Darbas nuo devynerių
J.P.DeJoria gimė 1944 metų pavasarį Los Andžele, jo tėvas – imigrantas iš Italijos, mama – iš Graikijos. Nuo ankstyvos vaikystės būsimas verslininkas žinojo, kas yra skurdas ir sunkus darbas. Dar jam nesulaukus dvejų metų, tėvas paliko šeimą. Iš pradžių mama sukosi viena, bet devynerių jis pradėjo dirbti pats.
„Aš vaikščiojau po namus ir pardavinėjau kalėdinius atvirukus. Kai buvau dešimties, kartu su vyresniuoju broliu nešiojome laikraščius. Keldavausi šeštą ryto, išnešiodavau laikraščius, o vėliau pradėdavau ruoštis mokyklai“, – vaikystės atsiminimais dalijosi milijardierius.
Nepaisant to, mama nesugebėjo materialiai aprūpinti vaikų ir buvo priversta atiduoti juos į vaikų namus. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įprasta, kad vaikai, kurių tėvai nesugeba išlaikyti, atiduodami į kitą šeimą arba į valstybės apmokamus globos namus.
Mokykloje būsimasis turtuolis kurį laiką dalyvavo muzikinės grupės veikloje. Nuspręsti keisti gyvenimą paskatino matematikos mokytojas, kuris pareiškė, kad tokiais tempais paauglys nieko nepasieks. 1962 metais pabaigęs mokyklą, J.P.DeJoria nuėjo tarnauti į jūros pajėgas. Tarnybą baigė 22-ejų.
Tuo metu jis jau turėjo sūnų, bet materialinė šeimos padėtis buvo prasta. Kai vaikui buvo dveji, būsimasis milijardierius su sūnumi ant rankų netikėtai liko gatvėje.
„Mano žmona nusprendė, kad ji nenori būti motina. Pinigus, kuriuos turėjome, ji padalino ir pusę atidavė man su sūnumi. Nuoma buvo per didelė, po poros savaičių jau ieškojau darbo. Rinkau butelius. Mes kelias dienas praleidome gatvėje, bet mane priglaudė vienas pažįstamas“, – prisiminimais dalijosi J.P.DeJoria.
Iki devintojo dešimtmečio, kai sukūrė bendrovę „John Paul Mitchell Systems“, jis vos sudūrė galą su galu. Per šį laiką jis išbandė daugybę profesijų – nuo draudimo agento iki enciklopedijų pardavėjo.
„Pardavinėti enciklopedijas – sunkus darbas. Mėgini sudominti nepažįstamus žmones, bet iki tol, kol nors vienas pirkėjas sutiks su tavimi pasikalbėti, durys prieš tavo nosį užsitrenkia dešimtis kartų. Bendrovėje mums liepdavo niekada nepasiduoti ir skambinti į duris su neblėstančiu entuziazmu. Ir toks ryžtas turėjo atvesti į sėkmę“, – pasakojo J.P.DeJoria.
Verslininko ateitį lėmė vienas iš darbų. Jis pradėjo dirbti plaukų priežiūros priemonių bendrovėje. Ten jis neilgai dirbo ir buvo atleistas. Bet būtent šis darbas įkvėpė sukurti savo verslą, jis buvo pakerėtas industrijos, kuri daro žmones žavesnius.
Vis dėlto pirmasis verslas nebuvo susijęs su kosmetologija. 1978 metais jis sukūrė konsultacijų bendrovę. Tuo užsiėmė porą metų. Buvo sunku, bet verslas buvo nuosavas. Tačiau išliko noras užsiimti ko nors apčiuopiamo gamyba.
Galiausiai jis su savo senu draugu kirpėju Paulu Mitchellu 1980 metais įkūrė bendrovę, kurią pavadino „John Paul Mitchell Systems“.
„Aš sutikau Paulą 1972 metais grožio industrijos suvažiavime. Jis niekada neužsiėmė verslu, aš nieko bendro neturėjau su plaukais, tad mes buvome idealūs partneriai. Pradinis kapitalas tebuvo 700 dolerių“, – pasakojo verslininkas.
Dabar, „Forbes“ duomenimis, jo turtas sudaro 3,2 mlrd. dolerių.
Sunki pradžia
Darbo „John Paul Mitchell Systems“ pradžia verslininkui buvo sunkus gyvenimo periodas. Jis vėl buvo susituokęs, tačiau šeiminis gyvenimas nesiklostė ir jis išėjo žmonai palikęs visus pinigus. Tuo pačiu metu „John Paul Mitchell Systems“ paliko investuotojas, kuris žadėjo prisidėti puse milijono dolerių.
