Ukmergiškiai – lyg bandomieji triušiai, iš kurių visi mokėsi

2003 metų liepos 16-ąją galingas sprogimas su žeme sulygino „Ukmergės gelžbetonio“ polistireninio putplasčio gamybos cechą. Tada nebuvo aišku, ar įmonė išvis toliau gyvuos. Bet jai pasisekė išsikapanoti. „Dirbame, parduodame, investuojame. Įveikėme visas krizes ir net viršijome rezultatus, kurie buvo iki jų“, – sakė bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius Vaclovas Pakulis.

Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Zimblienė („Lietuvos rytas“)

Feb 24, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 12:37 PM

Pernai šios įmonės apyvarta siekė daugiau nei 44 milijonus litų, o valstybei sumokėta 7,42 milijono litų mokesčių. Pagal šį rodiklį įmonė pirmauja visame Ukmergės rajone.

Dauguma jos produkcijos patenka į šalies statybų rinką.

Apie 10 procentų polistireninio putplasčio gaminių eksportuojama į Latviją ir Estiją, o iki 5 procentų gelžbetonio gaminių – į Latviją ir Švediją.

Tapo bandymų triušiais

Keturioliktus metus bendrovei vadovaujantis V.Pakulis neslėpė, kad daugiausia skaudžių pasekmių turėjo būtent nelemtas sprogimas, nusinešęs trijų darbuotojų gyvybę, sugriovęs gamybinį pastatą, suniokojęs visus įrenginius.

„Šešerius metus vyko teismai, buvo atlikta daugybė įvairių ekspertizių. Priežasčių, dėl ko tos dujos susikaupė, taip niekas ir nenustatė.

Kadangi tai buvo pirmas toks incidentas gaminant polistireninį putplastį, po šio įvykio iš visos Europos pas mus važiavo specialistai aiškintis.

Daug kas po to iš esmės pasikeitė: saugos reikalavimai, rekomendacijos. Mes buvome kaip bandomieji triušiai, iš kurių visi, tarp jų ir stambūs pasaulio chemijos koncernai, pasimokė“, – kalbėjo V.Pakulis.

Netrukus smogė ir krizė

Po šios nelaimės įmonė buvo atsidūrusi ant išlikimo ribos, tad akcininkams prireikė didžiulės drąsos jau antrą dieną po sprogimo priimti vieno iš šalies bankų pasiūlymą: „Mes jumis tikime, duodame paskolą – atstatykite cechą ir dirbkite.“

Per metus pastatytas naujas cechas, tada kainavęs apie 8 milijonus litų.

„Buvo sunku, nes po sprogimo įmonės apyvarta buvo sumažėjusi net triskart ir siekė tik 5 milijonus litų“, – prisimena V.Pakulis.

Tačiau 2007 metais jos apyvarta išaugo iki 40 milijonų litų. Tačiau neilgam: pasibaigus nekilnojamojo turto statybos vajui per krizę ji sumenko iki 14 mln. litų, o iš 150 darbuotojų teko palikti tik 60.

Dabar vos spėja suktis

Kaip ukmergiškiams pavyko išsikapstyti iš šios padėties? Pirmiausia, anot direktoriaus, teko sumažinti sąnaudas, o tai padarius teko galvoti apie naujus gaminius, rinkas ir investicijas.

Per krizę betono ir gelžbetonio gaminių rinka šalyje buvo susitraukusi 70, o polistireninio putplasčio – iki 50 procentų.

„Galima sakyti, mus išgelbėjo nuosavų namų savininkai, pirmieji įvertinę polistireninio putplasčio teikiamą naudą ir pradėję aktyviai renovuoti savo būstus.

Vėliau atėjo eilė ir visuomeninės paskirties pastatams – mokykloms, vaikų darželiams. O pernai pagaliau šalyje įsibėgėjo ir daugiabučių namų renovacija, taip pat apie 20 procentų išaugo naujų statybų apimtis.

Dabar termoizoliacinių medžiagų poreikis rinkoje toks didžiulis, kad turime dirbti gerokai daugiau nei įprastai – jau trimis pamainomis“, – teigė V.Pakulis.

Šiuo metu įmonėje dirba 130 darbuotojų, jų amžius – nuo 20 iki 65 metų, vidutinis atlyginimas – 828 eurai (2860 litų).

Dauguma darbuotojų – ukmergiškiai, keli specialistai važinėja į darbą iš Vilniaus ir Kauno.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.