Plaukimai vyksta su 59 pėdų raudonmedžio jachta „Reliant“, kurią statė lietuvis Darius Vinkevičius.
Per 7 metus planuojama apkeliauti visą pasaulį, o į jachtą sėda net žmonės, iki šiol nieko negirdėję apie buriavimą.
„Nusprendėme, kad būtų įdomu turistinį buriavimą pakeisti didesniu, labiau organizuotu plaukimu su mintimi. Ta mintis buvo paremta Žiulio Verno romanu „Kapitono Granto vaikai“, – kalbėjo vienas iš projekto organizatorių Aistis Ramanauskas.
Idėja išsivystė į 7 metų projektą – kelionę aplink pasaulį. Į dviejų savaičių arba mėnesio trukmės kelionės etapus išplaukti gali visi norintys.
Daugumai – pirmas kartas
„80 proc. keliaujančių žmonių yra arba apskritai nebuvę jachtoje, arba vos girdėję apie buriavimą“, – pasakojo A.Ramanauskas.
Žmonių negąsdina ilgos savaitės jūroje, tačiau laivo kapitonas įspėja – tai ne turistinė kelionė, o tikra ekspedicija: „Baltų paklodžių ir iš rankšluosčių lankstomų gulbių galite nesitikėti.“
Jachta paprastai plaukia 6-8 žmonių komanda ir visi jie turi užduotis – vairuoja laivą, tvarkosi, labiau patyrę dirba su burėmis.
„Dažniausiai į keliones leidžiasi žmonės, kurie nori pamatyti daugiau, nei siūlo tradicinės kelionių agentūros. Mes su jachta bandome pasiekti vietas, kur dažnai kojos nėra įkėlęs nė vienas lietuvis, o kartais ir apskritai joks žmogus“, – pasakojo A.Ramanauskas.
Plaukimai vyksta su 59 pėdų raudonmedžio jachta „Reliant“, kurią statė lietuvis Darius Vinkevičius. Į kiekvieną kelionę keliautojus lydi ir ypatingas kokas – profesionalus virtuvės šefas.
A.Ramanausko teigimu, didelės reklamos projektui nereikia: „Tai ne masėms skirtos kelionėms, mums nereikia šimtų ar tūkstančių žmonių.“
Žinia apie Kapitono Granto vaikus sklinda iš lūpų į lūpas. Pirmose kelionėse dalyvavo daugiausia pažįstami buriuotojai, vėliau domėtis ėmėsi jų pažįstami, prisiklausę istorijų iš jūrų platybių.
Sunkumai – ne jachtoje, o galvoje
Aurelijus Šaltenis, plaukęs pirmąjame etape nuo Kanarų iki Karibų, buriavo jau anksčiau, tačiau teigė, kad kelionės jūromis, ypač Atlanto vandenynu, nėra tokios sudėtingos net niekad anksčiau neplaukusiems, kaip gali pasirodyti nuo kranto.
„Likusiems namie viskas atrodo žymiai baisiau, nei yra iš tikrųjų. Jiems atrodo, kad mes išplaukėme į nežinomybę ir mums arba pasiseks, arba ne“, – pasakojo jis.
A.Šaltenio teigimu, ramiame Atlante išmokti vairuoti jachtą – vieni juokai, problemų gali kilti kitur:
„Kelionė trunka kelias savaites ir tuo metu tu esi absoliučiai atskirtas nuo pasaulio, nuo savo įprastos aplinkos, draugų, šeimos ir esi su žmonėmis, kurie iš principo tau yra svetimi. O laive negali nieko pasiųsti, nes paprasčiausiai nėra kur nueiti.“
Pats plaukimas, A.Šaltenio nuomone, draugiškas ir nesudėtingas: „Sunkiausia man buvo susiderinti netrumpas atostogas bei gauti šeimos sutikimą“.
Kartais žmonės, gerai neapmąstę savo pasirinkimo, gali ir gailėtis atsidūrę jūroje. Su A.Šalteniu plaukė ir jo draugas, iki tol niekad nesusidūręs su buriavimu.
„Po savaitės jis jau pasakė, kad visai norėtų per kitą savaitę atplaukti. Ir ką jam gali pasakyti – žemės juk dar dvi savaites nematysim, negali žmogaus išleisti kažkur pakelėje lyg iš autobuso“, – juokavo jis.
Vis dėlto, net keliautojas, kuris galiausiai pasiekęs krantą žadėjo „daugiau tokių nesąmonių gyvenime nedaryti“, po kurio laiko pakeitė savo nuomonę: „Matyt užmiršo neigiamas emocijas ir liko tik geros.“
Visiška ramybė
O gerų emocijų plaukiant netrūksta. „Tai yra vienas iš gyvenimo įvykių“, – sakė A.Šaltenis.
Dauguma įpratę nuolat skubėti, kažką daryti, o atsidūrus laive nėra nei kur nuskubėti, nei kuo užsiimti. A.Šaltenis pasakojo, kad jachtoje net dantų plovimas tampa dienos įvykiu: „Gali tam skirti net pusvalandį laiko, nes žinai, kad neturi niekur kitur skubėti“.
Skrodžiant Atlantą, atviroje jūroje nesunku pasinerti į apmąstymus. „Vienu metu buvome sustoję išsimaudyti. Kai įšoki į jūrą ir supranti, kad artimiausias krantas yra už 6 km ir tas krantas yra dugnas, supranti, kokia jūra didelė, ir koks tu iš tiesų mažas“, – prisiminė A.Šaltenis.
Iš kelionių žmonės dažniausiai grįžta fiziškai pavargę, bet dvasiškai – pailsėję. „Jūra, vėjas, nematytos vietos, nauji žmonės ir potyriai... Telefonai išjungti, jokių „Facebook“, žmonės grįžta atgal prie tikrojo pokalbio“, – pasakojo A. Ramanauskas.
Kaina nesikandžioja
Nors jachtos dažniausiai asocijuojasi su gana brangiu užsiėmimu, A.Šaltenis teigė, kad kelionė per Atlantą jam kainavo panašiai, kaip paprastos atostogos.
„Kažkada domėjausi, kiek gali kainuoti kelionė aplink pasaulį. Vienas kapitonas man atsakė – 200 dolerių. Negalėjau patikėti, bet dabar suprantu – jūroje juk nieko nenusipirksi“, – juokavo jis.
A.Ramanauskas pasakojo dažnai sulaukiantis klausimų apie tai, kiek kainuoja kelionė. Jis teigė, kad, priklausomai nuo etapų, kelionė jachta kainuoja ne daugiau, o kartais net mažiau nei tokios pat trukmės atostogos:
„Karibuose išsinuomoti viešbutį savaitei ar nuvykti į Pietų Afrikos Respubliką, Indoneziją kainuoja net brangiau nei nuplaukti ten su mumis.“
Jo teigimu, vienintelis dalykas, kuris gali plaukimą šiek tiek „išbranginti“ – kelionės lėktuvu į vietas, iš kurių plaukiama.
„Į turistų mėgiamas vietas lėktuvai kursuoja dažnai, bet mes mes išplaukiame, pavyzdžiui iš Amazonių džiunglių, tai ten nuvykti nėra taip lengva.“