„Aš maniau, kad viskas kontroliuojama. Mano partneris turėjo 350 dolerių, aš pasiskolinau iš mamos dar 350 dolerių ir mes pradėjome. Pinigai buvo skirti pirmosios produkcijos gamybai. Tai užtruko dvi savaites, o dar po dviejų savaičių gavome sąskaitas. Kaip ir su enciklopedijomis, aš vaikščiojau nuo durų iki durų, nuo salono iki salono. Iš investuotojo neįplaukė nė cento“, – sakė J.P.DeJoria.
Kitas dvi savaites nakvoti teko mašinoje. Pinigų nebuvo.
„Aš išmokau gyventi už kelis dolerius per dieną. 9 valandą ryto eidavau į kavinę, kur už 99 centus nusipirkdavau kiaušinį, duonos gabaliuką, dešrelę ir sulčių. Per pietus eidavau į kitą kavinę, kur už dolerį gaudavau picą su sūriu“, – savo istoriją pasakojo dabar jau sėkmės lydimas verslininkas.
Po poros savaičių jam į pagalbą atskubėjo pažįstama aktorė, kuri keliems mėnesiams suteikė pastogę.
Ekonominė padėtis JAV tuo metu buvo sunki, devintajame dešimtmetyje infliacija viršijo 13 proc., o nedarbas – 6 procentus. Balandį infliacija pasiekė piką, tad, išgyvenus tokią situaciją, toliau turėjo būti tik lengviau.
Bendrovėje pinigų tuo metu buvo nedaug, tad leisti sau naudoti gražias pakuotes nebuvo įmanoma. Šampūnų bei kondicionierių pakuotės buvo juodos ir baltos. Produktams reklamuoti reikėjo griebtis įvairiausių metodų. Įkūrėjai važinėjo po šalį potencialiems klientams, salonų savininkams rengdami nemokamas pristatymus. Jie garantavo, kad „Paul Mitchell“ produkcija tarp klientų bus populiari, priešingu atveju ją bus galima grąžinti. Kad pirkėjams atrodytų rimtesni, į autoatsakiklį bendrovės pristatymas buvo įrašytas su britišku akcentu.
Po poros bendrovės gyvavimo metų sąskaitos pagaliau buvo apmokėtos.
„Mums dar liko 4 tūkst. dolerių, mano partneris pasiėmė pusę. Sau pasakėme: „Velnias, mes tai padarėme“. Pirmiausia pavakarieniavome restorane. Iš pradžių skaičiau meniu iš kairės pusės, kur nenurodytos kainos, kad atrodyti įspūdingiau“, – apie pirmąją sėkmę pasakojo J.P.DeJoria.
1993 metais „Paul Mitchell“ produkcija buvo parduodama 30 šalių, iki 2016 metų skaičius išaugo iki 80. Priemonių galima rasti tik kirpyklose ir grožio salonuose, o jeigu pamatysite jas parduotuvėse, jos bus netikros, suklastotos.
„John Paul Mitchell Systems“ – privati bendrovė ir savo finansinių duomenų neatskleidžia. „Forbes“ jos metinį pelną įvardijo 1 mlrd. dolerių. Dabar 72 metų J.P.DeJoria yra bendrovės generalinis direktorius ir nesiruošia šių pareigų atsisakyti.
Tekilos pirmūnas
Nepaisant „John Paul Mitchell Systems“ sėkmės, didžiausią pelną milijardieriui krauna antroji įkurta bendrovė „Patrón Spirits“, kuri gamina tekilą.
Idėja užsiimti alkoholio gamybos verslu kilo 1989 metais, kuomet sėkmingai plėtojosi „John Paul Mitchell Systems“. J.P.DeJoria pasakojo, kad vienas jo draugas dažnai važinėjo į Meksiką, todėl jo paprašė prigriebti kokios nors neblogos tekilos. Prašymas buvo išpildytas.
„Tekila pasirodė švelnesnė už viską, ko buvau ragavęs anksčiau. Pasiūliau draugui kartu pradėti verslą, su meksikiečių specialisto pagalba pagaminti tekilą dar minkštesnę ir pilstyti į kvadratinius butelius su gražiomis etiketėmis. Kvadratinis butelis vėliau tapo puikiu „Patrón“ skiriamuoju bruožu“, – sakė J.P.DeJoria.
Verslas skaičiais
J.P.DeJorio turtas „Forbes“ vertinamas 3,2 mlrd. dolerių.
„Euromonitor“ duomenimis, „John Paul Mitchell Systems“ pelnas penai siekė 722 mln. dolerių.
O „Patrón Spirits“ metinis pelnas – 1,1 mlrd. dolerių.
„Gran Patrón Platinum Tequila“ butelis kainuoja 195 dolerius.
50 dolerių – tiek kainuoja vidutinio dydžio „Patrón“ butelis.
Parengė Kristina Rancaitė
