Kaimyninėje Latvijoje, netoli Cėsių miesto, nusipirkęs 3 tūkst. hektarų žemės sklypą kalvotoje vietovėje, Aivaras Zvirbulis-Čiris įkūrė miestelį, kuriame galioja ypatingos taisyklės.
Šeimininkas mano, kad po 20 metų čia, Amatcieme, stovės apie 500 namų, o miestelio koncepcija taps preke, kurią bus galima siūlyti visame pasaulyje. Kaip rašo Nozare.lv, paskaičiuota, kad į šį projektą investuota 21 mln. eurų.
Pagal projektą, visi namai, o jų teritorijoje yra 300, pastatyti iš ekologiškų medžiagų. Kiekvienam pastatui priklauso sklypas – nuo 0,4 iki 1,3 hektaro. Kiekviename sklype yra nedidelis ežeras ir miškelis.
Naudojasi geoterminiu šildymu
Amatcieme (lietuviškai būtų Amatkaimis – kaimas, esantis prie Amatos upės) visi namai turi centrinę kanalizaciją, išvedžiota po pušų ir eglių šaknimis, kaimelyje yra internetas, elektra.
Čia įdiegtas geoterminis šildymas – kiekvienam namui priklauso 90-100 metrų gręžinys. Išgaunamos šilumos pakanka ir namui, ir vandeniui pašildyti. Tik itin šaltomis žiemos dienomis Amatcieme prireikia kurti krosnį.
Pro langus nematyti kitų pastatų (su retomis išimtimis), mat juos užstoja kalvos, o ir architektai pasistengė.
Miškingame mieste draudžiamos tvoros, mat čia ekologiška zona ir niekas negali trukdyti gamtai. Po šį išskirtinį miestą laisvai vaikštinėja stirnos, kiti gyvūnai, tad tvora taptų jiems užkarda.
Čia negalima laikyti pririštų šunų, kurie lodami išgąsdintų laukinius gyvūnus. Šunys, pagal miestelio taisykles, gali būti laikomi tik viduje.
„Tai mano projektas. Pats jį ir sukūriau, ir įgyvendinau. Mane sunkiai iš čia ištemptum. Juolab turint internetą juk gali susisiekti su visu pasauliu“, – žurnalistams yra sakęs pats Amatcieme gyvenantis kartografas A.Zvirbulis.
Pardavė įmonę, pirko sklypų
Iš pradžių šių valdų šeimininkas nė negalvojo apie tokį kaimelį. A.Zvirbulis turėjo žemėlapių leidybos įmonę „Jana seta“, 2000-aisiais jis šią bendrovę už 2 mln. latų pardavė. Už šiuos pinigus jis įsigijo keletą žemės sklypų, o už likusius pinigus įsteigė nedidelį medienos fabriką.
Jis ketino vaizdingoje vietoje pasistatyti sau namą ir nė nesvajojo apie jokią kaimynystę.
Kai jis čia įsikūrė, projektu susidomėjo ir jo aplankyti atvykstantys bičiuliai iš įvairių šalių. Ne vienas iš jų panoro apsigyventi Amatcieme.
Sulaukęs pasiūlymo pastatyti greta daugiau tokių namų, A.Zvirbulis kreipėsi į banką paskolos. Taip ilgainiui Amatciemas išsiplėtė ir tapo gyvenviete su savomis taisyklėmis.
Dabar čia gyvena latviai, belgai, italai, anglai, rusai, baltarusiai.
Norėjo patogios sau gyventi vietos
Pasak A.Zvirbulio, čia dažniausiai namą įsigyja vidutinio amžiaus žmonės, kurie jau yra ką nors sukūrę, tarkim, vadovauja savo įmonei, ir ieško, kur galėtų įsikrauti energijos. Kai kurių pirkėjų šeimos, iš pradžių planavusios čia tik ilsėtis, ilgainiui apsisprendė gyventi nuolat. „Čia gyvena mano šeima – aš, mano vaikai ir anūkai, mano draugai, mano bendraminčiai – žmonės, kurių požiūris į gyvenimą, reikalavimus gyvenamajai vietai ir aplinkai panašūs į mano.
Prisipažinsiu, iš pradžių šį projektą kūriau ekologijos sumetimais – norėjau susikurti patogią gyvenamąją vietą tik sau.
Remiantis panašių miestelių kitose šalyse pavyzdžiais ir savo asmeniniais įsivaizdavimais, kaip galima gyventi patogioje vietoje, sutarti su kaimynais ir gamta, nesikišti į laukinių gyvūnų gyvenimą, buvo sukurtos šio miestelio taisyklės.
Šios taisyklės skirtos žmonėms, kurie pritaria mano įsivaizdavimui, žmonėms, kurie šių taisyklių nelaiko draudimu. Žmonėms, kurie pasirengę gerbti aplinkinius – tiek jų teisę į tylą, tiek į savo teritoriją“, – aiškino Amatciemo įkūrėjas.
Valdo gamta, ne žmogus
„Mano tikslas – kiek įmanoma išsaugoti natūralią gamtą gyvenvietėje. Stengiuosi, kad miškas nevirstų miesto parku. Todėl greta išpuoselėtos nupjautos vejos yra ir žydinti pieva.
Nupjautoje vejoje dažniausiai jonvabalių nematysi, o Amatcieme šiltą vasaros vakarą, kai stoja tamsa, žolėje gali išvysti mažus „žibintus“.
Audros nuverstą medį palieku miške, kad juo pasidžiaugti galėtų ar užuovėją rastų geniai, voverės ir lapės.
Supančios aplinkos, technologijų ir estetikos balansas sukuria įsimenantį kaimelio vaizdą, kuris parodo, kad harmonija tarp žmogaus ir gamtos egzistuoja“, – pabrėžė A.Zvirbulis.
O pagrindinė taisyklės Amatcieme tokia: „Čia valdovė gamta, o ne žmogus“.
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų spalio 17 dieną.