Kaip lentpjūvė pakaunėje įtiko išrankiems užsieniečiams

Kauno pakraštyje, Noreikiškių kaime veikiančios bendrovės „Fornestas“ istorija gali tapti chrestomatiniu pavyzdžiu smulkiesiems verslininkams, norintiems užkariauti užsienio rinkas.

Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Jan 22, 2015, 1:56 PM, atnaujinta Jan 15, 2018, 8:16 AM

Pradžioje gaminusi tik primityvius ruošinius baldų pramonei, ilgainiui bendrovė pati užsiėmė gamyba bei iš karto ėmėsi aukščiausios kokybės gaminių. Šiuo metu beveik visus pagaminamus baldus bendrovė eksportuoja į užsienį – Vokietiją bei Skandinavijos šalis.

Kauno rajone veikiančios, išrankiems užsienio pirkėjams baldus gaminančios bendrovės „Fornestas“ veiklos istorija nėra tipinė.

1997 metais veiklą pradėjusi tik kaip nedidelė lentpjūvė, tiekusi lentas baldų gamykloms, bendrovė evoliucionavo į išskirtinių, nemažai kainuojančių baldų gamyklą.

Šiuo metu įmonė per mėnesį apdirba apie 200 kubinių metrų medienos, priklausomai nuo užsakymų per savaitę pagaminama iki 500 baldų.

Baldus iš medžio masyvo gaminančios įmonės vadovas Raimundas Vaičiūnas pasakojo, kad plėtros sėkmę lėmė laiku priiimtas sprendimas kurti unikalaus dizaino savo produkciją, taip pat siekis įvertinti, kokių baldų nori tipinis Vakarų Europos viduriniosios klasės atstovas.

- Gaminate brangius, solidžius medžio masyvo baldus užsieniui. Kokie gerai uždirbančio užsienio pirkėjo  reikalavimai baldams?

– Mūsų klientai, viduriniosios klasės atstovai, renkasi tik iš natūralios medienos pagamintus baldus su natūralia apdaila. Naudojame ąžuolą, buką bei riešutą, o apdaila – natūralus, balintas arba tamsintas linų sėmenų aliejus.

Užsienietis renkasi natūralumą, žino, jog perka medinį baldą, o ne kokį nors pakaitalą. Medinį baldą galima remontuoti, pataisyti apdailą, toks daiktas žmonėms tarnauja ne viena šimtą metų. Pirkėjai kreipia dėmesį ir į apdailą, jiems svarbu, kad baldas būtų padengtas natūralia, o ne kažkokia neaiškios kilmės ir abejotino ekologiškumo medžiaga.

- Kaip  kilo idėja patiems imtis kurti unikalų produktą? 

– 2005 metais, kai visi gamino masinę produkciją, nusprendėme, kad mums reikia savito, unikalaus dizaino baldų. Nuo to viskas ir prasidėjo. Vėliau savo pavyzdžius pirmąjį kartą pristatėme tarptautinėje parodoje. Aišku, tuomet iš mūsų nieko nenupirko. Tačiau teigiama ir pati svarbiausia pusė yra tai, kad mes jau turėjome dvi savo baldų kolekcijas.

Po metų vieną tų kolekcijų agento pagalba pardavėme Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklui. Per pusantrų metų šių baldų eksportavome už 8 mln. litų.

Tai buvo posūkis į savo dizaino baldų gamybą, nuo to išsivystė tai, ką šiuo metu darome. Pusę produkcijos gaminame pagal savo sukurto dizainą, kitą pusę – pagal Skandinavijos šalių didmenininkų pateikiamus užsakymus.

- Ką galėtumėte patarti apie užsienio rinkas galvojantiems smulkiems ir vidutiniams Lietuvos baldų gamintojams?

– Būtina suvokti, jog užsienio šalyse medžio pjuvenų plokštės gaminiai nieko nedomina. Savo produkciją į užsienį eksportuoti norintiems gamintojams derėtų orientuotis į nestandartinius, įdomesnius baldus, juos užsieniečiai iš tiesų vertina. Kita vertus – masinė produkcija, tai didžiųjų fabrikų verslas.

O medžio masyvo baldai Europoje kainuoja labai brangiai. Jeigu mūsų įmonė stalą parduoda už 500 eurų, Vokietijos parduotuvėje jis kainuoja jau 1200 eurų. Tiek už baldą moka vidurinės klasės atstovas.

- Kokius kokybinius reikalavimus kelia užsienio užsakovai?

– Kokybė turi būti pati aukščiausia, o medžiagos natūralios. Pamenu, bandydami sumažinti kainas vokiečiams siūlėme vieną dalį baldų dengti fanera, tačiau jie šios modifikacijos griežtai atsisakė, nurodė, jog privalo būti tik medžio masyvas.

Mūsų produkcija gana brangi, kainą iš esmės įtakoja naudojamos brangios medžiagos ir daug rankų darbo.

Visi mūsų korpusiniai baldai parduodami surinkti, suklijuoti ir sutvirtinti gamykloje. Tai padarome gerai, o ne bet kaip. Tie baldai, kurie pirkėjui patiekiami dalimis, vadovaujantis principu „pasidaryk pats“ surinkti nebūna tokie tvirti.

- Lietuvoje yra meistrų, savo dirbtuvėse gaminančių ne masinę produkciją, bet išties kokybiškus medinius baldus. Ką patartumėte tiems gamintojams, kurie dar tik ketina orientuotis į Vakarų bei Skandinavijos šalių rinkas?

– Manau reikėtų gaminti įdomius baldus, be to stengtis save parodyti internete, mugėse ir parodose. O taip pat stengtis sudominti tuos, kas ieško originalumo bei natūralumo. Manau toks kelias yra perspektyvus, nedidelių lietuvių įmonėlių ar meistrų pagaminti baldai pasiekia ir Švediją, ir Norvegiją.

Tereikia apie save paskleisti žinią, informuoti potencialius pirkėjus bei užsakovus, kad jūs galite pasiūlyti kai ką įdomaus. Juk įdomumas ir natūralumas – labai plati niša, kurią puikiai galima išnaudoti. Tie meistrai, kurie gamina kokybišką produkciją, užsakymais tikrai nesiskundžia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.