„Proftools“ ims brautis į užsienio rinkas

Mechatronikos sprendimus kurianti ir įrankiais prekiaujanti „Proftools“ neseniai susijungė su „Plasta“. Šiandien įmonė kuria naujus gaminius, kurie leis įkelti koją į užsienio rinkas, nors iki šiol dėl veiklos specifikos to verslininkai negalėjo daryti.

Anot R.Lepardino, projektinėje veikloje labai daug kūrybos.<br>T.Bauro nuotr.
Anot R.Lepardino, projektinėje veikloje labai daug kūrybos.<br>T.Bauro nuotr.
Kol kas su mechatronikos projektais bendrovė „Proftools“ dirba Lietuvoje, tik įrankius platina Latvijoje ir Estijoje.<br>T.Bauro nuotr.
Kol kas su mechatronikos projektais bendrovė „Proftools“ dirba Lietuvoje, tik įrankius platina Latvijoje ir Estijoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Erika Strepetytė

May 29, 2015, 4:50 PM, atnaujinta Nov 25, 2017, 8:16 PM

Įmonė dėlioja planus ateičiai, ketina plėstis, nors per sunkmetį buvo priversta nuo 16 iki 6 sumažinti darbuotojų skaičių, o „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas atvirai pripažino, kad tąsyk buvo labai sunku.

Įmonės istorija prasidėjo 1999 metais. Kaip sakė R.Lepardinas, toli gražu ne iš gero gyvenimo.

Iki tol vyras dirbo įmonėje, kuri turėjo teisę atstovauti stambiai švedų kompanijai ir platinti jos įrankius.

Tačiau verslui ėmus strigti teko rinktis – eiti į gatvę ar griebti pasitaikiusią galimybę.

R.Lepardinas rado bendraminčių, su kuriais parašė verslo planą, jį apsigynė švedų akyse.

Pastarieji iš pradžių labai nedrąsiai vos pusmečiui keturiems lietuviams suteikė teisę jiems atstovauti.

„Per tą pusmetį nebankrutavome, todėl teisę platinti įrankius gavome dar metams. Taip išsirutuliojo verslas“, – prisimena pašnekovas.

Susijungė su „Plasta“

Šiemet „Proftools“ susijungė su polietileno atliekų perdirbimo ir plastiko produkcijos gamintoja „Plasta“.

„Iki šiol nubraižydavome brėžinius ir įrenginius sukonstruodavome, tačiau juos gamindavome kitose įmonėse, o dabar turėsime nuosavą gamybą – nedidelę, bet labai lanksčią.

Be to, yra planų įsigyti papildomų įrenginių, kurie leis greitai ir lanksčiai gaminti“, – pasakojo R.Lepardinas.

Po susijungimo per trejus metus įmonėje darbuotojų skaičius turėtų išaugti kone trigubai – iki 35. Jų reikės, nes įmonė ruošiasi įgyvendinti daugiau projektų.

Mat ėmus dirbti su „Plasta“ atsirado galimybių tose rinkose, kuriose dirba plastiko produkcijos gamyba besiverčianti įmonė.

O ji yra nusipirkusi gamyklą Didžiojoje Britanijoje, kitą stato Gruzijoje, investicijų numatyta ir vietinėje rinkoje.

Bris į platesnius vandenis

Kol kas su mechatronikos projektais „Proftools“ dirba vien Lietuvoje, tik įrankius platina Latvijoje ir Estijoje.

„Būtų įmanoma vykti, tarkime, į Lenkiją, atlikti gamybos proceso studijos, tačiau neverta. Mechatronikos sprendimai labai specializuoti: kad galėtum pateikti sprendimą, turi matyti gamybos procesą, o jie paprastai vienas nuo kito skiriasi“, – kodėl veikia tik Lietuvoje, aiškino R.Lepardinas.

Susijungusi su „Plasta“ įmonė galės eiti ir į užsienio rinkas, nes plastikų industrijoje yra standartizuotų gamybos procesų.

Todėl sumanęs vieną mechatronikos įrenginį jį gali kopijuoti ir siūlyti kitam klientui.

Prireikė apyvartinių lėšų

„Proftools“ – ne vienintelė įmonė, Lietuvoje siūlanti tokias paslaugas.

Tačiau R.Lepardinas sako, kad jų pranašumas prieš konkurentus – galimybė pateikti kompleksinę paslaugą: nuo brėžinių iki galutinio sprendimo.

