Yra kuo didžiuotis: lietuviška pavardė – žemyno išradėjų gretose

Net jei birželio 9 dieną Lisabonoje nenuskambės profesoriaus Armino Ragausko pavardė, jis vis tiek pateks į istoriją kaip pirmasis Lietuvos atstovas, kuris pretenduoja tapti Europos metų išradėju.

KTU mokslininko sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai.<br>KTU nuotr.
KTU mokslininko sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai.<br>KTU nuotr.
Neinvazinį galvospūdžio matavimo įrenginį sukūręs A.Ragauskas pretenduoja į Europos metų išradėjo vardą.<br>KTU nuotr.
Neinvazinį galvospūdžio matavimo įrenginį sukūręs A.Ragauskas pretenduoja į Europos metų išradėjo vardą.<br>KTU nuotr.
KTU mokslininko sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai.<br>KTU nuotr.
KTU mokslininko sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai.<br>KTU nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vittamed“ vadovas Arminas Ragauskas, 2013 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vittamed“ vadovas Arminas Ragauskas, 2013 m.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vittamed“ laboratorijoje, 2013-ieji.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vittamed“ laboratorijoje, 2013-ieji.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vittamed“ laboratorijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Vittamed“ laboratorijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

Apr 27, 2016, 4:12 PM, atnaujinta May 27, 2017, 10:47 AM

Europos patentų biuras jau paskelbė 15 darbų, kurių autoriai gali tapti 2016 metų Europos išradėjais. Laureatų bus penki – tiek, kiek ir kategorijų.

Pirmą sykį tarp pretendentų yra ir lietuviška pavardė: smulkiųjų ir vidutinių įmonių kategorijoje vienu svarbiausių išradimų pripažintas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus.

Ištaisė kolegų klaidą

Kai skauda galvą, daugybė vyresnio amžiaus žmonių iš stalčiaus išsitraukia kraujospūdžio matuoklį. Taip arterinis kraujospūdis matuojamas jau gerus šimtą metų. Bet koks spaudimas smegenyse?

„Mes išsprendėme pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą“, – tikino A.Ragauskas.

Atrodytų, nesudėtinga. Ultragarsinis keitiklis pridedamas prie akies voko ir, naudojant slėgio kamerą, pamatuojamas kraujo judėjimo greitis akies arterijoje, kuri naudojama kaip natūralus galvospūdžio jutiklis.

Tačiau tokią sistemą sukurti nebuvo paprasta.

„Ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija, ir nemažai privačių bendrovių išleido dešimtis milijonų dolerių, norėdamos sukurti neinvazinius galvospūdžio matuoklius.

Jos visos padarė vieną klaidą, o ją mes ištaisėme. Mūsų sukurtam akispūdžio matavimo metodui įtakos neturi nei paciento amžius, nei jo anatomija, nei fiziologinė būsena“, – sakė A.Ragauskas.

Kosmoso tyrimų dalis

KTU mokslininko sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai.

Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis.

Tokie aparatai labai praverstų atliekant širdies, organų persodinimo ir kitokias ypač sudėtingas operacijas, per kurias, sustabdžius širdį, tenka įjungti dirbtinės kraujotakos sistemą.

„Kepenų persodinimo ar širdies operacijas chirurgai atlieka puikiausiai. Bet būtina apsaugoti smegenys nuo pažeidimų. Smegenys gali būti pažeidžiamos, kai sutrinka smegenų kraujotakos savireguliacija.

Kad to nevyktų, reikia stebėti, kaip operuojant vyksta smegenų kraujotaka. Galima ją pakoreguoti: išsaugoti neuronus, kad jie nežūtų.

Todėl mūsų įrangos taikymo sritis – ne tik kariuomenė ir astronautika, bet ir neurologija, transplantologija, širdies chirurgija, net oftalmologija“, – aiškino A.Ragauskas. Išradimą patentavo

Galvospūdžio matavimo metodą ir prietaisą Europos Sąjungoje ir JAV profesorius patentavo su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu.

 “Jau esame gavę ES, JAV, Japonijos ir kitų 28 valstybių patentus, patektos patentų paraiškos naujiems išradimams.

 Jau baigti svarbiausi klinikiniai prietaisų tyrimai Lietuvoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir JAV. Tyrimų rezultatai leido gauti šiems prietaisams ES „CE“ ženklo sertifikatus, kurie suteikė galimybę įžengti į ES klinikinių prietaisų rinką“, – kalbėjo A.Ragauskas. Klinikiniams tyrimams skirtiems prietaisams išplėtoti iki komercinio lygio ir jų gamybai organizuoti įmonė sugebėjo gauti 10 mln. JAV dolerių rizikos kapitalo investiciją.

Be to, buvo įsteigtą bendrovė „Vittamed Corporation“ (Bostonas, JAV), kurios užduotis, anot profesoriaus – šią inovaciją išvesti į pasaulio rinką.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.