbūt į Lietuvą dirbti atvažiuos užsieniečiai.

Jei darbo jėgos pradeda trūkti, tai įmonės vienaip ar kitaip prie to turi prisitaikyti – ši problema reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

-Kokios dviračių verslo perspektyvos?

-Dviračių verslas yra labai perspektyvus, nes Europoje požiūris į dviračius yra labai teigiamas.

Ar mes kalbėtume apie gamtosaugą ar apie sveikatą, dviračiui alternatyvos nėra. Jau dabar miestai dūsta nuo transporto priemonių gausos ir vienintele alternatyva daug vietos užimančioms transporto priemonėms čia taip pat gali tapti dviratis.

Jau dabar Europoje yra miestas, kur dviračiai turi pirmumo teisę prieš automobilius. Ir tokiame mieste važiuodamas automobiliu jauti diskomfortą.

Europos Sąjungos transporto plėtros planuose dviračiams skiriamas didelis dėmesys.

-Ar dar galima išrasti dviratį?

Aš manau, kad čia dar galima daug ką tobulinti. Dviračių verslas yra viena iš verslo sričių, kurioje yra patentuojama pakankamai daug unikalių sprendimų.

Pavyzdys – elektriniai dviračiai. Pirminė elektrinių dviračių gamybos idėja buvo galimybė leisti mėgautis važiavimu ir vyresnio amžiaus dviratininkams.

Tačiau elektrinius dviračius pamėgo ir jaunimas. Todėl dabar elektros varikliai dedami net į kalnų dviračius.

Nišų dviračių panaudojimui yra labai daug, todėl inžinieriai šioje srityje dar tikrai turės ką veikti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.