Metų mecenatai penktadienį buvo paskelbti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kuriame vyko sparčiausiai augančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių atstovų apdovanojimai „Metų gazelė 2014“.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasveikino Metų mecenatu išrinktą S.Karoso labdaros ir paramos fondo įkūrėją verslininką S.Karosą.
1998 metais įkurtas S.Karoso labdaros ir paramos fondas remia jaunus Lietuvos menininkus ir meno kolektyvus, meno ir švietimo darbuotojus, vykstančius į respublikinius, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus, mokslines konferencijas.
Fondas skiria paramą mokslo, kultūros, švietimo, religinių bendruomenių veiklos programoms, remia Lietuvos istorijos, kultūros vertybių apsaugos ir jų įamžinimo projektus.
Apdovanojimo proga 56 metų S.Karosas, kuris garsėja kaip geras muzikos ir meno žinovas, senų automobilių kolekcininkas, gurmanas, atsakė į „Lietuvos ryto“ klausimus.
– Kaip kilo sumanymas įkurti būtent kultūros paramos fondą?
Gal tai jūsų motinos Birutės Karosienės, fortepijono pedagogės, įtaka? Juk daugeliui mūsų verslininkų iki šiol atrodo, kad svarbiau skirti lėšų sveikatos apsaugai ar socialiniams projektams.
– Daugelį kultūrinių sumanymų esu parėmęs ir anksčiau.
O mintis kurti fondą kilo tuomet, kai pradėjau investuoti Lietuvoje.
Čia atidariau keletą savo įmonių 1990–1991 metais. Tuomet atsirado šiek tiek lėšų, kurias iš įmonių pelno buvo galima skirti paramai.
Pagal Lietuvos įstatymus tokiu atveju buvo taikomos mokesčių lengvatos.
Aš, žinoma, pasinaudojau ta galimybe. Ir labai greitai pamačiau, kad kai kurių paramą gavusių įstaigų vadovai už tuos pinigus išvažiavo raganosių šaudyti. Kiti nulėkė žvejoti į Naująją Zelandiją, treti – dar kažkur.
– Tuomet nusprendėte, kad geriau nupirkti keletą gerų instrumentų jauniems muzikantams?
– Kai pamačiau, kaip paramos pinigai švaistomi, nutariau, kad reikia tuos pinigus sudėti į bendrą fondą, kuris galėtų paremti Lietuvos kultūrą.
Kaip tik tuo metu mano mamytė jau buvo pensinio amžiaus, ji turėjo keturiasdešimties metų muzikos pedagogės stažą ir jau nebegalėjo taip intensyviai dirbti kaip anksčiau.
Aš paprašiau jos būti šio fondo prezidente.
Nuo tos minutės užmiršau bet kokį galvos skausmą, kuris kildavo dėl pinigų švaistymo.
Visos mano įmonės buvo įpareigotos visas lėšas, kurias įmanoma skirti labdarai, pervesti į šį fondą. O mamytė kultūringai, gražiai ir profesionaliai paskirstė paramą tiems, kurie iš tiesų buvo jos verti.
Tai liudija ir šimtai premijų, didžiųjų prizų ir medalių, kuriuos į Lietuvą iš įvairių konkursų parveža fondo paremti žmonės ir kolektyvai. Jos dėka Lietuvos vardą pasaulyje garsina daug puikių muzikų.
– Jums pačiam koks pats didžiausias laisvalaikio malonumas? Nueiti į koncertą, teatrą, parodą?
Esate minėjęs, kad labiausiai mėgstate pagyventi Vienoje. Turbūt ir dėl intensyvaus šio miesto muzikinio gyvenimo?
– Taip, Viena yra miestas, kuriame galima rasti visko – ir gerą klasikinės muzikos koncertą, ir operą, ir puikią operetę, ir džiazo klubai ten ypatingi.