Vis dėlto, anot pašnekovo, išlaikyti konstruktorių biurą sau gali leisti ne visi norintys.

Net ir užsienyje tokių darbuotojų turi tik didžiosios kompanijos. Mat konstruktorių biuruose dirba tik specialistai, be to, reikia turėti galimybę laukti, kol gausi atlygį už kelis mėnesius trukusį projektą.

Pavyzdžiui, ilgiausiai užsitęsęs įmonės projektas – devynis mėnesius kurtas procesas automobilių detalei gaminti.

„Taip ir atsiranda apyvartinių lėšų ir papildomų finansinių injekcijų poreikis, ypač jei nori investuoti į įrenginius“, – kalbėjo verslininkas.

Jo įmonė prieš dvejus metus apyvartinių lėšų gavo skolindamasi iš banko pagal „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamą priemonę „Atviras kreditų fondas“.

Tuo metu būtent taip ir nutiko, kad įmonei prireikė apyvartinių lėšų, kai jai buvo patikėta įgyvendinti didesnius projektus.

„Tai nebuvo gelbėjimasis griebiantis šiaudo. Į INVEGA kreipėmės tam, kad būtų lengviau gyventi. Kiek pamenu, viskas buvo gana nesudėtinga.

Tiesiogiai su INVEGA net nebendravome – viską padarė bankas. Kadangi turėjome patirties dirbant su bankais, pateikti reikiamus dokumentus nebuvo sudėtinga“, – prisimena „Proftools“ vadovas.

INVEGA administruoja ne vieną finansinę priemonę, skirtą smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui palengvinti.

Lengvatinės paskolos, teikiamos per INVEGA fondą, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra reali paskata verslo pradžiai ar plėtrai.

Iš penkių išrenka vieną

Pašnekovas sakė, kad labiausiai jo veikloje įspūdį daro galimybė kurti. „Projektinėje veikloje labai daug kūrybos. Kol prisikasi iki tinkamo sprendimo, turi keturis ar penkis iš jų atmesti“, – sakė R.Lepardinas.

Tarp įgyvendintų užsakymų, kuriais labiausiai didžiuojasi, – detalės, skirtos automobilių pramonei, gamybos technologinis procesas.

Devynis mėnesius vykdytam projektui prireikė 1,5 mln. litų investicijų, su juo dirbo ne tik lietuviai, bet ir švedai, danai.

Tačiau, pasak pašnekovo, įdėtas darbas ir lėšos pasiteisino ir atsipirko.

O patobulinus visą technologinį procesą vienai detalei gaminti vietoj penkių įrenginių dirba vienas daugiafunkcis centras.

R.Lepardinas minėjo ir liniją, kurią įdiegus vietoj keturių darbuotojų liko dirbti vienas roboto operatorius: robotas ant konvejerio sukrauna privažiavusias detales, jos keliauja į stakles, o ten, atlikus operaciją, robotas jas perkelia į kitą vietą.

Netrukus viename prekybos centrų atsiras „Proftools“ sukonstruotas pramoginis robotas, prie kurio „rankos“ pritvirtinta sportinio automobilio kėdė.

Įmonės vadovas neslepia – būta ir klaidų. Pasak R.Lepardino, įprastai klientai nori, kad projektas kainuotų kiek įmanoma pigiau. Todėl prie naujo sumanymo derinta sena įranga.

„Pasimokėme iš kelių tokių nesėkmingų sprendimų: kai įranga sugedo, remontas kainavo brangiau nei atnaujinti visą projektą“, – pasakojo verslininkas.

Rasti darbuotojų nelengva

Kaip suktis iš padėties, įmonei teko galvoti ir prieš kelerius metus įsisiautėjus krizei. Anot pašnekovo, verslas per sunkmetį patyrė labai didelių finansinių nuostolių ir stipriai nukentėjo vien dėl to, kad bankroto ar kitokių finansinių sunkumų nepavyko išvengti ne vienam jų klientui.

Sunkmetis pasitraukė, tačiau įmonei tenka pavargti ir šiandien. Tik sunkumai kitokie. Dėl to, kad įmonė veikia specifinėje rinkoje, sunkiai pavyksta surasti darbuotojų.

„Jei išsiunčiame žmogų mokytis pas partnerius į Liuksemburgą, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, paprastai grįžusių darbuotojų kartelė būna labai aukštai iškelta, todėl ilgainiui išvažiuoja iš Lietuvos.

Mes negalime konkuruoti su olandų ar norvegų atlyginimais“, – pasakojo R.Lepardinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.