Žinoma, to laisvalaikio nėra daug. Tačiau galiu susiplanuoti savaitgalį ir nuskristi į Veroną, jeigu ten rodo kokį nors rimtą spektaklį. Arba į kokį kitą miestą pasiklausyti kokio nors gero atlikėjo. Juk daug metų mokiausi muzikos, esu baigęs aštuonias M.K.Čiurlionio menų mokyklos klases, taigi šiek tiek suprantu apie muziką.
– Tarp Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) baigusių jūsų kartos žmonių daug aistringų džiazo mėgėjų.
– Aš taip pat esu džiazo mėgėjas. Tačiau klausytis džiazo reikia bent šiokio tokio muzikinio išsilavinimo, kad suprastum, ką ir kodėl žmonės groja.
Jeigu šito nežinai, tai jau visai kito lygio klausymasis.
– Turite surinkęs nemažą senų automobilių kolekciją. Kas jus labiausiai žavi – istorinė jų vertė ar dizainas?
– Vos išmokęs vaikščioti pirmiausia nuėjau pas kaimyną į garažą. (Juokiasi.) Dirbdavau ten su juo nuo ryto iki vakaro. Kai pradėjau eiti į mokyklą, užsiėmiau kartingu. Daug metų dirbau šalies rinktinėje kaip mechanikas.
Vėliau baigiau specialybę, kuri susijusi su automobiliais.
Dabar, kai amžius jau nelabai tinkamas lenktynėms, su sūnumi važiuojame pažiūrėti „Formulės 1“ ir kitų lenktynių.
Savo senų automobilių kolekciją su malonumu rodau publikai, dalyvauju ir senovinių automobilių grožio konkursuose.
Kolekcionuoju vienos prieškarinių dizaino kompanijų – Berlyne veikusios „Erdmann & Rossi“ automobilius. Ji gamino išskirtinio dizaino automobilius.
Nė vienas jos sukurtas automobilis nesikartodavo. Kiekvienam užsakovui buvo gaminamas specialus kėbulas ant pačių brangiausių automobilių – „Maybach“, „Rolls-Royce“, „Mercedes-Benz“ – bazės.
Aš turiu turbūt daugiausia šios kompanijos automobilių visame pasaulyje, nes tikrai labai žaviuosi tuo prieškariniu dizainu: linijomis, puošmenomis, kita atributika.
Akivaizdu, kad jau niekuomet nepasikartos tas auksinis automobilių amžius.
Verslą pradėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose
Verslininkas ir filantropas S.Karosas gimė 1958 m. balandžio 22 d. Kaune, Lietuvoje.
1976–1981 metais studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Mechaninės technologijos fakultete, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Baigęs dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu VISI Automobilių katedroje.
1986 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir čia pradėjo savo verslą.
1988 m. Čikagoje įsteigė bendrovę „SK-Impex Inc.“, kurios pagrindinė veikla buvo medicininės įrangos importas ir eksportas.
1992 m. įsteigė ir vadovavo įmonių grupei „Western Petroleum S.A.“ su pagrindine būstine Ženevoje (Šveicarija), kurios veikla yra žaliavinės naftos ir naftos produktų prekyba tarptautinėje rinkoje. Bendrovė išplėtojo savo veiklą, pastatė naują A1 ledo klasės tanklaivių laivyną, skirtą naftos ir naftos produktams transportuoti.
Uždirbtus pinigus investavo ir Lietuvoje. Įsteigė kelias odontologijos klinikas, kitas medicinos paslaugų įmones, taip pat finansines institucijas – Medicinos banką ir „Medicinos banko lizingą“.
Vilniuje verslininkas įkūrė ir senovinių automobilių restauravimo dirbtuves. Jis turi klasikinių lengvųjų automobilių kolekciją, kurios viena dalis yra Vilniuje, kita – Vormso mieste Vokietijoje.
Šiuo metu verslininkas gyvena Šveicarijoje.
2014 m. ekonomika.lt paskelbtame turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše užėmė pirmąją vietą. Jo turtas vertinamas 1 mlrd. 158 mln. eurų.
